Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1140-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
2A-1140-460/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Bronius Valius
Ieškovas
P. U.
Atsakovas
A., A. U.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1140-460/2010

Teisėja Aušra Volskytė Procesinio sprendimo kategorija(S)75.8; 121.20KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo P. U. atstovui advokatui A. Staškūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. U. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-514/2010 pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovei A. U. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką su atsakove dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad 1988 m. rugsėjo 23 d. Plungės r. CMS įregistravo santuoką su atsakove, vaikų nesusilaukė, ieškovas įsivaikino atsakovės dukrą iš pirmosios santuokos, ši yra pilnametė ir gyvena atskirai. Su atsakove šeiminiai ryšiai yra nutrūkę jau kelerius metus, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai, abu dirba užsienyje. Mano, kad dėl šeimos iširimo yra kalti abu. Išlaikymo sau nereikalauja, ieškovui žinomų kreditorių nėra, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos dabartinės pavardės. Prašo nutraukti santuoką, padalyti santuokoje sugyventą turtą. Patikslintu ieškiniu prašo priteisti atsakovei 1258 Lt vertės 0,1674 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini). Ieškovui priteisti 7480,26 Lt vertės 1279/2942 dalį iš 29,42 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2010-04-02 sprendimu ieškinį tenkino. Santuoką, įregistruotą 1988 m. rugsėjo 23 d. Plungės r. CMS, akto įrašo Nr. 353, tarp P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes „U.“, „U.“. Padalijo santuokoje sugyventą turtą ir priteisė: P. U. asmeninės nuosavybės teise 1279/2942 dalis 29,4200 ha žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. U. asmeninės nuosavybės teise 0,1674 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vertinant sklypų geografinę padėtį, realias sklypų panaudojimo galimybes ir konkurencingumą rinkoje, tai, kad 29,4200 ha sklype ieškovui tenkanti nuosavybės dalis nėra atidalyta, nesant kitų patikimų duomenų apie sklypų vertes, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo argumentą, kad sklypai, tenkantys ieškovui ir atsakovei, yra lygiaverčiai ir kompensacijos atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį nepriteisė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-04-02 sprendimą ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas. Mano, kad nepanaudotos visos galimybės išsaugoti santuoką, dėl to tikslinga skirti 6 mėnesių terminą susitaikyti. Apeliantė sutinka su siūlomu esamo turto padalijimo būdu, bet mano, kad ieškovas turėtų sumokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Teismo sprendimu priteisti ieškovui ir atsakovei sklypai yra nelygiaverčiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-04-02 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šeiminiai ryšiai yra nutrūkę jau keletą metų, bendro ūkio neveda ir gyvena atskirai. Bylos nagrinėjimas truko apie 6 mėnesius, tačiau per tą laiką jie nebuvo susitikę, atsakovė nepaskambino ir neprašė grįžti gyventi kartu. Realiai (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė todėl, kad šį sklypą įsigijo gyvenamojo namo statybai. Jis yra geografiškai palankioje vietoje Plungės miesto atžvilgiu. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, kad minimi sklypai yra lygiaverčiai, ir neprieštaravo žemės sklypų padalijimui, kaip ir nurodyta teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė nutraukti santuoką bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas padalijo santuokoje įgytą turtą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas neteisingai padalijo turimą turtą bei nedavė termino šalims susitaikyti, todėl bylą prašo grąžinti nagrinėti iš naujo.

CK 3.53 str. 1 d. numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.CK 3.54 str. 1 d. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Apeliantė nurodė, kad ne kartą bandė kalbėtis su ieškovu, bet jos bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato. Mano, kad neišnaudotos visos galimybės išsaugoti santuoką. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad šeiminiai ryšiai yra nutrūkę jau kelerius metus, bendro ūkio neveda ir gyvena atskirai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, taip pat ieškovas nepageidauja išsaugoti santuoką. Tai reiškia, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė termino susitaikyti.

Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja LR CK 3.116?3.129 str. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis LR CK 3.118 str. reikalavimais. LR CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuokoje įgyti ir padalyti žemės sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 0,1674 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nupirktas iš bendrų santuokinių lėšų. Kitas žemės sklypas – (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ieškovui priklauso 1279/2942 dalys, yra ieškovo įgytas atkuriant nuosavybės teises į 3 ha plotą, o kita dalis, t. y. 9,79 ha plotas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš pateiktos į bylą nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymos Nr. MŽ10/07-142 matyti, kad 0,1674 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010-07-09 yra 60 000 Lt. Iš pateiktos į bylą nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymos Nr. MŽ10/07-142 (1) matyti, kad 12,79 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010-07-09 yra 32 000 Lt.

Byloje taip pat nustatyta, kad 29,4200 žemės sklypas yra elektros apsaugos zonoje, dalį jo, t. y. 1,05 ha, užima pelkės ir šaltinynai, sklypas yra (duomenys neskelbtini), nutolęs nuo miesto, nacionalinio ir regioninio parko teritorijoje, kur ribojama ūkinė veikla ir gyvenamųjų namų statybos. 0,1674 ha žemės sklypas, tenkantis atsakovei, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, yra (duomenys neskelbtini), t. y. priemiesčio teritorijoje, vandens telkinių apsaugos juostoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant šių sklypų geografinę padėtį, realias sklypų panaudojimo galimybes ir konkurencingumą rinkoje, tai, kad 29,4200 ha sklype ieškovui tenkanti nuosavybės dalis nėra atidalyta, o dabar pateikus duomenis apie sklypų vertes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė kompensacijos atsakovei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėBronius Valius