Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas J. P. laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2013-12-18 iki 2013-12-20 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-12-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-03-14.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 12 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužę laikinai negyvenamo namo dvejų durų užraktus, pro duris įsibrovė į P. U. priklausančio namo vidų, iš kur bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą, P. U. priklausantį turtą, taip padarydami nukentėjusiajam 1370 Lt dydžio turtinę žalą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

J. P. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, todėl aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad individualizuodamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pripažino tai, kad J. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs bei kad atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nukentėjusiam asmeniui nesukėlė bei duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę. Skundžiame nuosprendyje nurodoma, kad J. P. yra jauno amžiaus, tačiau nusikalto būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (nusikaltimus nuosavybei, viešosios tvarkos pažeidimą), bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis pripažintinas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Be to, nuteistasis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, byloje yra duomenų, kad J. P. gali būti padaręs dar kelias nusikalstamas veikas (bylos teismuose neišnagrinėtos). Šios aplinkybės, apylinkės teismo nuomone, rodo, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, teigiamų išvadų nepadarė ir nedaro, todėl bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį, atsižvelgus į nuteistojo jauną amžių, jo pripažintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad nusikalstama veika nebuvo sukelta sunkių pasekmių, nustačius artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei.

Vis dėlto pagrindinės aplinkybės, dėl kurių J. P., skirtingai negu nagrinėjamoje byloje jo bendrininkui A. S. (jam skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nes jo ankstesni teistumai (anksčiau buvo teistas penkis kartus) yra išnykę), buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, buvo jo ankstesni teistumai, kurie, apylinkės teismo nuomone, nusikalstamos veikos padarymo metu dar buvo neišnykę, bei duomenys apie galimų dar kelių nusikalstamų veikų padarymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl jo neišnykusio teistumo, nurodo, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai taikė BK nuostatas, dėl ko visai be pagrindo pripažino jo veiką recidyvine. Apeliantas teigia, jog paskutiniu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-11-23 nuosprendžiu jis buvo nuteistas 45 parų arešto bausme, kurią atliko 2012 m. kovo mėnesį, o kadangi tą kartą nusikalto būdamas nepilnametis, tai teistumas jam išnyko po pusantrų metų atlikus bausmę, t. y. 2013 m. rugsėjo pabaigoje, todėl nusikalstamos veikos padarymo metu (2013-12-12) jis buvo neteistas. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jo teisinė padėtis visiškai nesiskyrė nuo bendrininko A. S. teisinės padėties, bei mano, kad apylinkės teismas galėjo skirti jam ne laisvės atėmimo, o kitos rūšies bausmę arba paskirti trumpesnę, artimą jos minimumui, laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti.

Kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai yra pagrįsti, o pati apylinkės teismo išvada apie J. P. neišnykusį teistumą yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos aplinkybių.

BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą ir teistumų terminai, nustatyta BK 97 str. 1 d., 3 d.

Bylos medžiagos duomenys ir apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad apeliantas paskutinį kartą buvo teistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-11-23 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., t. y. už apysunkį nusikaltimą, 45 parų arešto bausme, kurią jis atliko 2012-03-16. Pagal šiuo metu galiojančio BK 97 str. 3 d. 3 p. a) p. asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 97 str. 4 d. nurodyta, kad nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 d. 3 p. numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę. BK 97 str. 6 d. nurodyta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. J. P. pirmiau paminėtu nuosprendžiu arešto bausmė buvo paskirta už nusikaltimą, kurį jis padarė 2010-05-24, todėl atsižvelgus į tai, kad nuteistasis yra gimęs 1993-08-25, akivaizdu, jog paminėtos nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo 17 metų ir jis dar buvo nepilnametis, taigi teistumo terminai jam turėjo būti skaičiuojami remiantis BK 97 str. 4 d. nuostatomis. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui teistumas už paskutinį nuosprendį išnyko 2013-09-16, todėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2013-12-12 jis buvo neteistas. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė net kelis baudžiamuosius įstatymus, t. y. BK 27, 56 ir 97 str., o skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo išvada, jog J. P. aptariamą nusikalstamą veiką (vagystę) padarė neišnykus jo ankstesniam teistumui, dėl ko jis pripažintinas recidyvistu, yra nepagrįsta. Taigi 2013 m. gruodžio 12 d. nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra nusikaltimų recidyvas, o pats nuteistasis nėra recidyvistas. Todėl skiriant šiam nuteistajam bausmę, apylinkės teismas negalėjo nei taikyti BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo recidyvistui ypatumus, nei motyvuoti griežtesnės bausmės paskyrimą ankstesniu tariamai neišnykusiu jo teistumu. Šioje dalyje kolegija taip pat pažymi, kad griežtesnės bausmės J. P. paskyrimo teismas negalėjo motyvuoti ir tuo, kad jis gali būti padaręs dar kelias nusikalstamas veikas, dėl kurių bylos teismuose neišnagrinėtos (nagrinėjamoje byloje yra duomenų tik dėl J. P. galimai padarytos vienos nusikalstamos veikos). Išdėstęs dar ir tokį bausmės J. P. skyrimo motyvą, apylinkės teismas šiuo atveju faktiškai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

Tai, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus (BK 27, 56 ir 97 str. nuostatas), nulėmė ir apeliantui neteisingos bausmės paskyrimą.

Kadangi nepagrįsta teismo išvada apie neišnykusį J. P. teistumą iš tikrųjų buvo vienas iš motyvų, dėl kurio apylinkės teismas apeliantui pagal BK 178 str. 2 d. paskyrė ne vieną iš šio straipsnio sankcijoje numatytų švelnesnių rūšies bausmių - baudą, areštą arba laisvės apribojimą, o griežčiausią - terminuoto laisvės atėmimo bausmę, toks apylinkės teismo sprendimas skirti būtent šios rūšies bausmę, kolegijos nuomone, negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.

Nustačius, kad J. P. teistumas išnykęs ir todėl laikoma, jog jis teisiamas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės jam skyrimas, kai nusikaltimo bendrininkui A. S. (turi 5 išnykusius teistumus, tarp jų ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, 4 teismo nuosprendžiais jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės), esant vienodoms nusikaltimo padarymo aplinkybėms ir pasekmėms paskirta laisvės apribojimo bausmė, aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui, bausmės paskirčiai ir bausmės skyrimo pagrindams bei pažeistų BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 2 d., 58 str. 1 d., reikalavimus.

Pažymėtina, jog skiriant bausmę teismai vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, taip pat ir nuostata, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bei BK 54 str. reikalavimais. Taip pat pažymėtina, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 str. 2 d. išvardytas aplinkybes, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir kt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtas aplinkybes, t. y. į tai, kad aptariamą nusikalstamą veiką J. P. padarė būdamas neteistas, taip pat į apylinkės teismo nustatytas aplinkybes - į J. P. jauną amžių, į tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nukentėjusiam asmeniui nesukėlė, kad apeliantas nukentėjusiajam atlygino dalį padarytos turtinės žalos, daro išvadą, jog skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl J. P. paskirtos bausmės keistina, apeliantui švelninant bausmės rūšį, t. y. vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri, kolegijos nuomone, atitiks ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir nuteistojo asmenybę, taip pat atitiks bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kurios dydis, atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatytinas nežymiai viršijantis šios bausmės rūšies vidurkį. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti.

J. P. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką J. P. įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. birželio 2 d. imtinai, išbūtą sulaikyme ir suėmime, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Remiantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p., įpareigoti J. P. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą J. P. panaikinti ir iš suėmimo jį nedelsiant paleisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.