Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: jis, 2017-09-16 apie 22.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,39 promilės girtumas), žodinio konflikto su sutuoktine A. V. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai 3 smūgius į galvą, 1 smūgį į veidą ir 1 smūgį į nugarą, po ko A. V. jį atstūmė, nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą, bet atėjęs sutuoktinei iš paskos į kambarį, jis abiem rankomis griebė lovoje gulinčiai A. V. už kaklo ir ją smaugė, tuo padarė A. V. poodines kraujosruvas nosyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kakle, dešinėje alkūnėje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad įvykio jis nepripažįsta, kadangi jo aplinkybių jis neatsimena, nes tą vakarą buvo stipriai išgėręs, taip pat buvo 2017-09-15 grįžęs iš reiso. 2017-09-16 vyko su žmona pas uošvius į Avižienius, kadangi norėjo sutvarkyti ryte jų pririnktus grybus. Apie 15.00-16.00 val. nuvykus pas uošvius, žmona tvarkė grybus, o jis su draugu vartojo alkoholį, išgėrė apie 1 litrą „Tores“ alkoholio. Kelintą valandą išvyko su žmona namo neatsimena, bet atrodo, kad jau buvo tamsu. Tuomet dar nuvyko į Lazdynų mikrorajoną, kadangi žmonos draugė buvo paprašiusi, kad jie pavedžiotų jos šunį. Pavedžiojus šunį, grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai nurodyti negali, tačiau jam atrodo, jog grįžęs su žmona išgėrė dar alkoholio, kiek, nežino. Kas daugiau vyko, taip pat neatsimena. 2017-09-17 atsikėlus ryte, žmona jam nesakė. Jis išvedė jų šunį pavedžioti, o kai grįžo, ji nenorėjo su juo kalbėti, todėl ant lapelio parašė, jog grybus sutvarkys vėliau, o dabar važiuoja pas draugę, kadangi reikia išvesti jos šunį. Kol žmonos nebuvo namuose, jis norėjo sutvarkyti virtuvę, maždaug po pusvalandžio grįžo ir žmona A. V., kuri nuėjo į kambarį. Tuomet jis nuėjo jos paklausti kas atsitiko, kodėl ji su juo nekalba, tuo momentu atvažiavo ir jų sūnus, kuris pradėjo jį mušti. Jis sūnų pradėjo vyti iš namų, išsikvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Greitosios medikai jį apžiūrėjo ir po apžiūros policijos pareigūnai išvežė jį į 1 policijos komisariatą. Dėl veiksmų prieš savo žmoną jis neatsimena, negali nurodyti, ar žmonai sudavė smūgius (b. l. 110). Papildomos paklausos metu A. V. parodė, kad 2017-09-16 vakare, tikslaus laiko nepamena, būdamas girtas, parvažiavo su žmona A. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ir toliau kartu su sutuoktine abu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai abu apsvaigo nuo alkoholio, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė žmonai keletą smūgių, tačiau kiek tiksliai, dabar nepamena, po ko A. V. jį atstūmė ir nuėjo į savo kambarį. Pamena, kad nuėjo žmonai iš paskos, buvo įpykęs, dėl to abiem rankomis griebė žmonai už kaklo ir laikė kelias sekundes ir ją smaugė, po to paleido ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimą, dėl to nuoširdžiausiai gailisi, savo žmonos atsiprašė ir ji jam atleido. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 135, 142).

