Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, D. M. gynėjui advokatui Sigitui Balaišiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusiai, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro moksleivei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai (Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. balandžio 3 d. nutartimis priemonių taikymas pratęstas 6 mėnesiams; Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, nutartis neįsiteisėjusi),

galimai padariusiai nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2023 m. sausio 13 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą kumščiu smogė savo motinai A. R. (B.) į kairį skruostą, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į procese dalyvaujančių asmenų vieningą nuomonę, į ekspertės rekomendaciją Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-95/2023, teismo žodine nutartimi nutarta asmens pakartotinai nekviesti į teismo posėdį ir jo neišklausyti, o bylą nagrinėti asmeniui nedalyvaujant (b. l. 106).

Ekspertė Laura Andriuškevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktą išvadą. Tiriamajai D. M. diagnozuojamas įgimtas intelekto deficitas, vidutinis protinis atsilikimas bei reikšmingas elgesio sutrikimas, kuris reikalauja dėmesio ir gydymo. Įgimtas intelekto deficitas linkęs kažkiek gerėti, kai asmuo įgyja tam tiktų įgūdžių, tačiau elgesio sutrikimas ir nuolat agresyvus elgesys apriboja tų įgūdžių įgijimą ir jų išlaikymą. Intelekto deficitas yra nekintantis, o elgesio sutrikimą galima tikėtis koreguoti medikamentais ir ypač režimu. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu tiriamoji negalėjo ir negali suprasti veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl reikėtų taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Prieš tai 2021 m. kovo 29 d. D. M. buvo teismo pripažinta nepakaltinama, jai buvo skirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė, kuri buvo ambulatoriškai neužtikrinta. D. M. psichikos būklėje yra simptomų, kurie leidžia abejoti, kad nėra kritikos gydymo reikalingumui. Rekomenduotinos priverčiamosios medicinos priemonės stacionare – psichiatrijos ligoninėje, kurių taikymo metu būtų galima spręsti dėl veiksnumo peržiūrėjimo, esant tokiai išreikštai elgesio patologijai ir intelekto deficitui (b. l. 109-110).

Nukentėjusi A. R. (B.) parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad tą dieną, tai yra 2023 m. sausio 13 d., apie 10.46 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos dukra D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), su kuria jos ir jos sutuoktinio santykiai yra blogi, su planiniu vizitu apsilankė dvi socialinės darbuotojos. D. M. atėjusiai Šakių seniūnijos socialinei darbuotojai A. G. pradėjo pasakoti nebūtų dalykų. Dukra kaltino, kad ji su vyru vakar vakare parėjo namo girti. Pasakė dukrai, kad neišsigalvotų ir nemeluotų, jai pasakė, kad jeigu jai taip atrodė, kad jie buvo girti, tai galėjo kviesti policijos pareigūnus vakar, bet to ji nedarė. D. M. pradėjo ant jos šaukti, priekaištauti dėl nebūtų dalykų, ir pasakė nukentėjusiajai "ar nori į galvą". A. R. atsakė "nu duok". D. M. jai vieną kartą stipriai kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, kurį įvertintų penkiais balais iš dešimties galimų. Po jai suduoto smūgio, ji bandė dukrą atstumti gindamasi. Nuketėjusioji ją atsistūmė ir tada iš kambario išlindo pažiūrėti, kas vyksta lyg A. G. Dukra tuomet nuėjo į savo kambarį. Kaip jai trenkė D. M., ko gero niekas nematė, nes A. G. bendravo su vaikais kambaryje, po to vieni kitiems koridoriuje užstojo vaizdą. D. M. tikrai už plaukų netampė ir jai jokių smūgio nesudavė, tik gindamasi ją nuo savęs stūmė tolyn. D. M. prieš ją jau ne pirmą kartą smurtauja, buvo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas už smurtą 2022 m. spalio mėnesį ir jau yra paskelbta teismo nutartis dėl to. Su dukra gyvena viename bute, kuris yra socialinis būstas. D. M. prie namų ūkio visiškai nieko neprisideda, niekur nedirba, mokosi Kaune maisto pramonėje – lyg proftechninėje mokykloje, paskutiniame kurse, bet dažnai būna, kad nelanko paskaitų ir ten nenuvyksta. Nukentėjusioji dukrą iš esmės išlaiko – dukra gauna išmokas dėl sveikatos, kurių pragyvenimui nepakanka. D. M. nustatytas protinis vidutinis atsilikimas, yra anksčiau gulėjusi Naujojoje Vilniuje. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. D. M. grįžusi namo iš mokslų Kaune nuolat elgiasi agresyviai, gadina daiktus, kviečia be pagrindo policiją. L. M. neatėjo į teismo posėdį, nes D. M. bei seserys K. M. ir G. M., esančios D. M. pusėje, jai grasina (b. l. 107-108).

Liudytojas N. R. teisme parodė, kad su nukentėjusiąja yra susituokę nuo 2022 m. gruodžio 23 d. Santykiai su žmona ir visais vaikais, išskyrus D. M., normalūs. Su D. M. neįmanoma pasikalbėti ar ko nors jos paklausti, ji visada keikiasi ir išvadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, dažniausiai yra agresyviai nusiteikusi. Santykiai su D. M. neturės įtakos teisingų liudytojo parodymų davimui. 2023 m. sausio 13 d. bute (duomenys neskelbtini), apsilankė dvi socialinės darbuotojos. Jos atėjo į liudytojo su A. R. kambarį, klausinėjo, kaip jie laikosi. Tai buvo planinis jų lankymas. Tuo metu namuose buvo liudytojas, A. R., L. M., D. M. ir dvi socialinės darbuotojos. Jiedu su žmona ir socialinėmis darbuotojomis sėdėjo kambaryje, kalbėjosi. L. M. stovėjo koridoriuje, o D. M. buvo savo kambaryje. Valandos tiksliai negali pasakyti, buvo dar rytas. Išgirdo garsą koridoriuje, A. R. pakilo ir ėjo pažiūrėti. Liudytojas su socialinėmis darbuotojomis toliau sėdėjo ant lovos. Po to kilo triukšmas. Viena socialinė darbuotoja atsistojo ir nuėjo pažiūrėti. Prasidėjo didelis triukšmas, muštynės, bet jis pats konkrečiai to nematė. Iš pradžių tik garsus girdėjo, nes jam užtrunka kol atsistoja – 5 metus turi neįgalumą, vaikšto pasiremdamas alkūniniu ramentu. Nuėjęs į koridorių pamatį, kad A. su D. susikibusios. Toliau stovėjo L. Liudytojas pasakė “ką čia darot, baikit”, ir tada jos viena nuo kitos atkibo. D. grįžo į savo kambarį, o A. atėjo atgal pas juos į kambarį. Gali pasakyti tik tiek, kad jos buvo susikibusios. Stovėjo viena prieš kitą. Matė tik A. nugarą ir D. veidą. Kad viena kitai tempė už plaukų nematė (b. l. 108).

Teismas, liudytojo parodymams esant gana nekonkretiems, teismui įžvelgus tam tikrų prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2023 m. sausio 16 d. parodė, kad D. M. yra jo žmonos dukra. Liudytojas su A. B. kartu gyvena apie 8 mėnesius – nuo praėjusių metų gruodžio 23 d. tapo vyru ir žmona. Šiuo metu gyvena su A. ir jos vaikais: D., L., V. M. ir V. M. D. M. šeimoje yra visiškai neprognozuojama, kai grįžta iš mokslų Kaune tampa nevaldoma, pikta, kelia įvairius konfliktus. 2023 m. sausio 13 d. namie buvo jis, A., L. ir D. Apie 10 val. Atėjo į namus socialinės darbuotojos, kurios bendravo su juo ir A. L. tuo metu buvo koridoriuje, D. bvo pas save kambaryje. Po to D. atsidarė savo kambario duris ir pradėjo kažką šaukti ir pradėjo bėgti link A., kuri nuėjo į koridorių link savo dukros D. Liudytojas matė, kad juodvi susikibo viena kitai už plaukų, tampėsi ir paskui per tarpą matė, kaip D. užsimojo ranka A. – kaip sudavė smūgį, to momento nematė, nes tas vaizdas buvo iš nugaros, tik vėliau A. pasakė, kad gavo delnu per veidą ir vėliau ji parodė paraudusį skruostą, kurioje pusėje nepamena. Paskui pradėjo šaukti socialinės darbuotojos, kad baikit ir juodvi išsiskyrė ir tada pats pakilo eiti link koridoriaus ir pamatė, kad D. su motina jau išsiskyrusios. D. nuėjo į savo kambarį, o A. – į savo (b. l. 41-42).

