Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Ž. B., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir Ž. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2006 m. gegužės 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi Ž. B., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 str. 1 d., 180 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2007 m. birželio 5 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi Ž. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2008 m. birželio 5 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi Ž. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2010 m. balandžio 30 d. to paties teismo nutartimi Ž. B. taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi Ž. B. taikomą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2015 m. spalio 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi Ž. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi Ž. B. taikomą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės Ž. B. taikymas paskutinį kartą buvo pratęstas skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartimi.

3. Teismo posėdyje gynėja prašo Ž. B. skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Ž. B. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė Ž. B. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą ir nepakeitė jos į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2019 m. gruodžio 19 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama tęsti Ž. B. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad stebėjimo laikotarpyje pacientės būklė buvo nepakankamai stabili. Klinikoje išlieka kontakto formalumas, emocinis blankumas, ambivalencija, paralogiškas, nenuoseklus mąstymas, kritikos būklei nebuvimas. Socialinė adaptacija sutrikusi. Nekritiška alkoholio vartojimo atžvilgiu.

8. Taip pat iš Išvados matyti, kad per stebimą laikotarpį agresijos, destruktyvaus elgesio nepastebėta. Su ligonėmis bendrauja, pasitaiko smulkūs konfliktai. Nuotaika išsilygino, elgesys adekvatus. Pripažįsta alkoholio vartojimą, vartoja dažnai. Teigia, kad pergyveno dėl brolio mirties. Psichinė būklė: atrodo vyresnė, lyg nenustygstanti. Daug pašalinių judesių. Hipomimiška. Pokalbio metu stereotipiškai išsistiepusi. Jokių realių planų ateičiai.

9. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė (duomenys neskelbtini) R. B. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad psichinės sveikatos būklė ligonei pablogėjo po komisijos. Ligonė yra susijaudinusi, agresyvi, kabinėjasi prie kitų ligonių, personalo, girdi balsus, kuria nerealius planus. Gydymas yra koreguotas ir intensyvus.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad Ž. B. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pagrindo abejoti pateiktais įrodymais nėra, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Ž. B. taikomas jau pusantrų metų, tačiau, kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų bei ligoninės atstovės paaiškinimų, per šį laikotarpį Ž. B. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jai taikyti ambulatorinį stebėjimą. Be to, kaip nurodė ligoninės atstovė – gydytoja R. B., Ž. B. buvo koreguotas gydymas ir jis yra intensyvus. Nustatyta, kad Ž. B. yra linkusi konfliktuoti su kitais ligoniais, taip pat ligoninės personalu. Tiek iš pateikto skundo, tiek iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji nėra kritiška alkoholio vartojimui, nepripažįsta padarytų nusikalstamų veikų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad Ž. B. priverstinis gydymas yra būtinas ir pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad Ž. B. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jai galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Ž. B. net du kartus buvo bandyta taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau toks gydymas nebuvo efektyvus ir abu kartus, po kurio laiko, jis būdavo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

11. Ginčydama apylinkės teismo nutartį Ž. B. pateiktame skunde nurodė, kad jai nebuvo leista dalyvauti bylos nagrinėjime Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose, nors ji to norėjo. Šis pareiškėjos skundo argumentas atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati Ž. B. atsisakė dalyvauti 2020 m. sausio 3 d. vykusiame teismo posėdyje ir tą patvirtino savo parašu (27 b. l.). Ž. B. interesus bylos nagrinėjime atstovavo gynėjas advokatas Irmantas Ruželė (28-29 b. l.).

12. Ž. B. pateiktame skunde taip pat nurodo, kad jokios nusikalstamos veikos ji nepadarė ir prašo ją išteisinti. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra vertinamas tik apskųstos 2020 m. sausio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų, nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl Ž. B. kaltės nepasisako.

13. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Ž. B., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.