Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms O. G., P. M., atsakovui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. P. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6038-618/2013 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. C., M. P. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. C. ir M. P. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, 2013-06-04 sprendimu už akių minėtą ieškinį tenkino visiškai: pripažino atsakovę J. C. netekusia teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), iškeldino atsakovus J. C. ir M. P. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė solidariai iš atsakovų 4886,83 Lt negauto nuomos mokesčio ieškovės naudai, ir žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovas M. P. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6038-618/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad niekada su savo motina J. C. jos nuomojamoje ginčo gyvenamojoje patalpoje negyveno, su ja bendro ūkio niekada neturėjo ir neturi. Nors 2011-03-29 sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį buvo pilnametis, nuomos sutarties nėra pasirašęs ir jam nebuvo žinoma apie jos sudarymą bei įtraukimą į ją šalimi (J. C. šeimos nariu). Be to, atsakovas pilnamečiu tapo 2010-05-06, tuo tarpu nuomos mokesčio įsiskolinimas priteistas nuo 2007 m. liepos mėn., kuomet atsakovas buvo nepilnametis ir negali atsakyti už savo motinos skolas, atsiradusias iš gyvenamosios patalpos nuomos santykių.

2015-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas M. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir procesas civilinėje byloje Nr. 2-6038-618/2013 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. C. ir M. P. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas M. P. po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo priėmimo – perdavimo aktu perdavė ieškovei butą, iškeldinimo dieną turėjo buto raktus, todėl laiko, kad jame gyveno ir turi sumokėti susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašo sprendimą pakeisti, ieškinį dalyje dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo jo atžvilgiu atmesti, nesant jo solidarios atsakomybės su J. C.. Paaiškino, kad Klaipėdoje niekada negyveno, su motina bendro ūkio nevedė. Po to, kai įstojo į profesinę mokyklą Klaipėdoje, trumpam buvo apsistojęs pas motiną ginčo gyvenamojoje patalpoje, tačiau ten buvo atjungta elektra ir nebuvo sąlygų gyventi bei mokytis, todėl netrukus grįžo į savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena visą savo gyvenimą. Taip pat nurodė, kad dalyvavo iškeldinimo procese, perduodamas ieškovės atstovui buto raktus bei pasirašydamas buto priėmimo – perdavimo aktą, kadangi buvo pasakyta, kad priverstinis iškeldinimas brangiai kainuos, todėl nenorėdamas, kad motinai susidarytų didesnės skolos dėl priverstinio iškeldinimo, ir turėdamas buto raktus, kuriuos motina paliko išvykdama į užsienį, gera valia juos perdavė ieškovės atstovui.

Prašymas tenkintinas, sprendimas pakeistinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-03-29 tarp ieškovės ir atsakovės J. C. buvo pasirašyta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė laikinai (iki 2012-03-17) išnuomojo atsakovei ir jos šeimos nariu sutartyje įrašytam atsakovui M. P. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovė J. C. įsipareigojo nustatytais terminais mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6038-618/2013 atsakovė J. C. pripažinta netekusia teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), bei abu atsakovai iškeldinti iš paminėtos gyvenamosios patalpos su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, solidariai iš atsakovų priteista 4886,83 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. 2013-11-20 aktu atsakovas M. P. gera valia ieškovės atstovui perdavė gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2013-11-21 antstolės A. R. Ž. aktu Nr. S-12837 nustatyta, jog atsakovai iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), išsikėlė gera valia. Atsakovas M. P. nurodo, jog negali būti laikomas atsakovės J. C. šeimos nariu, kadangi su ja bendro ūkio niekada nevedė, todėl nuomos mokesčio įsiskolinimas iš jo priteistas nepagrįstai.

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuomininko šeimos nariais laikomi kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo M. P. pripažinimo atsakovės J. C. šeimos nariu.

CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Visgi gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.), todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Darytina išvada, kad aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Tuo labiau, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. P. nuo 1992-05-14 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), tačiau vertintina kartu su kitais įrodymais ir jos įrodomoji galia gali būti paneigta kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Ieškovė jokių įrodymų, kurie paneigtų Gyventojų registrų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis apie atsakovo M. P. gyvenamąją vietą, ir kad atsakovas realiai gyveno ginčo bute (duomenys neskelbtini), nepateikė, nors pareiga įrodyti bendro ūkio vedimo faktą tenka būtent ieškovei (CPK 178 str.). Ieškovės atsakovių nurodytos aplinkybės apie tai, kad M. P. po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo, 2013-11-20 aktu pridavė ginčo butą ieškovės atstovui, turėjo buto raktus, nepatvirtina fakto, jog ieškovei priklausančiame bute atsakovas M. P. gyveno ir su pagrindine nuomininke atsakove J. C. vedė bendrą ūkį, o ne epizodiškai ten lankėsi, lankydamas savo motiną, bei gera valia padėjo jai susitvarkyti išsikeldinimo formalumus. Atsakovas savo paaiškinimais nurodo, jog savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje yra gimęs ir augęs, joje po tėvų skyrybų liko gyventi su tėvu ir jo tėvais, ir gyvena iki šiol, su atsakove savo motina J. C. niekada negyveno, išskyrus epizodinius apsilankymus, ir bendro ūkio nevedė. Maža to, Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2011-03-29, kuomet atsakovui M. P. buvo bemaž 19 metų, t. y. jis buvo sulaukęs pilnametystės. Byloje nėra duomenų apie jo pageidavimą ir sutikimą būti įrašytam pagrindinės nuomininkės šeimos nariu bei apsigyventi ginčo gyvenamojoje patalpoje. Be to, nuomos mokesčio įsiskolinimas iš atsakovo priteistas už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn., kuomet atsakovas buvo nepilnametis ir negalėjo atsakyti už savo motinos prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą (CK 6.588 str. 6 d.). Taigi, teismas, įvertinęs atsakovo M. P. pateiktų įrodymų ir nurodytų faktinių apylinkių visumą, pripažįsta, jog ginčo gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), nebuvo atsakovo M. P. interesų buvimo vieta, atsakovas su savo motina atsakove J. C. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, todėl negali būti solidariai su atsakove J. C. atsakingas už gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio mokėjimą (CK 6.588, 6.589 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Priešingai išvadai padaryti ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-6038-618/2013 dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo keistinas, 4886,83 Lt (1415,32 Eur) nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. ieškovei priteisiant iš atsakovės J. C. (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.583 str., CPK 371 str. 1 d. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovės J. C. priteistinas 124,00 Eur žyminis mokestis (du neturtiniai reikalavimai (2 x 41 Eur) bei vienas turtinis reikalavimas (42 Eur)) valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 96 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

Teismui pakeitus sprendimą, 2013-06-04 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-6038-618/2013 netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287, 371 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo (atsakovo) M. P. prašymą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-6038-618/2013 ir jį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovę J. C. netekusia teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovus J. C. ir M. P. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės J. C. 1415,32 Eur (4886,83 Lt) negauto nuomos mokesčio ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. C. 124,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4601-323/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.