Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) A. M. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, jog pareiškėjas nepateikė kadastrinių matavimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pastato plotas yra didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nepateikė ir kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatytąja turto verte.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto vertintoja pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra nepagrįsta. Turto vertintoja privalėjo atsižvelgti į visus faktinius sodo pastato duomenis ir nustatyti, ar šie duomenys atitinka tuos, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre. Turto vertintoja numatė ar turėjo numatyti, kad sodo pastato plotas yra didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre: pastatas, atliekant jo vertinimą, buvo dviaukštis, o pagal viešojo registro duomenis pastatas yra vienaaukštis; pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pastato plotas yra didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįstas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme pateikė 2008 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kuria buvo įkainoti tie patys objektai – žemės sklypas ir sodo pastatas. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad faktinis sodo pastato plotas – maždaug 88 m².

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Antstolis 2016 m. sausio 15 d. patvarkymu nustatė, jog apeliantui priklausančio turto – žemės sklypo ir sodo pastato, kuris yra areštuotas išieškotojos akcinės bendrovės SEB banko naudai, rinkos vertė – 66 500 Eur. Turto įkainojimo pagrindas – 2016 m. sausio 12 d. ekspertizės aktas. Apeliantas šios bylos procese laikosi pozicijos, jog turtas buvo netinkamai įkainotas. Teigia, jog, vertinant turtą, nebuvo atsižvelgta į faktinį sodo pastato plotą, kuris yra gerokai didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų. Teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog buvo netinkamai atliktas turto vertinimas.

Ekspertizės aktu nurodomas sodo pastato plotas – 58,42 m². Toks pastato plotas yra užfiksuotas Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės aktas patvirtina, jog būtent pagal tokį pastato plotą, atitinkantį Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir buvo apskaičiuota bendra objektų (žemės sklypo bei pastato) vertė. Prie ekspertizės akto yra pridėti 2015 m. gruodžio 30 d. apžiūros aktas ir nuotraukos, kuriose įvairiais profiliais užfiksuotas sodo pastatas. Vadinasi, turto vertintoja faktiškai apžiūrėjo vertinamuosius objektus. Nekilnojamojo turto registre užfiksuota, jog vertinamasis objektas yra vienaaukštis pastatas. Nors, ką patvirtina prie ekspertizės akto pridėtos nuotraukos, šis objektas yra dviaukštis pastatas.

Antstolis pagrįstai nurodo, jog skolininkas pagal pareigas turi pateikti informaciją, reikšmingą turtui įvertinti (Civilinio proceso kodekso 645 straipsnis). Vertinamojo objekto – sodo pastato – dydžio (ploto) pakitimai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau apeliantas pirmosios instancijos teisme pateikė 2008 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog faktinis sodo pastato plotas – maždaug 88 m². Apeliantas neįrodė, jog ši ataskaita buvo pateikta turto vertintojai, atlikusiai ekspertinį tyrimą, kurio išvada vadovavosi antstolis. Kita vertus, kaip nustatyta, turto vertintoja faktiškai apžiūrėjo sodo pastatą (vadinasi, turėjo pastebėti pakitimus (pagerinimus)), bet nepasisakė dėl registro duomenų, nurodančių pastatą esant vieno aukšto ir 58,42 m² ploto, galimo neatitikimo faktinei padėčiai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto įkainojimo tinkamumo, be pagrindo suabsoliutino viešojo registro duomenų (pastato kadastro duomenys nustatyti dar 1993 m. birželio 2 d.) reikšmę. Skundžiama nutartimi pagrįstai nurodoma, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Tačiau tokio statuso registro duomenims įstatymu suteikimas nereiškia, jog visais atvejais turi būti besąlygiškai vadovaujamasi tokiais duomenimis ir neturi būti priimti bei ištirti įrodymai, kurių turinys prieštarauja registro duomenims.

Ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama, kad ekspertas – asmuo, turintis specialiųjų žinių – individualizuotų vertinamojo objekto savybes ir, remdamasis šiomis savybėmis, nustatytų, kokia yra objekto rinkos vertė (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis). Nustatytomis aplinkybėmis egzistuoja pagrindas abejoti, ar ekspertė tinkamai individualizavo vertinamąjį objektą. Pirmosios instancijos teismas nepašalino šių abejonių. Kaip nustatyta, vertinamojo objekto – sodo pastato – dydžio (ploto) pakitimai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tokios registracijos neatlikimas nereiškia, kad apeliantas negali kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti aplinkybių, kurios galimai patvirtina atliktus vertinamo turto faktinius pakeitimus ir su jais susijusį turto vertinimo išvados netinkamumą. Kaip nustatyta, apeliantas pirmosios instancijos teisme pateikė 2008 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog faktinis sodo pastato plotas – maždaug 88 m². Skundžiama nutartimi nepasisakyta dėl šios ataskaitos ir nenurodyta, kodėl teismas atmeta šiuos įrodymus apie turto pagerinimą, nors tokiu rašytiniu įrodymu apeliantas įrodinėjo bylai reikšmingą turto pagerinimo faktinę aplinkybę, kurios neištyrus teisme negali būti patvirtintas turto įkainojimo pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pastato ploto pasikeitimas gali turėti įtakos galutiniam vertės nustatymui, tačiau turto vertė ekspertizės aktu apskaičiuota, pastato plotą padauginus iš ekspertės parinktos vieno kvadratinio metro vertės, tai yra ekspertinio tyrimo metu nustatyta akivaizdi tiesioginė priklausomybė tarp pastato ploto ir turto įvertinimo rezultato.

Neištyręs visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, todėl nekonstatavo, ar yra įrodyta apelianto nurodoma ir rašytiniais įrodymais įrodinėjama faktinė aplinkybė, kad vertinamo turto faktinė padėtis neatitinka nurodytosios Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenyse. Taip teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad dėl tokio procesinio pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl vien šis pažeidimas yra pakankamas pagrindas teismo nutarčiai panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nurodytoji faktinė aplinkybė gali būti tiriama ir nustatoma apeliacinės instancijos teisme, tačiau jos nustatymas yra susijęs su papildomų įrodymų tyrimu – apelianto, antstolio, turto vertintojos apklausomis, galimai ir kitų įrodymų tyrimu. Ištyrus pirmosios instancijos teismo netirtus faktinius duomenis, naujos reikšmingos faktinės aplinkybės, jeigu tokios būtų nustatytos, privalo būti įvertintos turto vertintojo ekspertizės akte. Todėl, panaikinus skundžiamą nutartį, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 338 straipsnis).

Ypatingosios teisenos bylose, tarp jų – ir bylose dėl antstolio veiksmų apskundimo, teismui tenka aktyvesnis negu įprastas (ginčo teisenos bylose) procesinis vaidmuo. Teismas, nagrinėjantis ypatingosios teisenos bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 8 dalis).

Pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, turi būti pašalintos abejonės dėl sodo pastato individualizavimo tinkamumo. Todėl turi būti ne tik išsiaiškinta tikroji faktinė vertinamo turto būklė – koks namo faktinis plotas, keli aukštai vertinimo metu sudaro namą, bet ir ištirtos galimo būklės neatitikimo (jeigu toks neatitikimas būtų nustatytas) registro duomenims priežastys, o taip pat nustatyta, ar turto pakeitimai, jeigu tokie atlikti, yra teisėtai atlikti ir gali daryti teigiamą įtaką turto įvertinimui. Galiausiai, turi būti nustatyta galimų turto pakeitimų įtaka turto įvertinimo rezultatui ir tik tuomet pasisakyta dėl antstolio atlikto turto įkainojimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti A. M. skundą dėl antstolio veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.