Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL – 1506,02 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 MGL dydžio, t. y. 1506,02 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant įvykdyti šį įpareigojimą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-04-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL bauda, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 40 MGL (1506,02 Eur) bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant A. G.: tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. G. įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 21 d. 22.25 val. iki 2017 m. gegužės 23 d. 12.40 val.Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas A. G. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu ir pavojingų miško ruošos atestuotų darbų vadovu, sudaręs 2017 m. gegužės 8 d. Medienos ruošos paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/05/17 su I. R. įmone (duomenys neskelbtini) miško kirtimo darbams atlikti, 2017 m. gegužės 17 d. atliekant miško darbus kirtavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė 2003 m. liepos 1 d. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais...“, 27 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą...“, Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-724/V-1284 redakcijos 6 punkto reikalavimą, kad „Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3751), mokomi darbo vietose, įmonėse, seminaruose arba juos moko profesinio mokymo teikėjai darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo ir vertinimo tvarka...“, bei Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų LR miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 38 punkto reikalavimą, kad „Medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai...“ bei 69 punkto reikalavimą, kad „Pavojingų darbų vadovas, pradedant kirtimą, turi apžiūrėti biržę, pastatyti įspėjamuosius ir draudžiamuosius ženklus, nustatyti tarpinių sandėlių ir poilsio namelių vietas, valksmas, pagrindinę medžių leidimo kryptį, supažindinti darbuotojus su darbų organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus toje biržėje…“, leisdamas neapmokytam ir neinstruktuotam įmonės pagalbiniam darbininkui A. K. bei neapmokytam ir neatestuotam šiuos darbus atlikti pjūklininkui A. P. atlikti medžių pjovimo darbus, neužtikrino, kad būtų laikomasi miško pjovimo darbų eiliškumo, kad pirmiausia būtų išpjauti pavojingi medžiai, įvertintas pjaunamojo medžio vertimo krypties pavojus, dėl ko laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val. pjūklininko A. P. nupjauta eglė virsdama, kliudė jos virtimo trajektorijoje buvusį alksnio sausuolį, kurio kamienas lūžo, krito priešinga nupjautos eglės kryptimi ir jo viršūnė smogė jos judėjimo trajektorijoje 6 metrų atstumu nuo nupjautos eglės buvusiam virstančio medžio judėjimo trajektorijoje darbininkui A. K. į veidą, tuo padarant nukentėjusiajam A. K. muštines žaizdas kaktos kairėje, veide, odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas veide, abiejų akių vokų ir skruostų srityse, stuburo smegenų kaklinės dalies sumušimą su ryškiai išreikšta neurologine simptomatika, abipusiai žandinių sinusų visų sienelių lūžius, pleištakaulio lūžį kairėje, kaktikaulio kairio kaktinio sinuso apatinės-priekinės sienelės lūžį, kieto gomurio lūžį, nosikaulių lūžius, taip įvykusio nelaimingo atsitikimo metu sunkiai sutrikdant A. K. sveikatą.Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL – 1506,02 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 MGL dydžio, t. y. 1506,02 Eur, bauda.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant įvykdyti šį įpareigojimą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti jam skirtus įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.Skunde nurodo, kad teismas, subendrindamas bausmes sudėjimo būdu ir taip pratęsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, įpareigoti A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu, neįvertino to, kad A. G. įmonė yra registruota bei veikla vykdoma adresu, kuriuo gyvena jo sutuoktinė bei jų nepilnamečiai vaikai. Teismas visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, t. y. dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, uždraudė jam artintis ne tik prie savo sutuoktinės, jų vaikų (kadangi didžiąją savo laisvo laiko dalį nepilnamečiai D. G. (gim. (duomenys neskelbtini) bei G. G. (gim. (duomenys neskelbtini) praleidžia namuose, šalia savo mamos A. G., norint su jais pasimatyti apeliantas privalėtų sutarti tai su vaikų motina A. G., tačiau teismo jam yra uždrausta su ja bendrauti ar lankytis šeimos bendruose namuose), bet ir prie savo darbo vietos. Kitaip sakant, pratęstas draudimas A. G. vykdyti jo paties darbinę veiklą, nepaisant to, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-144-737/2017 nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šeima yra sunkioje finansinėje situacijoje, nes šeimos gyvenamasis namas yra areštuotas, kadangi A. G. įmonė turi daug skolų, o A. G. praradus darbą jis negalės prisidėti prie vaikų išlaikymo (kas padarytų didelę neigiamą įtaką ne tik paties A. G. socialiniams ryšiams – jis netektų galimybės dirbti ir išlaikyti savo šeimą, bet ir pakenktų pačios nukentėjusiosios ir jos nepilnamečių vaikų interesams). Negana to, teismas pratęsė ir įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. G. tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Toks teismo nuosprendis yra visiškai nesuprantamas ir negali būti įvykdytas, kadangi viena dalis prieštarauja kitai, t. y. apeliantas įpareigojamas tęsti darbą, tačiau jam draudžiama artintis prie savo darbo vietos. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma pagrįsta išvada, kad šios prevencinės poveikio priemonės pratęsimu būtų sukelti itin neigiami padariniai tiek jam, tiek ir jo šeimos nariams – A. G. ir nepilnamečiams vaikams (jų tėvas ne tik negalėtų su jais bendrauti, bet ir neturėtų galimybės jų išlaikyti, o nesant lėšų, apelianto IĮ (duomenys neskelbtini) bankrutuotų, o šeima, be kitų neigiamų padarinių, prarastų jau areštuotą vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą), kadangi paskirta prevencinio poveikio priemonė yra tiesiogiai susijusi su jo darbine ir profesine veikla. Taip pat nukentėtų ir IĮ (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojų interesai.Skunde taip pat nurodo, jog A. G. teikia buhalterines paslaugas A. G. IĮ (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės nepageidavo ir pati nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-737/2017, priešingai, šeimos konfliktas baigėsi, nukentėjusioji pati ieško ryšių su A. G., šeima turėtų galimybę susitaikyti bei vėl gyventi kartu, taip geriausiai užtikrinant ne tik apelianto, jo sutuoktinės, bet ir nepilnamečių šeimos vaikų teises bei interesus, bet to negali ir negalės padaryti dar ilgą laiką dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kuri nėra adekvati ir proporcinga padarytam nusikaltimui.Apelianto manymu, baudžiamojo poveikio priemonių pratęsimas dar dvejų metų laikotarpiui yra neteisėtas ir neteisingas, ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti subendrinta visiško sudėjimo būdu, kadangi šioje byloje A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, ši veika visiškai nesusijusi su A. G., ji nėra nukentėjusioji šioje byloje. Šis įpareigojimas nėra tęsiamas siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus, kaip tai numatyta BK 72¹ straipsnyje. Ši poveikio priemonė yra ne tik neteisėta, bet ir perteklinė, kaip minėta, tiesiogiai palies A. G. darbinę veiklą, turtinę jo bei jo šeimos ir nepilnamečių vaikų padėtį, jų socialinius ryšius, turės itin skaudžių ne tik emocinių, bet ir turtinių pasekmių.Apeliantas nesutinka ir su įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, paskyrimu. Skiriant šį įpareigojimą nebuvo atsižvelgta į įpareigojimo tikslingumą, įvykdymo realumą, būsimą poveikį nukentėjusiajam. Neatsižvelgta į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiai institucijai bus itin sudėtinga kontroliuoti nuteistojo elgesį bei šio įpareigojimo vykdymą, kadangi dažnai nurodytu metu A. G. dirba. A. G. keliasi itin anksti ir anksčiau nei 6.00 val. vyksta į mišką, turi nuvežti darbuotojus, šiltuoju metų laiku 23 val. jis ne visada būna grįžęs iš darbo vietos.Apelianto manymu, jam skirtos kitos prevencinės priemonės tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant įvykdyti šį įpareigojimą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra pakankamos, todėl bausmės tikslai bus visiškai pasiekti ir panaikinus baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, neskyrus įpareigojimo A. G. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Taip pat apeliantas mano, kad jam skirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, yra per didelė. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, bei neįvertino, kad jis kaltę pripažino, gailisi, ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant išsiaiškinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.Skunde nurodoma, kad nuosprendis neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – jis nėra tinkamai motyvuotas, jame visiškai nėra aptartos skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai, nėra nurodyta, kodėl jie yra skiriami būtent tokie, įvertinus bylos duomenis, nėra nurodyta, kodėl bausmės subendrinimas yra visiškai sudedant bausmes ir dviejų metų laikotarpiui pratęsiamas baudžiamojo poveikio priemonės įpareigoti A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu taikymas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau nurodė, kad galimai yra padaryta techninė rašybos klaida ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turėjo būti subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, o galutinė subendrinta bausmė yra teisėta ir pagrįsta.Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir panaikinti jam skirtus įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. G. kaltu padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, be to, teismas neįvertino, kad jis kaltę pripažino, gailisi, ėmėsi visų įmanomų priemonių siekiant išsiaiškinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti šios apeliacinio skundo dalies, keisti nuosprendį ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įstatyme numatytas bausmės skyrimo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę A. G. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. G. teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda nesumokėta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimą jos vidurkiui, taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, dėl ko bausmės vykdymą atidėjo. Aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti A. G. paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimą. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, paskyrė neteisingą galutinę bausmę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis keistinas.Konstatuojama, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė-laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL – 1506,02 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 40 MGL dydžio bauda. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu.Kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje (sunkus nusikaltimas), o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nesunkus nusikaltimas), taigi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 11 straipsnis) ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi bausmės už nusikalstamas veikas turi būti bendrinamos apėmimo būdu, todėl ši Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis keistina.Apeliantas nesutinka su skirtu įpareigojimu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskyrimu, kadangi skiriant šį įpareigojimą nebuvo atsižvelgta į įpareigojimo tikslingumą, įvykdymo realumą, taip pat į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiai institucijai bus itin sudėtinga kontroliuoti nuteistojo elgesį bei šio įpareigojimo vykdymą, kadangi jis dažnai nurodytu metu dirba.Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos apelianto elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Byloje nenustatyta, kad minėtu įpareigojimu A. G. interesai gali būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti apelianto norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, yra tikslinga poveikio priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Pažymėtina ir tai, kad šiuo laikotarpiu nuteistajam nėra draudžiama išeiti iš namų, jei tai susiję su darbu, tačiau tokiu atveju nuteistasis savo išvykimą darbo ar mokslo reikalais turi derinti su probacijos tarnybos pareigūnais, juos informuoti apie išvykimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiai institucijai bus itin sudėtinga kontroliuoti nuteistojo elgesį bei šio įpareigojimo vykdymą, nelaikytina argumentu sprendžiant klausimą dėl šios poveikio priemonės paskyrimo, kadangi prižiūrėti, kaip nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų, yra probacijos tarnybos pareiga. Esant šioms aplinkybėms netenkinamas apelianto prašymas panaikinti teismo nuosprendžiu skirtą įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu. Šis apeliacinio skundo prašymas netenkinamas.BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad teismas turi paskirti bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam.Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, buvo skirta kitoje baudžiamojoje byloje, dėl jos apeliantas buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartyje konstatavo, kad A. G. paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 m atstumu, skirta teisėtai ir pagrįstai, yra teisinga ir šioje situacijoje optimali priemonė, padėsianti tiek užtikrinti nukentėjusiosios apsaugą, tiek ir nuteistojo atžvilgiu siekiamus bausmės tikslus. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje teismas neturi teisėto pagrindo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri kitame baudžiamajame procese buvo pripažinta tinkama ir būtina siekiant pasiekti bausmės, paskirtos A. G. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, tikslus. Apelianto manymu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonės – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, paskyrimas ir pratęsimas naujam (dvejų metų šešių mėnesių) laikotarpiui yra neteisėtas ir neteisingas, ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti subendrinta visiško sudėjimo būdu, kadangi šioje byloje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, ši veika visiškai nesusijusi su A. G., ji šioje byloje nėra nukentėjusioji. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant įvykdyti šį įpareigojimą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.Taigi, iš šios formuluotės matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nustatytas naujas bausmės vykdymo atidėjimo terminas (dveji metai šeši mėnesiai) ir jo laikotarpiu paskirti visi paminėti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau faktiškai paskirtas naujas įpareigojimas – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. O visi kiti yra iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, tačiau apie tai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakyta ir nenurodyta. Kolegija konstatuoja, kad BK 73 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą ir nurodo, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus nuostatų, o baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.BK 63 straipsnyje nustatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Apie baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones šiame BK straipsnyje nėra kalbama, todėl teisėjų kolegija laiko, kad bendrinti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus nėra pagrindo. Antra vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta pareiga rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų.Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo privalu nurodyti, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, 73 straipsnio 2 dalimi, vykdytini Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu skirti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų) ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus, įpareigojant A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu.BPK 339 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atmetus nuteistojo A. G. apeliacinį skundą. Taigi ir baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimai apeliantui buvo taikomi nuo 2017 m. spalio 9 d., t. y. dvejų metų laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. G. buvo paskirtas įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (2 metus 6 mėnesius) gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu. Taigi faktiškai šis įpareigojimas A. G. tęstųsi nuo 2017 m. spalio 9 d. iki Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, t. y. daugiau nei trejus metus. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. G. nėra nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą prieš nukentėjusiąją A. G., taigi nėra jokio pagrindo pasunkinti nuteistojo padėtį lyginant su ta, kuri buvo pripažinus jį kaltu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam A. G. turi būti taikomas 2 (dvejų) metų įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, šį terminą skaičiuojant nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos t. y. 2017 m. spalio 9 d. Tas pats ir dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų (tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje), kurie skirti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu. Esant šioms aplinkybėms nuosprendis keistinas ir taikytinos BK 73 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų vykdymo.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, taip pat netinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų, todėl nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, bei su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL – 1506,02 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir 40 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę) subendrinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, ir subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams pridėti neatliktą bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2018 m. gegužės 23 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, A. G. įpareigotas tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.

Nurodyti, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, 73 straipsnio 2 dalimi, vykdytini Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu skirti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus, įpareigojant A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (2 metų) laikotarpiu skirtų įpareigojimų: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių: 1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus įpareigojimo A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu, termino pradžią skaičiuoti nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2017 m. spalio 9 d.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (2 metų 6 mėnesių) laikotarpiu skirto įpareigojimo: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, termino pradžią skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2018 m. gegužės 23 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.