Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agne Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., atsakovui G. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui G. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas 2015-05-09 neturėdamas Alytaus miesto savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams atlikti, bendro naudojimo teritorijoje, šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, nugenėjo liepos medį bei šalia jo išpjovė 9 liepas, kurių skersmenys kelme: 5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą. 2015-10-19 nutarimu Nr. AMRAADN – 40752590-15 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12-13 straipsniai, 17 straipsnis). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas tokios kategorijos bylose pats nerenka įrodymų savo iniciatyva.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, LR CK ir LR CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Taigi pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Dėl atsakovo G. Z. civilinės atsakomybės.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2004-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus „Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“, būtent 3.7 punktą medžiai ir krūmai, augantys miestų, miestelių bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijoje yra priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-05-05 Saugaus eismo komisija svarstė atsakovo G. Z. prašymą ir nutarė leisti įsirengti įvažiavimo kelią į (duomenys neskelbtini) sklypą pagal detaliojo plano sprendinius. Atsakovas savo lėšomis įrengė kelią. Įrenginėjant kelią, atsakovas bendro naudojimo teritorijoje, šalia (duomenys neskelbtini)sklypo šiaurinėje pusėje, neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams atlikti, nupjovė devynias liepas, kurių skersmenys kelme: 5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt. 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovui G. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis bendro naudojimo teritorijoje, šalia (duomenys neskelbtini)sklypo šiaurinėje pusėje, neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams atlikti, nugenėjo liepos medį bei šalia jos išpjovė savaiminės kilmės išaugusias devynias liepas, kurių skersmenys kelme: 5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt. 2015 m. spalio 19 d. nutarimu G. Z. pripažintas kaltu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 57,00 Eur bauda. Iš faktų fiksavimo pažymos matyti, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), apgenėta liepa bei šalia jos išpjautos savaiminės kilmės išaugusios liepos, kurių skersmenys -5 cm – 2 vnt., 7 cm – 4 vnt., 12 cm – 1 vnt., 16 cm – 1 vnt., 20 cm – 1 vnt. Iš žalos aplinkai paskaičiavimo matyti, kad padaryta 1032,00 Eur žala. Atsakovas pats atstovavo savo interesus byloje, teismas išaiškino atsakovui teisę turėti atstovą, tačiau jis atsisakė pasinaudoti šia teise.

Tarp šalių ginčo nėra, atsakovas pripažįsta, kad neturėdamas leidimo atliko pjovimo darbus. Atsakovas paaiškino, kad medžius išpjovė esant būtinumui, t. y. būtų buvęs trukdis įrenginėjant kelią bei siekdamas geresnio estetinio vaizdo. Tačiau teismas vertina, kad šios atsakovo nurodytos priežastys nepašalina jo veiksmų neteisėtumo, kadangi jis nesilaikė teisės aktų numatytų reikalavimų.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad jis iškirto ne atskirus medžius, o išaugas. Želdinių atkuriamosios vertės įkainių (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1 – 343) 4 punkte nustatyta, kad iš vieno kelmo augantys keli kamienai laikomi atskirais medžiais. Kai medis šakojasi į kelis kamienus aukščiau nei 1,4 metro nuo šaknies kaklelio, tokie kamienai nelaikomi atskirais medžiais. Todėl darytina išvada, kad buvo iškirsti savarankiški medžiai, o ne išaugos.

Atsakovas taip pat tvirtino, kad medžiai buvo pažeisti puvinio, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovo teiginį dėl medžių puvinio paneigė liudytoja R. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialistė, atlikusi patikrinimą vietoje ir surašiusi faktų fiksavimo pažymą. Liudytoja paaiškino, kad apžiūrint medžius kuomet buvo fiksuojamas faktas, puvinys nebuvo nenustatytas. Atsakovui pageidaujant, teismo posėdžio metu liudytoja dar kartą apžiūrėjo kelmų nuotraukas administracinio teisės pažeidimo byloje ir patvirtino, kad kelmuose puvinio nesimato. Taip pat paaiškino, jog kilus įtarimams, kad medis pažeistas puvinio, jo neįtraukia į faktų fiksavimo pažymą arba fiksuojami medžio pažeidimai. Tuomet kreipiamasi į savivaldybę, kur yra kompetetinga Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija, nustatanti medžių pažeidimus. Atsakovas nėra asmuo turintis specialiųjų aplinkosauginių žinių, akivaizdu, jog pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kurios nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais. Todėl teismas įvertinęs aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės paaiškinimus, kurie teismui abejonių nesukėlė, daro išvadą jog atsakovo nukirsti medžiai buvo sveiki, nepažeisti puvinio.

Taip pat atsakovas išreiškė pretenziją, kad matavimai buvo atlikti jam nedalyvaujant. Liudytoja R. B. paaiškino, jog apibrėžtos matavimo tvarkos nėra, vadovaujamasi nusistovėjusia nerašyta matavimo taisykle. Jeigu medžiui sužalotos gyvybinės funkcijos matuojama metro aukštyje, jeigu nupjauta prie pat žemės, matuojama kur nupjauta. Jeigu medžio kamienas netolygiai apvalus, imamas siauruma, platuma ir išvedamas vidurkis, bet dažniausia matuojama skersmuo ir gaunamas tas pats diametras, kaip ir suskaičiavus. Liudytoja paaiškino, kad tikrinti faktinių aplinkybių visada vyksta nepranešę pažeidėjui, nes gali būti bandoma paslėpti padarytus pažeidimus. Tačiau jeigu žmogaus matavimai netenkina, jis gali kreiptis į tarnybą ir tuomet vykstama į vietą kartu atlikti pakartotinius matavimus. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad pažeidimo fakto fiksavimas turi būti atliekamas dalyvaujant atsakovui. Teismo nuomone, pats atsakovas nebuvo iniciatyvus, nesikreipė dėl pakartotinių matavimų atlikimo jam dalyvaujant, nepateikė nei ieškovui, nei teismui savo atliktų matavimų ar įrodymų paneigiančių ieškovo atliktų matavimų teisingumą. Teismas atsakovo teiginius vertina kaip niekuo nepagrįstą gynybinę taktiką ir vertina, jog vietos apžiūra bei nukirstų medžių kamienų matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, todėl nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad žalos gamtai jis nepadarė, o jeigu ir padarė, tai gerokai mažesnę. Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Atsakovas puikiai žinojo, kad medžių kirtimui reikalingas leidimas, kadangi byloje pateikti duomenys, jog atsakovas dar 2014 metais yra kreipęsis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių dėl medžio (kuris nėra ginčo objektas) kirtimo. Nagrinėjamu atveju iškirstų ginčo medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti medžiai galėjo būti kertami neatlygintinai, nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 punktą saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus (vasaros metu kambariuose apšvietimas neatitinka galiojančių normų), gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui. Šio įsakymo 5 punkte įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka ne atsakovas, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Todėl teismas vertina, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai.

Dėl padarytos žalos dydžio.

Asmuo, neteisėtai iškirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius atlygina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kurių 1 priedo 2.2. punktas reglamentuoja, jog nukirsti medžiai (liepos) priskirti II grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 6,00 Eur. Vadovaujantis minėto įsakymo 5.3 punktu medžių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į tai, kad medžiai augo mieste, didinami 2 kartus, todėl paskaičiuota žala sudaro 1032,00 Eur (86 cm x 6 Eur x 2). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas. Atsakovas nesutiko su kamienų matavimo būdu, t. y. mano, jog matuoti vien kamieno skersmenį yra neteisinga, turėtų būti matuojamas ilgis ir plotis, sumos sudedamos ir padalinamos iš dviejų, t. y. pagal ploto vieneto skaičiavimo formulę. Tačiau atsakovas savo teiginio negalėjo pagrįsti, paaiškino, kad tai tiesiog jo nuomonė. Atsakovas nepateikė teismui savo paskaičiavimų, net ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovui paprašius pateikti. Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 32 straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai. Teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, iš atsakovo priteistina gamtai padaryta žala, kurios dydis apskaičiuotas pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarką.

Atsakovas sutinka, kad jis padarė žalą gamtai, atlikdamas medžių pjovimo darbus be leidimo, tačiau jis nemano, kad padarė tokio dydžio žalą. Be to, atsakovas per baigiamąsias kalbas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė atstatyti padarytą žalą kaip numatyta Želdinių įstatymo 29 straipsnyje. Šiai dienai atsakovas prie kelio pasodino penkis medelius – tris klevus ir du kaštonus bei gali dar daugiau pasodinti. Atsakovas sutinka su ieškiniu iš dalies, galėtų sumokėti bent 200,00 Eur padarytos žalos ir prašo, kad teismas kiek įmanoma sumažintų žalos dydį.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad medžių iškirtimu žalos aplinkai nepadarė, nes prie kelio pasodino penkis medelius – tris klevus ir du kaštonus bei gali dar daugiau pasodinti. Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamos aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Pasodindamas jaunų medelių, atsakovas tik pagerino medelyno biologinę įvairovę ir pasinaudojo galimybe atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Tačiau atsakovo pasodinti medeliai užaugs tik po keleto metų, dėl to neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas – akivaizdus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Byloje padaryta reali žala aplinkai įvertinta ir apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 1032,00 Eur padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas neteisingai ar nukrypstant nuo protingumo, teisingumo ar sąžiningumo reikalavimų. Kadangi, kaip jau buvo minėta, žala aplinkai atsirado dėl atsakovo G. Z. neteisėtų veiksmų, todėl 1032,00 Eur žala priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo G. Z. priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 1,62 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo G. Z. nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 31,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1032,00 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus) už aplinkai padarytą žalą, šią sumą sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento baudų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB banke.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1032,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šią sumą sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento baudų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB banke.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė