- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 1-674-806/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02786-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką:
Jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1993-03-04 sprendimą privalo J. A. naudai mokėti lėšas sūnaus R. A. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio savo atlyginimo (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL Lt kas mėnesį nuo 1993-02-18 iki R. pilnametystės, t.y. iki 2009-06-28 ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nuo 1993-02-18 iki 1993-04-06, 1994-10-17 iki 1995-09-27, nuo 1995-09-27 iki 1996-11-13, nuo 1996-12-02 iki 1997-12-15, nuo 1997-12-15 iki 1998-04-15, nuo 1998-04-15 iki 1998-09-21, nuo 1998-09-21 iki 1998-11-09, nuo 1998-11-09 iki 2001-01-08, nuo 2001-04-10 iki 2002-04-08, nuo 2002-10-02 iki 2009-06-28 nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko susidarė 6470,13 Lt įsiskolinimas.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. A. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad kai turėjo pinigų, tai ir mokėjo vaikui pinigus išlaikymui. Kai neturėjo pinigų, kai neturėjo darbo, tai nemokėjo. Nurodė, kad nelegaliai jis dirba pastoviai, kas pusę metų kokį vieną darbą. Paskutiniu metu dirbo kažkur metai atgal oficialiai. Tada ir antstoliai išskaičiuodavo pinigus vaiko išlaikymui. Vasarą važiuoja į sodybą pas seserį ten gyvena ir dirba neoficialiai. Uždirba kažkur 1200Lt per mėnesį. V. A. parodė, kad kai neturėjo darbo, stovėjo darbo biržoje ir ieškojo darbo. Kitu laiku, kai nebuvo registruotas darbo biržoj, darbo jis neturėjo. Suprato, kad turi pareigą išlaikyti vaiką. Dirbti jis norėjo. V. A. nurodė, kad mokėjo ir ne tik tada, kai antstoliai atskaitydavo pinigus. Mokėjau po 100 Lt. Kiek galėjo, tiek vaikui ir padėjo. Paskutiniu metu jis moka ir po 500-600 Lt. Anksčiau skambindavo savo vaikui. Labai mažai domėjosi, kaip jo vaikui sekasi. Matėsi nuo 1993 metų su vaiku gal 5 ar 10 kartų. Neturi jokios deklaruotos gyvenamosios vietos, nuomoja butą (duomenys neskelbtini).
Apklausta teisme liudytoja J. A. paaiškino, kad 1993 metų teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp jos ir A. ir priteisti alimentai iš A. sūnaus išlaikymui. Kol buvo gyva jos buvusio sutuoktinio mama, pastaroji mokėdavo jos sūnui išlaikymą. Mama mokėjo keletą kartų po 50 Lt, dabar jau tiksliai neprisimena tikslios pinigų sumos. Kai mirė mama V. A. nieko visiškai nemokėjo. Visai neseniai jos sūnus kreipėsi į teismą, nes buvo jau pilnametis ir mokėsi mokykloje. Tada V. A. sumokėjo 400 Lt. Bet ne pagal jos vykdomuosius raštus, o pagal sūnaus. Liudytoja parodė, kad gruodžio mėnesį praėjusiais metais ji gavo 40-50 Lt iš antstolio. Dar labai seniai, gali būti 1993 metais dar pervesdavo pinigų, bet ji neprisimena nei kiek, nei kada tiksliai. Visi dokumentai turi būti pas antstolius. Su sūnum V. A. nebendraudavo, gal prieš 4-5 metus per Naujus metus buvo atvažiavęs ir sakė, kad padės, bet tai buvo tik tušti žodžiai. Kai vaikui buvo 9 ar 10 metų V. paprašė, kad ji leistų su vaiku atšvęsti gimtadienį. Vaikas grįžęs pasakojo, kad tėvas su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, o jis kampe valgė picą. Nuo to laiko sūnus nenori bendrauti su tėvu. Ankščiau būdavo, kad paskambina tėvas neblaivus ir klausia ar ji norinti gauti pinigų, jei atsakydavo, kad nori, V. A. atsakydavo, kad tada pinigų negaus. Niekada nesitikėjo, kad kaltinamasis mokės išlaikymą sūnui.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-12-01 prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2008-11-27 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi J. A. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo R. A. , gim. (duomenys neskelbtini) ir 2008-11-27 buvo priimtas sprendimas dėl išmokų mokėjimo R. A. . Apie priimtą sprendimą ir pasekmes skolininkui buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. l d., Fondo administracija įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. V. A. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro R. A. išmokėtos išmokos (364,00 Lt ) ir 5 procentai metinių palūkanų. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. A. vengia išlaikyti savo vaiką. (b.l. 2-3)
Antstolės B. P. pateikta vykdomosios bylos medžiaga Nr. 0171/10/05015/V (kopija), kurioje matyti, kad vykdomas išieškojimas iš kaltinamojo V. A. šio sūnaus R. A. išlaikymui (b.l. 17-65) bei raštas, kuriame nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2012-01-17 sudaro – 6470,13 Lt (b.l. 16, 17-65). Iš minėtoje byloje esančio vykdomojo rašto Nr. 2(4)-779/1993 kopijoje esančių atžymėjimų matyti, kad 1995-09-27 kvito Nr. 095488 sumokėta 196 Lt, 1996-11-13 kvito Nr. 023284-200 Lt, 1996-12-2 kvito Nr. 023295-240 Lt, 1997-12-15 kvito Nr. 046511-200 Lt, 1998-04-15 kvito Nr. 133682-100 Lt, 1998-09-21 kvito Nr. 135164-100 Lt, 1998-11-09 kvito Nr. 135986-100 Lt (b.l.62). Iš įmonių, įstaigų, organizacijų atžymėjimų apie išskaitas iš skolininko uždarbio matyti, kad nuo 1993 metų balandžio mėnesio iki 1994 metų spalio mėnesio Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė kas mėnesį iš A. išieškojo ir išmokėjo išieškotojui 25 % alimentams pagal vykdomąjį raštą (b.l. 63). V. A. atleistas 1994-10-17. Iš įmonių, įstaigų, organizacijų atžymėjimų apie išskaitas iš skolininko uždarbio matyti, V. V. įmonė išmokėjo išieškotojai J. A. nuo 2002-04-08 iki 2002-10-02 25 % alimentams pagal vykdomąjį raštą. V. A. 2002-10-01 atleistas iš darbo.
2009-04-10 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas Nr. 1.35-4404, kuriuo nuspręsta R. A. , gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-11-27 kiekvieną mėnesį mokėti 52 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. (b.l. 6)
2010-07-26 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas Nr. V2-7369, kuriuo nuspręsta nuo 2009-06-27 nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą R. A. , gim. (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas asmuo sulaukė pilnametystės. (b.l. 7)
Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad V. A. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2001-01-08 - 2001-04-10 ir nuo 2011-11-22 iki šiol, t.y. 2012-01-20 Registracijų laikotarpiais rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. (b.l. 67)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus yra kaupiami nuo 1994-01-01. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad V. A. nuo 1994-01-01 iki 1994-10-17 dirbo Vilniaus valstybinės vandens tiekimo įmonėje, nuo 1997-12-17 iki 1998-04-03 dirbo Vladimirovo Vasilijaus, Ivanovič Vladimirovo V. įmonėje, nuo 1998-06-08 iki 1998-07-01 dirbo UAB „Technolitas“, nuo 1998-09-14 iki 1998-10-30 dirbo UAB „Šenoba“, nuo 2001-08-06 iki 2002-10-01 dirbo Vladimirovo įmonėje, nuo 2010-09-23 iki 2011-09-30 dirbo UAB „Business development enterprise“. (b.l. 70-72)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad V. A. laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2012-01-16 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. (b.l. 73)
Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-16 duomenimis V. A. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. (b.l. 75)
AB SEB banko, AB DNB banko, AB Ūkio banko, Swedbank AB, Danske Bank A/S Lietuvos filialo, AB Šiaulių banko, AB „Citadele“ banko raštai, kuriuose nurodyta, jog V. A. šiuose bankuose sąskaitų neturi ir nėra minėtų bankų klientas. (b.l. 77-78, 81-84)
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad V. A. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1993-03-04 sprendimu nustatyta, jog V. A. privalo J. A. naudai mokėti lėšas sūnaus R. A. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio savo atlyginimo (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL Lt kas mėnesį nuo 1993-02-18 iki R. pilnametystės, t.y. iki 2009-06-28. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, vaiko išlaikyti negalėjo, nes neturėjo darbo ir jokių piniginių lėšų, todėl neturėjo lėšų sūnaus išlaikymui mokėti. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė, kai turėjo pinigų, tai ir mokėjo vaikui pinigus. Liudytojos J. A. parodymai patvirtina, kad V. A. , žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Tiek J. A. , tiek pats V. A. patvirtino, kad kaltinamasis kelis pastaruosius metus net nesidomi savo sūnumi ir su juo bei jo motina iš viso nebendrauja. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad V. A. nuo 1994-01-01 iki 1994-10-17 dirbo Vilniaus valstybinės vandens tiekimo įmonėje, nuo 1997-12-17 iki 1998-04-03 dirbo Vladimirovo Vasilijaus, Ivanovič Vladimirovo V. įmonėje, nuo 1998-06-08 iki 1998-07-01 dirbo UAB „Technolitas“, nuo 1998-09-14 iki 1998-10-30 dirbo UAB „Šenoba“, nuo 2001-08-06 iki 2002-10-01 dirbo Vladimirovo įmonėje. Antstolės B. P. pateikta vykdomosios bylos medžiaga Nr. 0171/10/05015/V (kopija), kurioje matyti, kaip vykdomas išieškojimas iš kaltinamojo V. A. šio sūnaus R. A. išlaikymui (b.l. 17-65) bei raštas, kuriame nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2012-01-17 sudaro – 6470,13 Lt (b.l. 16, 17-65). Iš minėtoje byloje esančio vykdomojo rašto Nr. 2(4)-779/1993 kopijoje esančių atžymėjimų matyti, kad 1995-09-27 kvito Nr. 095488 sumokėta 196 Lt, 1996-11-13 kvito Nr. 023284-200 Lt, 1996-12-2 kvito Nr. 023295-240 Lt, 1997-12-15 kvito Nr. 046511-200 Lt, 1998-04-15 kvito Nr. 133682-100 Lt, 1998-09-21 kvito Nr. 135164-100 Lt, 1998-11-09 kvito Nr. 135986-100 Lt (b.l.62). Iš įmonių, įstaigų, organizacijų atžymėjimų apie išskaitas iš skolininko uždarbio matyti, kad nuo 1993 metų balandžio mėnesio iki 1994 metų spalio mėnesio Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė kas mėnesį iš A. išieškojo ir išmokėjo išieškotojui 25 % alimentams pagal vykdomąjį raštą (b.l. 63). A. atleistas 1994-10-17. Iš įmonių, įstaigų, organizacijų atžymėjimų apie išskaitas iš skolininko uždarbio matyti, V.Vladimirovo įmonė išmokėjo išieškotojai J. A. nuo 2002-04-08 iki 2002-10-02 25 % alimentams pagal vykdomąjį raštą. V. A. 2002-10-01 atleistas iš darbo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. visiškai nemokant alimentų, nuo 2008 metų lapkričio mėnesio jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad V. A. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2001-01-08 - 2001-04-10 ir nuo 2011-11-22 iki šiol, t.y. 2012-01-20. Registracijų laikotarpiais rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. (b.l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2001-01-08 iki 2001-04-10 V. A. buvo registruotas darbo biržoje, tačiau tuo laikotarpiu rekomendacijų jam įsidarbinti nebuvo, todėl teismas vertina, kad nebuvo V. A. sąmoningumo tuo laikotarpiu nevykdyti pareigos išlaikyti vaiką, todėl šis laikotarpis iš kaltinimo šalintinas, nurodant laikotarpį nuo 1998-11-09 iki 2001-01-08 ir nuo 2001-04-10 iki 2002-04-08.
Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo pat 1993 metais priimto teismo sprendimo nurodytais ir aukščiau išanalizuotais laikotarpiais nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, niekur nedirbo, aktyvių veiksmų įsidarbinti nesiėmė, kada nedirbo ir neteikė išlaikymo vaikui nebuvo prisiregistravęs darbo biržoje, o tai akivaizdžiai rodo, kad vengė įsidarbinti, jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad V. A. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus R. A. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie V. A. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, nedirba, turi mažametį vaiką, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas.
V. A. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 5 mėnesius išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Bausmės pradžią V. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. A. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.