Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-29 · Administracinė byla Nr. eI-249-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-29
Bylos Nr.
eI-249-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03672-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
S. P., L. J., V. J., N. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Akmenės rajono apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-249-789/2016Proceso Nr. 3-61-3-03672-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui S. P., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų L. J., V. J., N. M. ir S. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, (tretieji suinteresuoti asmenys Akmenės rajono apylinkės teismas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjų L. J., V. J., N. M. ir S. P. atstovė advokatė D. B. 2013-09-15 elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kurį 2014-02-27 patikslino, prašydama priteisti pareiškėjams iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį: 1) L. J. už laikotarpį nuo 2012-05-16 iki 2013-07-31 – 17 652 Lt; 2) V. J. už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01 – 45 279,78 Lt; 3) N. M. už laikotarpį nuo 2010-06-04 iki 2013-07-01 – 51 567,47 Lt; 4) S. P. už laikotarpį nuo 2009-01-03 iki 2012-01-03 – 52 777,81 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013-10-04 ir 2014-03-20 atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Akmenės rajono apylinkės teismas 2014-01-07 atsiliepime nurodė, kad sutinka su skundu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas S. P. nurodė, kad palaiko skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo sveikatos būklė yra bloga, todėl pareiškėjas negali laukti termino, per kurį turi būti išmokėta sumažinta darbo užmokesčio dalis ir prašo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, apskaičiuotą pagal kompensavimo mechanizmą įtvirtinančius teisės aktus, atlyginti greičiau.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nėra ginčo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjams buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Pareiškėjai, manydami, kad jų teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jiems priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Šioje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieštaravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 str. įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjo dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A668-602/2016, A669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas S. P. teismo posėdyje nurodė, kad dėl blogos sveikatos būklės negali laukti Gražinimo įstatyme nustatytų terminų, per kuriuos atlyginama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, ir prašė atlyginti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį greičiau nei nustatyta Grąžinimo įstatyme. Teismas vertina, kad teismo posėdyje pateiktas prašymas yra susijęs su naujais teisiniais santykiais, kilusiais iš Grąžinimo įstatymo, kurie nebuvo susiklostę pareiškėjui paduodant pirminį skundą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus, susijusius su iš Gražinimo įstatymo kilusiomis teisėmis, peržengia materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo pirminis ginčas, ribas. Vadovaujantis ABTĮ 10 str. pareiškėjui išaiškinta, kad jis turi teisę teikti prašymą dėl sumažintos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo darbo užmokestį mokėjusiai institucijai (Gražinimo įstatymo 5 str.) ir nurodyti priežastis, susijusias su pareiškėjo sveikatos būkle bei teikti prašymą dėl sumažinto darbo užmokesčio atlyginimo tvarkos (terminų). Pareiškėjui taip pat išaiškintina, kad, nesutikdamas su jam apskaičiuota kompensavimo suma, turi teisę kreiptis į teismą ir kelti ginčą dėl netinkamos kompensavimo sumos apskaičiavimo ir / ar netinkamo kompensavimo mechanizmo nustatymo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjų L. J., V. J., N. M. ir S. P. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė