Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo T. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį 1 400 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. vasario 27 d. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas, 2017 m. vasario 10 d. 13.51 val. Pilies jūrų uosto poste, adresu Nemuno g. 24, Klaipėda, pateikė importo deklaraciją, kuriai suteiktas MRN Nr. 17LTLUB00OIMO04C80. Deklaruojamos prekės – stabdžių diskai konteineryje Nr. MSKlJ7454280. Įvertinus lokalią riziką buvo parinkti papildomi tikrinimo būdai 590, 700 ir 960. Atlikus deklaracijos ir kartu su ja pateiktų dokumentų muitinį tikrinimą nustatyta, kad pagal sąskaitas Nr. 2016IC12 (2016.12.20), Nr. LT00007140 (2017.02.13) į statistinę prekių vertę neįtrauktos 1 314,57 Eur sumos prekių gabenimo išlaidos, todėl neteisingai užpildyti deklaracijos langeliai – 20 langelis „Pristatymo sąlygos“ vietoj „FCA KLAIPEDA I“, turi būti „FOB QINGDAO 3“; 46 langelis „Statistinė vertė“ vietoj 20 135,63 Eur turi būti 21 450,20 Eur; 47 langelis „Mokesčių apskaičiavimas“: vietoj tipas A00 – 20 135,63 Eur, muito norma – 4,5 proc., muito suma – 906 Eur, B00 – 21 076,63 Eur, PVM norma 21 proc. , PVM suma – 4 426 Eur, turi būti: tipas A00 – 21 450,20 Eur, muito norma – 4,5 proc., muito suma – 965 Eur, B00 – 22 450,20 Eur, norma 21 proc., PVM suma – 4 715 Eur. Nepriskaičiuotų muito mokesčių suma – 59 Eur, nepriskaičiuotų PVM mokesčių – 289 Eur, iš viso nepriskaičiuotų muito ir PVM mokesčių – 348 Eur. Be to, neteisingai nurodyti pateikiamų dokumentų kodai deklaracijos 44 langelyje „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai“: vietoj 9L31, N935, N935 turi būti atitinkamai 9L32, N380, 9L91. Neteisingai užpildyti su muitine verte susijusių duomenų deklaracijos D.V.1 langeliai Nr. 3, Nr. 17. Nr. 18, Nr. 24. Nr. 10 b dalyje nėra asmens arba jo įgalioto atstovo parašo. Tokiu būdu T. T. pažeidė Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 15 punkto reikalavimus. Tokie T. T. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį.

Skundžiamu 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas T. T. pripažino kaltu padarius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaudė 1 400 Eur bauda.

Apelianto nuomone, skirdamas jam 1 400 Eur baudą Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakomybė už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) atsakomybė už šį pažeidimą buvo numatyta 209² straipsnyje), yra itin griežta, o nagrinėjamos bylos aplinkybėmis tokia bauda yra iš esmės neadekvati pažeidimui. T. T. pažymi, kad jam inkriminuotą nusižengimą padarė netyčia. Tokią klaidą per visą savo muitinės tarpininko atstovo darbo patirtį (dirba nuo 2006 m.) padarė pirmą kartą, iki tol buvo kruopštus darbuotojas ir tokių klaidų jo darbo praktikoje nebuvo, o padaręs žmogišką klaidą buvo nubaustas ypač didele finansine bauda.

T. T. pažymi, jog ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos yra skiriamos atsižvelgiant į deklaruojamų prekių vertę, bet ne pagal administracinio nusižengimo pasekmes (mokestinės nepriemokos dydį), o tai neatitinka protingumo ir pagrįstumo principo. Kad būtų galima taikyti ANK 212 straipsnio 3 dalį, mokestinė nepriemoka viršijo vos 159,7 Eur sumą. Apelianto nuomone, teismas skirdamas nuobaudą turėjo įvertinti visas aplinkybes, nes kasdien atsakingai ir kruopščiai dirbančiam asmeniui 1 400 Eur baudos paskyrimas už iš esmės mažareikšmį nusižengimą negali būti vertinamas kaip teisingumo įvykdymas. Paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. Individualizuodamas skiriamą administracinę nuobaudą teismas turėjo pareigą įvertinti, ar sankcijoje numatytos išties didelės piniginės baudos paskyrimas yra adekvati nuobauda, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes: turtinę padėtį, kaltės formą, charakteristiką, geranorišką bendradarbiavimą su suinteresuoto asmens pareigūnais, siekiant nustatyti visas pažeidimo aplinkybes, ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti kiek įmanoma mažesnę piniginę baudą nei įstatyme įtvirtinta minimali, nes paskirtą baudą jis turi mokėti iš savo asmeninių lėšų. Be nurodytų argumentų, apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad gyvenimo draugė laukiasi, jie ruošiasi pirkti gyvenamąjį būstą ir turi sumokėti pardavėjui pirmąjį įnašą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, taigi tai dar viena pagrįsta priežastis, dėl ko tokio masto bauda turės didžiulę materialinę žalą jo besikuriančiai jaunai šeimai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skunda atmestinas.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. apeliacinio skundo, jis savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą neneigia, tačiau prašo paskirti jam mažesnę baudą, nei ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali. Apelianto nuomone, jam paskirta 1 400 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir turi būti sumažinta, atsižvelgiant į tai, kad jam inkriminuotą nusižengimą jis padarė ne tyčia siekdamas suklaidinti muitinę, o, esant dideliam darbo krūviui, netyčia suklydo ir pamiršo įtraukti 1 314,57 Eur sumos prekių gabenimo išlaidų sąskaitą į importo deklaraciją, dėl to atsirado iš viso nepriskaičiuotų muito ir PVM mokesčių suma – 348 Eur. T. T. pažymi, kad tokią klaidą per visą savo muitinės tarpininko atstovo darbo patirtį nuo 2006 m. padarė pirmą kartą, iki tol buvo kruopštus darbuotojas ir tokių klaidų jo darbo praktikoje nebuvo, o padaręs žmogišką klaidą buvo nubaustas ypač didele finansine bauda – 1 400 Eur, kuri yra nepakeliama finansinė našta jo besikuriančiai jaunai šeimai. Be to, T. T. nuomone, neatitinka protingumo ir teisingumo principo tai, kad nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į deklaruojamų prekių vertę, o ne pagal administracinio nusižengimo pasekmes (mokestinės nepriemokos dydį). Kad būtų galima taikyti ANK 212 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta švelnesnė atsakomybė, mokestinė nepriemoka viršijo vos 159,7 Eur sumą. Apelianto nuomone, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, paskiriant jam mažesnę baudą, nei ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali.

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių T. T. administracinio nusižengimo byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, priešingai nei nurodoma T. T. apeliaciniame skunde, tokio pobūdžio nusižengimą jis padaro ne pirmą kartą – 2016-09-02 jam buvo paskirta nuobauda už neteisingų duomenų importo deklaracijoje pateikimą, pažeidžiant prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje ir Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje (b. l. 27). Todėl laikytina, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Dėl šios aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo teisėtumas būtų abejotinas, be to, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas apeliantui paskyrė minimalią ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą, todėl dar labiau ją mažinti nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai individualizavo pažeidėjui skiriamą nuobaudą. Administracinė nuobauda T. T. paskirta nepažeidžiant ATPK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama įgyvendinant administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), t. y. nubaudžiant T. T. už padarytą administracinį nusižengimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių nusižengimų ateityje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apelianto T. T. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.