- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- BIK-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00483-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Rima Ažubalytė, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- V. I.
- Advokatai
- Atas Molis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Rimos Ažubalytės ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato Ato Molio kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą, baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir dėl šių veikų priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir priimti naują nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. I. konfiskuoti 23 356,12 Eur. Kartu prašoma sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, teismas neapskaitytus pinigus nepagrįstai pripažino įmonės turtu, kadangi pinigai negali būti ir nėra juridinių asmenų nuosavybė ir dėl to nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalykas; savo ruožtu, V. I. nėra nusikaltimo subjektas. Skunde tai pat nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo apeliaciniame skunde keliamų argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Šiuo atveju, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo iš esmės ginčijama apeliacinės instancijos teismo nustatyta ir įvertinta faktinė aplinkybė, t. y., kad visi, o taip pat ir neapskaityti, pinigai už bendrovei priklausančių automobilių nuomą yra bendrovės turtas. Taigi, skunde tik išdėstoma kasatorių pozicija dėl to, koks turtas yra bendrovės nuosavybė, tačiau teisiniai argumentai, pagrindžiantys esminius apeliacinės instancijos teismo padarytus teisės pažeidimus, nenurodomi. Kiti skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei nepagrįsto turto konfiskavimo taip pat susiję su nustatytų faktinių aplinkybių neigimu ir nesutikimu su įrodymų vertinimu. Kaip jau minėta pirmiau, kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių.
Kasacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų taip pat grindžiami vien nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Skunde aprašomi ir analizuojami liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai, tačiau tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Skunde išdėstyti teiginiai dėl neišnagrinėto apeliacinio skundo neparemti konkrečių pažeidimų įvardijimu, o iš skundo turinio matyti, kad bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme neišsamumas susijęs su tuo, kad apeliacinio skundo argumentai buvo atmesti (nors ir išnagrinėti). Taigi, minėti teiginiai nepagrindžia apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, ir kitų nustatytų reikalavimų, turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas. Toks prašymas turi atitikti BPK 382 straipsnyje numatytus teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimus priimti konkrečią šiame straipsnyje nurodytą nutartį. Šiuo atveju kasaciniame skunde prašymas yra suformuluotas netinkamai, kadangi kasacinės instancijos teismas naujų nuosprendžių nepriima.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.