Liudytojas N. R. patvirtino savo parodymų teisingumą. Atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, jog dėl persirgto insulto jo atmintis yra prasta. Liudytojas tos dienos iš vis nepamena. Geriau prisimina šiandien nei 2023 m. sausio 16 d. Iš viso tos dienos kai rašė policijoje paaiškinimą beveik neprisimena. Smulkmenų neatsimena. 2023 m. sausio 16 d. tyrėja apklausė. Teisėjui parodžius liudytojui N. R. 2023 m. sausio 16 d. apklausos protokolą ir paklausus, ar parašas po protokolu yra jo, liudytojas patvirtino, kad parašas po parodomais yra tikrai jo. Liudytojas šiandien neprisimena ar buvo tampomasi už plaukų, ar nebuvo. Už plaukų tąsėsi. Jam atrodo, kad po sudavimo, kai A. bandė gintis. Po to D. grįžo į savo kambarį, o A. atėjo atgal pas juos į kambarį ir parodė paraudimą ant skruosto. Ji pati išsikvietė policiją, liudytojas nekvietė. Įvykį matė socialinės darbuotojos. Geriau prisimena po įvykio, kuo daugiau praeina laiko, tuo blogiau prisimena. Kai liudytoją apklausė policijos pareigūnai, jiems sakė tiesą. Tuo metu užrašyti parodymai yra teisingi. Tada geriau prisiminė, nei šiandiena. D. yra nenuspėjama, liudytojas nežino, ką ji gali iš vis padaryti. Atrodo būna viskas gerai, bet jai užeina tarpais, pradeda mėtyti daiktus. Neseniai puolė liudytoją, su sriuba apipylė kai jis sėdėjo ant lovos. Po to apsisuko ir pabėgo (b. l. 108-109).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra:

A. R. (B.) 2023 m. sausio 13 d. pareiškimas Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariato Šakių rajono policijos komisariate apie tai, kad 2023 m. sausio 13 d., apie 10.46 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos dukra D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), būdama buto koridoriuje, pradėjo konfliktuoti, priekaištauti dėl nebūtų dalykų ir paklaususi ar nori, vieną kartą trenkė nukentėjusiajai kumščiu į kairį skruostą, dėl ko ši juto fizinį skausmą (b. l. 10-16);

pareiškimo priedas, kuriame yra užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kur daugiabučio namo penktame aukšte esančiame bute, pažymėtame 39 numeriu, įėjus į vidų patenkama į koridorių, kurio grindys išklotos laminuotu mediniu plaušu. Grindys švarios, jokių bylai reikšmingų pėdsakų nėra. Priešais – virtuvės patalpa, kuri yra tvarkinga, daiktai sudėlioti visi jiems skirtose vietose. Nuo lauko durų koridoriuje pasukus į dešinę pusę, patenkama į kambarį, kuris taip pat yra tvarkingas, bylai reikšmingų pėdsakų nėra. Koridoriuje ant sienos kabo pakabintos striukės. Nuo lauko durų koridoriuje pasukus į kairę pusę matyti fotelis, už jo – plastikinė dėžė, kurioje sumesti rūbai, ant sienos kabo pakabintos striukės. Koridoriaus gale – durys į vonios kambarį, o gale koridoriaus pasukus į dešinę pusę, patenka į kambarį, kuris yra tvarkingas, bylai reikšmingų pėdsakų nėra. Patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (b. l. 17-21);

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2023 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto atvejo pranešama, kad apie patirtą smurtą pranešė A. R., kuriai, nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ant kairio skruosto fiksuotas paraudimas ir nukentėjusioji įvykio vietoje parodė, kad jai būnant namuose, kilo žodinis konfliktas dėl nebūtų dalykų su dukra D. M. ir kad ši jai trenkė vieną kartą į kairį skuostą, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. D. M. paaiškino, kad ji mamai netrenkė, o tik apsistumdė su ja (b. l. 23-25);

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2023 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo pranešama, kad 2023 m. sausio 13 d. policijos pareigūnams nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), alkotesteriu ,,Alcotest 7510" Nr. ARJK-0187, patikros sertifikato Nr. 1751814, D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 10 val. 53 min. patikrintas ir nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Tuo pačiu prietaisu A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai ten pat – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 11.00 val. patikrintas ir nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Filmuota B/C RS1(B0F1EC60AF52), RS2(B0F1EC60A8B4) nuo 10.49 val. iki 11.12 val. (b. l. 26-28);

2023 m. sausio 13 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota atlikta nukentėjusiosios apžiūra – jai ant kairiojo skruosto matyti nežymus paraudimas (b. l. 29-34);

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-95/2023, kuriame atsakyta į nutartyje pateiktus klausimus:

1. D. M. veikos padarymo metu negalėjo bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti;

2. Dėl konstatuoto įgimto intelekto deficito D. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

3. D. M. veikos metu konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1);

4. Šiuo metu D. M. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas — Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1); D. M. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje);

5. Įvertinus tai, kad D. M. dėl intelekto deficito negalėjo valdyti savo veiksmų, jai rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros jstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje);

6. D. M. dalyvauti teisme nerekomenduojama, ji negali būti apklausiama ir duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. D. M. negali atlikti bausmės jkalinimo jstaigoje, jai rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjiimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros jstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Teismo posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys iš esmės nėra prieštaringi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu yra įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl teismas konstatuoja, jog D. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2023 m. sausio 13 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą kumščiu smogė savo motinai A. R. (B.) į kairį skruostą, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas, palaikydamas prokuroro išsakytą poziciją dėl įrodymų papildomo tyrimo nereikalingumo, konstatuoja, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog to veiksmo, kaip D. M. tiesiogiai sudavė į veidą savo motinai liudytoja A. G. nematė ir todėl teismo posėdžio atidėjimas dėl šios liudytojos pakartotino iškvietimo apklausai teisme būtų netikslingas. Prokuroras pažymėjo, kad kitos socialinės darbuotojos, įvykio dienos rytą atvykusios į nukentėjusiosios socialinį būstą, parodymai buvo visiškai neinformatyvus, todėl minėta moteris ir nebuvo įtraukta į asmenų, kviestinų ir apklaustinų teismo posėdyje sąrašą. Vertinant liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsižvelgtina į jos jauną amžių, į artimą giminystės ryšį su D. M. (yra seserys), į jos sveikatos būklę – liudytojos motina A. R. patvirtino, kad jai taip pat nustatytas Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, bei liudytojos motina nurodė, kad L. M. patiria seserų D. M., G. M. ir K. M. nuolatinius grasinimus ir spaudimą neliudyti teisme, dėl ko liudytoja ir neatvyko į šį teismo posėdį. Įvertinus šias aplinkybes ir prievartiniu atvesdinimu į teismą galimai padarytiną žalą L. M. sveikatai, teismas vertina nesant būtinybės pakartotinai šaukti šią liudytoją į teismą. Teismo iki galo neišaiškinta aplinkybė dėl to, kad nukentėjusioji, atstumdama po D. M. suduoto jai smūgio, buvo įsikibusi jai į plaukus ar ne, teismo nuomone, nėra esmine nustatytina šioje byloje aplinkybe.

D. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atlikta ir teismo posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrijos ekspertize nustatyta, jog tiek nusikaltimo padarymo, tiek ir šiuo metu D. M. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, tokia yra ir šiuo metu.

Įvertinus D. M. patologinę būseną, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytus duomenis, vadovaujantis BK 17 straipsniu, D. M. pripažintina nepakaltinama, jai skirtina priverčiamoji medicinos priemonė. Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų apie D. M. psichinės sveikatos būseną ir ligos pobūdį matyti, kad jai konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1), ji negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi D. M. buvo skirta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – priverstinis ambulatorinis stebėjimas, kuri buvo ambulatoriškai neužtikrinta, skiriamas ambulatorinis gydymą nėra efektyvus, asmuo yra pavojingas visuomenei, nėra kritikos gydymo reikalingumui, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ir teismo posėdyje apklausta ekspertė rekomendavo skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl už baudžiamajame įstatyme padarytą uždraustą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį, D. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

D. M. vadovaujantis BPK 140 straipsniu laikinai sulaikyta nebuvo, tačiau 2023 m. sausio13 d. jai, tuomet dar įtariamajai, skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina šiai nutarčiai įsiteisėjus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392-404 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad D. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.

D. M. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti šiai nutarčiai įsiteisėjus.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.