Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. D. pareiškimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, D. D., K. D. ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

1. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. vasario 1 d. mirė pareiškėjo Ž. D. tėvas P. D. Palikėjo P. D. sutuoktinė G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo vaikai, VĮ Registrų centro gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas Ž. D., suinteresuoti asmenys D. D. ir K. D. 2024 m. lapkričio 31 d. Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. liudijo apie tai, kad pareiškimo dėl mirusiojo P. D. palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarei niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas yra pradėjusi palikėjo palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei, tačiau į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo dar nesikreipė.

2. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų P. D. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 1) butas su rūsiu su bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 2) pastatas-tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (objektui adresatas nesuteiktas); 3) kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po tėvo P. D. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi apie tėvo mirtį sužinojo būdamas įkalinimo įstaigoje, iš kurios buvo paleistas tik praėjus 10 metų po tėvo mirties. Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė 2025 m. vasario 14 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą apie fizinį asmenį Nr. 14R-7201, iš kurio matyti, jog pareiškėjas Ž. D. iš įkalinimo įstaigos paleistas 2015 m. balandžio 22 d. Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodo, jog po jo tėvo mirties jam priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo mama G. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi jo ir mamos santykiai buvo gana įtempti, jie praktiškai nebendravo, apie jos mirtį sužinojo iš ligoninės, kurioje ji mirė, darbuotojos pranešimo. Apie jokį tėvų turimą turtą negalvojo, todėl ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Mamą palaidojo jis. Apie po mirties likusį nekilnojamąjį turtą sužinojo 2024 m. spalio mėn. pabaigoje (tikslios datos nepamena), kai apie tai jam pranešė VĮ Turto bankas darbuotoja telefoninio pokalbio metu. Sužinojęs apie minėtą turtą, pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, kur sužinojo, jog yra praleidęs terminą paduoti pareiškimą palikimui priimti. Pareiškėjas kreipėsi ir į antstolio kontorą, kur buvo informuotas, kad jo tėvai turėjo įsiskolinimą, kurio nepadengė, todėl butas buvo areštuotas. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 11 d. antstolės Elenos Miliauskienės kontorai sumokėjo 165,72 Eur įsiskolinimą ir teismui pateikė tai patvirtinančią pažymą.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi praėjus daugiau nei dvylikai metų po tėvo mirties. Pareiškėjas po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusio palikimo nepriėmė, kadangi iki 2015 m. balandžio 22 d. atliko paskirtą bausmę įkalinimo įstaigoje, ką patvirtina pareiškėjo pateikti duomenys. Vertinant termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis po tėvo mirties, tėvui priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo mama G. D. (medicininio mirties liudijimo duomenims nuolatinė gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini) teritorija), su kuria, kaip nurodo, ryšių nepalaikė – nebendravo, dėl to nežinojo, apie po tėvo mirties likusio palikimo nepriėmimą. Nors jokių tokias faktines aplinkybes patvirtinančių duomenų neteikia, tačiau atsižvelgtina į tai, kad suinteresuoti asmenys – kiti palikėjo vaikai, šių duomenų ir pateiktų faktinių aplinkybių neginčijo. Taip pat, vertinant pareiškėjo elgesį vidutinio atidaus, sąžiningo asmens standartais, pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad mamai po tėvo mirties likus gyventi tėvui priklausiusiame name, ši po tėvo (sutuoktinio) mirties atsiradusį palikimą priėmė. Pareiškėjo mama G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, kad apie po tėvo mirties likusį turtą sužinojo tik 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje iš VĮ Turto bankas darbuotojos skambučio.

6. Įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus, aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad po palikėjo P. D. mirties atsiradęs palikimas nėra priimtas, suinteresuoti asmenys P. D. vaikai D. D. ir K. D. prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo ir jo reikalavimų, nereiškė, dėl ko, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Ž. D. įstatymo nustatytą terminą priimti po tėvo P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių, sąlygotų pareiškėjo atliekama bausme įkalinimo įstaigoje, taip pat, tikėtinai pagrįsto nežinojimo apie po tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmimo faktą. Įvertintina ir tai, kad praėjus 3-4 mėn. po mamos G. D. mirties (duomenys neskelbtini), bei tikėtina, neilgai praėjus po to kai pareiškėjas sužinojo apie po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kreipėsi į valstybės/savivaldybės institucijas dėl reikiamų dokumentų palikimui priimti gavimo, 2024 m. lapkričio 11 d. sumokėjo po tėvo mirties likusį įsiskolinimą (vykdytą priverstine tvarka antstolės E. Miliauskienės kontoroje). Tai rodo, kad pareiškėjas sužinojęs apie po tėvo P. D. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą, siekė realizuoti savo teises į palikimą.

7. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

9. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po P. D. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti, terminą atnaujinant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.