Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1356-585/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-13
Bylos Nr.
2S-1356-585/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinės bylos numeris 2S-1356-585/2016
Teisminio proceso numeris 2-68-3-06470-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) A. M. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Proceso pirmosios instancijos teisme esmė

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, prašydamas: panaikinti 2016 m. sausio 15 d. patvarkymą, kuriuo nustatyta areštuoto turto vertė; panaikinti 2016 m. sausio 27 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta grąžinti rengėjui taisyti ekspertizės aktą; uždrausti antstoliui vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto.

Pareiškėjas skundu nurodo, kad antstolis 2016 m. sausio 15 d. patvarkymu, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė, kad pareiškėjui priklausančio turto – sodo pastato ir žemės sklypo – vertė yra 66 500 Eur. Pareiškėjas 2016 m. sausio 21 d. pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašydamas grąžinti rengėjui taisyti ekspertizės aktą. Antstolis 2016 m. sausio 27 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo prieštaravimus. Antstolio vertinimu, ekspertizės išvada nekelia abejonių. Be to, antstolis šiuo patvarkymu nustatė, jog, pareiškėjui trijų darbo dienų terminu sumokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą 266,20 Eur, bus skirta pakartotinė ekspertizė.

Pasak pareiškėjo, turto vertinimas paremtas duomenimis, kurie neatitinka faktinės situacijos. Pastato plotas, atlikus jo rekonstrukciją, yra žymiai didesnis, negu užfiksuota kadastrinių matavimų byloje ir Nekilnojamojo turto registre. Todėl ir turto vertė yra gerokai didesnė, negu nustatyta ekspertizės aktu.

Antstolis 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, jog pareiškėjas nepateikė kadastrinių matavimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pastato plotas yra didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nepateikė ir kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatytąja turto verte.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) akcinė bendrovė SEB bankas prašė atmesti pareiškėjo skundą. Palaikė antstolio poziciją.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog ekspertė, vertindama turtą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pareiškėjas nenurodo, kada atliko pastato rekonstrukciją, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis negalėjo registruoti pakitimų, atsiradusių rekonstravus pastatą. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastato plotas yra didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Kartu pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog turto vertė būtų didesnė, jeigu ji būtų nustatinėjama, remiantis jo nurodomu pastato plotu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų.

Atskirasis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto vertintoja pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra nepagrįsta. Turto vertintoja privalėjo atsižvelgti į visus faktinius sodo pastato duomenis ir nustatyti, ar šie duomenys atitinka tuos, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre. Turto vertintoja numatė ar turėjo numatyti, kad sodo pastato plotas yra didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre: pastatas, atliekant jo vertinimą, buvo dviaukštis, o pagal viešojo registro duomenis pastatas yra vienaaukštis; pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pastato plotas yra didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįstas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme pateikė 2008 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kuria buvo įkainoti tie patys objektai – žemės sklypas ir sodo pastatas. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad faktinis sodo pastato plotas – maždaug 88 m².

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Suinteresuoto asmens vertinimu, turto vertintoja, priešingai negu nurodo pareiškėjas, pagrįstai vertino tą, kas yra įteisinta. Pripažinti, kad rinkos vertę turi statiniai, kurių statyba nėra įteisinta, reikštų, jog potencialus pirkėjas būtų klaidinamas, nes gali atsitikti taip, jog jis, sumokėjęs rinkos kainą už neįteisintus statinius, privalės juos nugriauti kaip pastatytus nesant ar nukrypstant nuo statybos leidimo.

Antstolis prašo atmesti atskirąjį skundą. Antstolio vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grįstas patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Antstolis 2016 m. sausio 15 d. patvarkymu nustatė, jog apeliantui priklausančio turto – žemės sklypo ir sodo pastato, kuris yra areštuotas išieškotojos akcinės bendrovės SEB banko naudai, rinkos vertė – 66 500 Eur. Turto įkainojimo pagrindas – 2016 m. sausio 12 d. ekspertizės aktas. Apeliantas šios bylos procese laikosi pozicijos, jog turtas buvo netinkamai įkainotas. Teigia, jog, vertinant turtą, nebuvo atsižvelgta į faktinį sodo pastato plotą, kuris yra gerokai didesnis, negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų. Teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog buvo netinkamai atliktas turto vertinimas.

Ekspertizės aktu nurodomas sodo pastato plotas – 58,42 m². Toks pastato plotas yra užfiksuotas Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės aktas patvirtina, jog būtent pagal tokį pastato plotą, atitinkantį Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir buvo apskaičiuota bendra objektų (žemės sklypo bei pastato) vertė. Prie ekspertizės akto yra pridėti 2015 m. gruodžio 30 d. apžiūros aktas ir nuotraukos, kuriose įvairiais profiliais užfiksuotas sodo pastatas. Vadinasi, turto vertintoja faktiškai apžiūrėjo vertinamuosius objektus. Nekilnojamojo turto registre užfiksuota, jog vertinamasis objektas yra vienaaukštis pastatas. Nors, ką patvirtina prie ekspertizės akto pridėtos nuotraukos, šis objektas yra dviaukštis pastatas.

Antstolis pagrįstai nurodo, jog skolininkas pagal pareigas turi pateikti informaciją, reikšmingą turtui įvertinti (Civilinio proceso kodekso 645 straipsnis). Vertinamojo objekto – sodo pastato – dydžio (ploto) pakitimai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau apeliantas pirmosios instancijos teisme pateikė 2008 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog faktinis sodo pastato plotas – maždaug 88 m². Apeliantas neįrodė, jog ši ataskaita buvo pateikta turto vertintojai, atlikusiai ekspertinį tyrimą, kurio išvada vadovavosi antstolis. Kita vertus, kaip nustatyta, turto vertintoja faktiškai apžiūrėjo sodo pastatą (vadinasi, turėjo pastebėti pakitimus (pagerinimus)), bet nepasisakė dėl registro duomenų, nurodančių pastatą esant vieno aukšto ir 58,42 m² ploto, galimo neatitikimo faktinei padėčiai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto įkainojimo tinkamumo, be pagrindo suabsoliutino viešojo registro duomenų (pastato kadastro duomenys nustatyti dar 1993 m. birželio 2 d.) reikšmę. Skundžiama nutartimi pagrįstai nurodoma, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Tačiau tokio statuso registro duomenims įstatymu suteikimas nereiškia, jog visais atvejais turi būti besąlygiškai vadovaujamasi tokiais duomenimis ir neturi būti priimti bei ištirti įrodymai, kurių turinys prieštarauja registro duomenims.

Ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama, kad ekspertas – asmuo, turintis specialiųjų žinių – individualizuotų vertinamojo objekto savybes ir, remdamasis šiomis savybėmis, nustatytų, kokia yra objekto rinkos vertė (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis). Nustatytomis aplinkybėmis egzistuoja pagrindas abejoti, ar ekspertė tinkamai individualizavo vertinamąjį objektą. Pirmosios instancijos teismas nepašalino šių abejonių. Kaip nustatyta, vertinamojo objekto – sodo pastato – dydžio (ploto) pakitimai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tokios registracijos neatlikimas nereiškia, kad apeliantas negali kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti aplinkybių, kurios galimai patvirtina atliktus vertinamo turto faktinius pakeitimus ir su jais susijusį turto vertinimo išvados netinkamumą. Kaip nustatyta, apeliantas pirmosios instancijos teisme pateikė 2008 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog faktinis sodo pastato plotas – maždaug 88 m². Skundžiama nutartimi nepasisakyta dėl šios ataskaitos ir nenurodyta, kodėl teismas atmeta šiuos įrodymus apie turto pagerinimą, nors tokiu rašytiniu įrodymu apeliantas įrodinėjo bylai reikšmingą turto pagerinimo faktinę aplinkybę, kurios neištyrus teisme negali būti patvirtintas turto įkainojimo pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pastato ploto pasikeitimas gali turėti įtakos galutiniam vertės nustatymui, tačiau turto vertė ekspertizės aktu apskaičiuota, pastato plotą padauginus iš ekspertės parinktos vieno kvadratinio metro vertės, tai yra ekspertinio tyrimo metu nustatyta akivaizdi tiesioginė priklausomybė tarp pastato ploto ir turto įvertinimo rezultato.

Neištyręs visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, todėl nekonstatavo, ar yra įrodyta apelianto nurodoma ir rašytiniais įrodymais įrodinėjama faktinė aplinkybė, kad vertinamo turto faktinė padėtis neatitinka nurodytosios Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenyse. Taip teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad dėl tokio procesinio pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl vien šis pažeidimas yra pakankamas pagrindas teismo nutarčiai panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nurodytoji faktinė aplinkybė gali būti tiriama ir nustatoma apeliacinės instancijos teisme, tačiau jos nustatymas yra susijęs su papildomų įrodymų tyrimu – apelianto, antstolio, turto vertintojos apklausomis, galimai ir kitų įrodymų tyrimu. Ištyrus pirmosios instancijos teismo netirtus faktinius duomenis, naujos reikšmingos faktinės aplinkybės, jeigu tokios būtų nustatytos, privalo būti įvertintos turto vertintojo ekspertizės akte. Todėl, panaikinus skundžiamą nutartį, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 338 straipsnis).

Ypatingosios teisenos bylose, tarp jų – ir bylose dėl antstolio veiksmų apskundimo, teismui tenka aktyvesnis negu įprastas (ginčo teisenos bylose) procesinis vaidmuo. Teismas, nagrinėjantis ypatingosios teisenos bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 8 dalis).

Pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, turi būti pašalintos abejonės dėl sodo pastato individualizavimo tinkamumo. Todėl turi būti ne tik išsiaiškinta tikroji faktinė vertinamo turto būklė – koks namo faktinis plotas, keli aukštai vertinimo metu sudaro namą, bet ir ištirtos galimo būklės neatitikimo (jeigu toks neatitikimas būtų nustatytas) registro duomenims priežastys, o taip pat nustatyta, ar turto pakeitimai, jeigu tokie atlikti, yra teisėtai atlikti ir gali daryti teigiamą įtaką turto įvertinimui. Galiausiai, turi būti nustatyta galimų turto pakeitimų įtaka turto įvertinimo rezultatui ir tik tuomet pasisakyta dėl antstolio atlikto turto įkainojimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti A. M. skundą dėl antstolio veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vytautas Zelianka