Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. M. ir A. M. ieškinį atsakovėms G. J., I. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims G. T. M, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą be bendraturčių sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. K. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikusi, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai 2016-01-05 (b.l. 69, I tomas, b.l. 13, II tomas), patikslintas ieškinys įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), apie parengiamuosius teismo posėdžius byloje taip pat yra pranešta tinkamai, asmeniškai pasirašant (b.l. 107, I tomas), įteikus kartu gyvenančiam asmeniui (b.l. 13, II tomas), bei viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), apie teismo posėdį pranešta taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Į posėdį atsakovė neatvyko.

Todėl esant ieškovų atstovo prašymui, priimamas sprendimas atsakovei I. K. už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Civilinėje byloje tarp šalių: ieškovų ir atsakovės G. J. yra sudaryta taikos sutartis, kuri teismo 2016-12-21 nutartimi yra patvirtinta ir civilinė byla šioje dalyje yra nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsakovės I. K. atžvilgiu tenkintinas, priimant jai sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams G. M., A. M., atsakovėms G. J., I. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. G ir A. M. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio namo 33/200 dalys, atsakovei G. J. – 38/100 dalys, atsakovei I. K. – 33/100 dalys (b.l. 12-16, I tomas). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), stovi ant tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių sklypų: ant G. T. M priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant bendrosios dalinės nuosavybės teise G. J. ir I. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18, 19-21). Kaip nurodė ieškovai, namo bendraturčiai šiuo metu faktiškai valdo šias gyvenamojo namo dalis: ieškovai valdo namo dalis, schemoje pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-6, atsakovė G. J. valdo namo dalis, schemoje pažymėtas indeksais nuo 1-7 iki 1-12, atsakovė I. K. valdo namo dalis, schemoje pažymėtas indeksais nuo 1-13 iki 1-16 (b.l. 148, II tomas).

Ieškovai, siekdami atlikti jiems nuosavybės teise priklausančios namo dalies rekonstrukciją, kuri yra būtina atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-04-29 pranešimą Nr. A51-43604/(3.3.10.2-EM4) (b.l. 22-23, I tomas), remiantis CK 4.75 str. 1 d. kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti naudojimosi su kitomis bendrasavininkėmis (atsakovėmis) gyvenamuoju namu tvarką, bei nustačius naudojimosi tvarką, prašo teismo leisti jiems be bendraturčių sutikimo teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl specialiųjų architektūros reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento ir kitų rekonstravimo vykdymui būtinų dokumentų išdavimo, siekiant atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal 2016 m. vasario mėn. architekto I. P. parengtą Gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, nugriaunant gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, schemoje pažymėtą indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 (b. l. 115-128, II tomas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-04-29 pranešimu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra įpareigoti imtis priemonių gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių būklei pagerinti, t.y. juos remontuoti, rekonstruoti ar nugriauti dėl šių pastatų galimai avarinės būklės, kas kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai, bei bendrasavininkai yra įpareigoti pranešti, kokių priemonių imtasi statinių būklei pagerinti (b.l. 22-23, I tomas).

Remiantis LR Statybos įstatymo 40 str. 3 p. numato, kad statinio naudotojas privalo šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 5 skyriaus 30.5 p. nurodoma, kad statinio naudotojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Bendrosios dalinės teisės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

Kaip nurodė ieškovai, jie sutinka, kad namas ir ūkiniai pastatai yra avarinės būklės, todėl būtina imtis priemonių spręsti šiai situacijai, todėl kreipėsi į architektą I. P., kuris parengė Gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (toliau Projektiniai pasiūlymai), t.y. rekonstruoti ieškovams nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis (1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5), jas nugriaunant. Įstatymai reglamentuoja, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statinio rekonstravimas yra galimas tik tam pritariant kitiems statinio bendraturčiams (CK 4.75 str. 1 d.). Pagal LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. asmeniui, kuris siekia gauti leidimą rekonstruoti statinį, savivaldybės administracijai turi pateikti be kitų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų ir statinio bendraturčio sutikimą bei žemės sklypo savininko sutikimą, jeigu statinius numatoma rekonstruoti statytojo nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype. Ieškovai yra gavę vienos iš žemės sklypų, ant kurio stovi ieškovams nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, savininkės G. T. M sutikimą dėl rekonstrukcijos. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutartimi yra patvirtinta ieškovų G. M., A. M. ir atsakovės G. J. taikos sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, bei 3 punktu G. J. yra davusi sutikimą ieškovams dėl namo rekonstrukcijos. Tuo tarpu atsakovė I. K. nors žino apie vykstantį ginčo procesą, jai per notarę yra įteiktas pranešimas – siūlymas susitarti dėl bendrai valdomo objekto, tačiau nėra nurodžiusi jokios savo pozicijos dėl ieškovų reikalavimų, savo pasyviais veiksmais tokiu būdu išreiškia nesusitarimą tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto (LAT 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad atsakovei I. K. ieškovai 2015-11-03 per notarą siuntė pranešimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (dėl sutikimo namo rekonstrukcijai bei naudojimosi tvarkos nustatymo), aiškiai nurodydami savo pasiūlymo variantą, remiantis CK 4.80 str. 1 d. pasiūlė atsakovei ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos patvirtinti, ar sutinka su siūlomu gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu, pateikė prie pranešimo projektus (b.l. 30-35, I tomas). Nustatyta, kad pranešimas I. K. yra įteiktas 2015-11-07 (b.l. 61, I tomas). Kaip nurodė ir ieškovai, atsakovei I. K. apie ieškovų siūlomą variantą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo yra pranešusi ir atsakovės G. J. dukra O. K.. Tačiau atsakovė I. K. nėra davusi jokio atsakymo, nenurodžiusi savo pozicijos dėl ieškovų siūlomo projekto. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nenurodė savo pozicijos dėl ieškovų reikalavimų, kaip minėta, jai apie bylos nagrinėjimą yra pranešta ir asmeniškai (b.l. 69, I tomas, b.l. 13, II tomas, b.l. 107, I tomas), tačiau atsakovė visiškai nesidomėjo bylos eiga, savo pozicijos dėl reikalavimų nenurodė (CPK 12, 178 str. str.). Vadovaujantis teismų praktika, laikoma, kad projektiniai pasiūlymai yra tinkamas dokumentas bendraturčiui atskleidžiant savo ketinimus įgyvendinti teisę rekonstruoti bendra nuosavybe esantį statinį. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, tokio, kaip jis apibūdinamas LR Statybos įstatymo 2 str. 32 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti, pateikimas (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nustatyta, kad projektiniuose pasiūlymuose yra aiškiai nustatyta rekonstravimo darbų turinys, nurodyti taikytini teisės aktai bei pateikta grafinė medžiaga – brėžinys – kuriame pažymėtos griaunama ir negriaunama gyvenamojo namo dalys, yra nurodyta, kokiais teisės aktais turės būti vadovaujamasi rengiant techninį projektą, atliekant rekonstravimo darbus, aptarti statinio rekonstravimo darbų eiliškumas, statybinių atliekų išvežimas, statybvietės sutvarkymas, pateiktos gyvenamojo namo vizualizacijos ir kt. Kadangi šie klausimai kaip ginčo dalykas yra nagrinėjami teisme, todėl su naujaisiais projektiniais pasiūlymais atsakovė galėjo susipažinti civilinėje byloje. Pačios atsakovės procesinis pasyvumas šiuo atveju sukelia atitinkamas teisines pasekmes atsakovei.

Taip pat susipažinus su projektiniais pasiūlymais bei visais byloje surinktais duomenimis ir įrodymais, yra nustatyta, kad planuojami gyvenamojo namo rekonstravimo darbai pagal ieškovų pateiktą architekto I. P. Gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Nenustatyta, kad ketinamas ieškovų atlikti rekonstravimas lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstravimo, kad pablogės pastato techninė būklė, kad pasikeis galimybė patekti į pastato išorę, ar pasikeis kitos sąlygos, kurias numato LR Statybos įstatymo 6 str. 4 d. Kaip matyti iš projektinių pasiūlymų, ieškovai siekia rekonstruojant nugriauti būtent jiems nuosavybės teise priklausančią ir jų faktiškai valdomą gyvenamojo namo dalį. Nustatyta, kad nebus keičiamos visų bendraturčių faktiškai valdomos gyvenamojo namo dalys, be to, atsakovės įgytų teisę naudotis patalpa 1-6, bei pagal projektą naujai suformuota patalpa 1-17, kurias iki šiol, valdo faktiškai ieškovai, atsakovių valdomoje patalpoje 1-16 suprojektuotas langas, taip pat pagal projektą ieškovai, vykdydami gyvenamojo namo rekonstravimą, privalės sutvirtinti vidinę gyvenamojo namo sieną, einančią palei patalpas 1-16, 1-6, sutvirtinti ir paversti ją išorine siena, taip pat pastatyti naują sieną palei patalpas 1-17 (Gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto 4.3 p., b.l. 129-160, II tomas). Taigi, įvertinus išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas pripažinti teisę ieškovams be atsakovės sutikimo teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl specialiųjų architektūros reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento ir kitų rekonstravimo vykdymui būtinų dokumentų išdavimo, siekiant atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal 2016 m. vasario mėn. architekto I. P. parengtą Gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, nugriaunant gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, schemoje pažymėtą indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, yra pagrįstas, atitinkantis CK 4.75 str. 1 d. nuostatas bei formuojamos teismų praktikos sąlygas (nėra bendraturčių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo, pasiūlymas rekonstruoti objektą yra tinkamai bendraturtei I. K. atskleistas, pateiktas išsamus, aiškus projektinis pasiūlymas, be to, planuojama atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcija nepažeidžia atsakovės (bendraturtės) teisių ir teisėtų interesų (LAT 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Todėl remiantis išdėstytais argumentais, šis ieškovų reikalavimas tenkintinas, pripažįstant jiems teisę be atsakovės I. K. sutikimo teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl specialiųjų architektūros reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento ir kitų rekonstravimo vykdymui būtinų dokumentų išdavimo, siekiant atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal 2016 m. vasario mėn. architekto I. P. parengtą Gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, nugriaunant gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, schemoje pažymėtą indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5.

Ieškovų tenkintam reikalavimui rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo dalį realizuoti yra reikalinga nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų. Ieškovai prašo teismo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal architekto I. P. parengtą Gyvenamojo namo naudojimo tvarkos tarp bendrasavininkų nustatymo schemą (b.l. 157, II tomas), t.y. kad ieškovai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, schemoje pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, o atsakovė I. K. ir G. J. naudojasi patalpomis, schemoje pažymėtomis indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17.

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (LAT 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2015). Šiuo atveju išnagrinėjus šį ieškovų reikalavimą, bei jam pagrįsti nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, nustatyta, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarka yra teisėta, protinga atitinkanti visus įstatymų formuluojamus kriterijus, kuriais remiantis turi būti nustatoma tarp bendrasavininkų naudojimosi bendru daiktu tvarka. Visų pirma, parengta architekto Gyvenamojo namo naudojimo tvarkos tarp bendrasavininkų nustatymo schema (b.l. 157, II tomas) atitinka teisės aktų reikalavimus, įvertinus techninę ir teisinę galimybę nustatyti būtent tokią naudojimosi daiktu tvarką. Pagal ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi daiktu tvarką bendraturčiams priskiriamos naudotis gyvenamojo namo dalys atitinka bendraturčių realiąsias dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 33/200 dalys gyvenamojo namo, pagal Kadastrinių matavimų bylą atitinka 44,65 kv. m. (b.l. 139-142, 122-135, I tomas). Pagal siūlomą naudotis tvarką ieškovams tektų naudotis patalpomis (1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5), kurių bendras plotas yra 44,65 kv. m. Pažymėtina, kad G. J. ir I. K. atitinkamai kartu priklauso 67/100 gyvenamojo namo dalys, pagal Kadastrinių matavimų bylą sudarančios 90,85 kv. m. plotą. Pagal siūlomą ieškovų nustatyti naudojimosi tvarką, bendraturtėms priskirtina naudotis patalpomis 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, būtent 90,85 kv. m. ploto patalpomis. Pažymėtina tai, kad siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra laikytina patogia visiems bendraturčiams, nenustatyta, kad ji pažeistų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, faktiškai nusistovėjusi ginčo statinio naudojimo tvarka nėra keičiama. Ginčo dėl faktinio gyvenamojo namo patalpų naudojimo tarp ginčo šalių nėra. Todėl remiantis išdėstytu, tenkintinas ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. vasario mėn. architekto I. P. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių (bendrasavininkų) nustatymo schemą, priskiriant ieškovams naudotis patalpomis, schemoje pažymėtomis indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, priskiriant atsakovėms naudotis patalpomis, schemoje pažymėtomis indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 9 p., 92 str. iš atsakovės I. K. priteistina 16,46 eurai pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atsakovės I. K. atžvilgiu tenkinti.

Nustatyti bendraturčių G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. vasario mėn. architekto I. P. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių (bendrasavininkų) nustatymo schemą, priskiriant ieškovams G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis patalpomis, schemoje pažymėtomis indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, priskiriant atsakovėms G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis patalpomis, schemoje pažymėtomis indeksais nuo 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17.

Pripažinti teisę ieškovams G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl specialiųjų architektūros reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento ir kitų rekonstravimo vykdymui būtinų dokumentų išdavimo, siekiant atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal 2016 m. vasario mėn. architekto I. P. parengtą Gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, nugriaunant gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, Gyvenamojo namo naudojimo tvarkos tarp bendrasavininkų nustatymo schemoje pažymėtą indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5.

Priteisti iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,46 eurus pašto išlaidų valstybės naudai.

Atsakovė I. K. negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai, tretieji asmenys per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.