Nukentėjusioji A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-16 apie 17.00 val. jos sutuoktinis A. V., būnant pas jos motiną D. T. susitiko su draugu Andrejumi ir kartu išgėrė degtinės. Apie 21.00 val. su vyru ji grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi vyras buvo išgėręs, jis pradėjo kabinėtis prie jos klausdamas, ar ji turi kitą vyrą. Apie 22.00 val. vyras toliau vartojo alkoholį, gėrė brendį. Dėl pavydo kilo žodinis konfliktas, po kurio vyras, būnant virtuvėje, priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai tris kartus į galvą, vieną kartą į veidą ir vieną kartą į nugarą, ji pajuto fizinį skausmą. Ji vyrą nustūmė nuo savęs, šis pasitraukė ir nuėjo į savo kambarį, o ji į kitą kambarį. Ji atsigulė į lovą ir beveik užmigo, kai išgirdo, kad vyras vėl atėjo į jos kambarį, kažką rėkė, bet ji neprisimena ką ir sugriebęs abiem rankomis jai už kaklo, pradėjo ją smaugti. Kai ji pradėjo dusti, maldavo, kad ją paleistų ir nenužudytų. A. V. ją paleido ir nieko nepasakęs išėjo į kitą kambarį. Ji policijos nekvietė, o nuėjo miegoti. 2017-09-17 apie 10.00 val. ji atsikėlė, vyras nuėjo į parduotuvę, atsinešė sau alaus ir trauktinės ir vartojo alkoholį. Ji su juo nesikalbėjo po vakarykščio įvykio. Kai vyras apgirto, apie 11.00 val. jis vėl atėjo į jos kambarį, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Prieš ją pradėjo mosikuoti kumščiais, ji išsigando, kad vyras vėl smurtaus prieš ją, todėl paskambino telefonu sūnui J. V., kuris gyvena Lazdynuose ir paprašė, kad jis atvažiuotų ją apginti. Sūnus atvažiavo maždaug per 10 min. Butą jis atsirakino savo raktais ir atėjo į kambarį, kuriame vyko konfliktas tarp jos ir vyro, A. V. buvo užsimojęs prieš ją kumščiu. Sūnus nespėjo pratarti nei žodžio, kai vyras atsisuko į jį ir sudavė kumščiu jam į lūpą vieną kartą. Tuomet sūnus stojo jos ginti ir vyras su sūnumi susikabino. Pamatęs, kad su sūnumi jėgos nelygios, vyras pasišalino iš kambario. Jie iš paskos išėjo į koridorių, tuomet vyras įėjo į miegamąjį ir pakėlęs nuo grindų pufą, metė baldą į ją su sūnumi, tačiau nepataikė. Apie 13.00 val. vyras paskambino 112 ir iškvietė policiją bei pareigūnams nurodė, kad sūnus jį muša. Taip pat netrukus atvažiavo Greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo vyrą, bet jam jokių sužalojimų nenustatė. Tuomet jos vyrą, sūnų ir ją policija pristatė į Vilniaus m. 1-ąjį policijos komisariatą. Vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kaskart, kai grįžta iš reiso, girtauja. Anksčiau yra prieš ją smurtavęs 2016 metais, jam buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau jie su vyru tuomet susitaikė, ji jam atleido. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir apriboti jam galimybę artintis prie jos (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad šiuo metu datos nepamena, bet tai buvo 2017 metų rugsėjo mėnesį, apie 12.00 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama A. V. ir pasakė, jog nežinanti ką daryti, nes jo tėvas A. V. yra girtas ir kelia konfliktus, sakė, jog nakties metu bandė ją smaugti. Jis motinai atsakė, kad tuoj atvažiuos, bijojo, kad tėvas mamos atžvilgiu nesmurtautų. Maždaug po 15 minučių jis jau buvo tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į butą užėjo pats atsirakinęs buto duris savo turimu raktu. Užėjęs į butą, išgirdo viename iš kambarių tėvo šauksmus, buvo akivaizdu, jog vyksta konfliktas. Jis iš karto nuėjo į tą kambarį, jame rado neblaivų tėvą A. V. bei mamą A. V.. Mama krovėsi į lagaminą daiktus, o tėvas stovėjo šalia ir šaukdamas mosikavo rankomis. Kadangi tėvas buvo labai arti mamos, jis griebė jam už rankos ir atitraukė nuo mamos, kad šis būtų tolėliau, po ko tėvas atsisukęs ir jį pamatęs, klausdamas ar jis jį dabar muš, tyčią kartą, nepamena, kurios rankos kumščiu, sudavė jam į veido sritį, pataikydamas į lūpą. Jis fizinio skausmo nepatyrė, daugiau buvo sunerimęs dėl mamos. Dėl jam suduoto smūgio jis savo tėvui pretenzijų neturi ir neturės, prašo jo šio ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju nepripažinti. Po smūgio jis tėvą bandė nuraminti, tai jam padėjo daryti mama. Toks tėvo raminimas užtruko apie penkias minutes, po to tėvas nuėjo į kitą kambarį rėkdamas, jog tuoj jiems iškvies policiją. Po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriems buvo paaiškinta, jog tai tėvas yra smurtautojas ir jis smurtavo mamos atžvilgiu. Tėvas buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą, į jį vyko ir jiedu su mama, kur paaiškino įvykio aplinkybes (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. parodė, kad ji yra A. ir A. V. dukra. 2017 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama ir pasakė, jog tėvas namuose yra girtas ir mušasi, ir ji nežino ką daryti. Mama pasakė, kad dėl muštinių jau buvo kviesta policija, todėl ji padėjusi ragelį, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paklausė, ar mamos gyvenamosios vietos adresu buvo iškviesta policija. Jai operatorius paaiškino, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiųsti policijos pareigūnai, kurie greitu metu atvyks (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Pavel Lozorionok parodė, kad 2017-09-17 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Švecovu apie 12.45 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras smurtauja. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pranešėja A. V., kuri paaiškino, kad 2017-09-16 ir 2017-09-17 prieš ją smurtavo ir ją įžeidinėjo vyras A. V.. Pranešėja nurodė, kad paskambino savo sūnui J. V. su prašymu apginti ją nuo smurtaujančio tėvo. Atvažiavus J. V., tarp jo ir A. V. kilo konfliktas, kurio metu A. V. ranka trenkė J. V. į veido sritį. Matėsi, kad J. V. yra prakirsta lūpą kairėje pusėje. Įvykio vietoje A. V. paaiškino, kad J. V. jį be priežasties užpuolė ir kelis kartus trenkė jam į veido sritį. Pas A. V. jokių sužalojimų (matomų) nebuvo. Buvo iškviesta GMP 0873 brigada, kuri apžiūrinėjo A. V.. Akivaizdžių smurto požymių nesimatė ir ant pranešėjos A. V.. Visus konflikte dalyvavusius asmenis jie pristatė į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą (b. l. 33-34).

2017-09-18 specialisto išvadoje Nr. G3047/2017(01) nurodyta, kad A. V. nustatytos poodinės kraujosruvos nosyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kakle, dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), ir, galimai, paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-09-16, ir gali būti vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN – 0217 rodmenimis nustatyta, kad 2017-09-17, 14.09 val., A. V. iškvėptame ore buvo 1,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2017-09-16 apie 22.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,39 promilės girtumas), žodinio konflikto su sutuoktine A. V. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai 3 smūgius į galvą, 1 smūgį į veidą ir 1 smūgį į nugarą, po ko A. V. jį atstūmė, nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą, bet atėjęs sutuoktinei iš paskos į kambarį, jis abiem rankomis griebė lovoje gulinčiai A. V. už kaklo ir ją smaugė, tuo padarydamas A. V. sužalojimus: poodines kraujosruvas nosyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kakle, dešinėje alkūnėje, vertintinus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo A. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo sumažinti bausmės laiką (b. l. 143). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 144).

Dėl A. V. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sutuoktinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. V. – anksčiau neteistas (b. l. 82-24), tačiau ikiteisminis tyrimas dėl analogiško nusikaltimo jo atžvilgiu nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l .96-98), administracine tvarka baustas (b. l. 79-81), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (b. l. 88, 91-92).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Nors kaltinamasis ir prašė sutrumpinti jam bausmės laiką, tačiau, teismo vertinimu, prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Teismas neturi pagrindo abejoti skiriamos bausmės proporcingumu ir mano, kad būtent šios rūšies ir trukmės bausmė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus bei darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Prokurorės siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, taip pat darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2017-09-17 13.30 val. iki 2017-09-19 12.17 val. (b. l. 105, 124). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129), paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmena su BPC garso įrašu (b. l. 38), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-17 13.30 val. iki 2017-09-19 12.17 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmeną su BPC garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt