- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-538-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00123-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimo E. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimu E. S. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 40 eurų bauda, už tai, kad jis 2018 m. liepos 6 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais jų neužsisegęs. Šiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
2.1. Teismas tokį sprendimą iš esmės motyvavo tuo, jog jam nebuvo pateiktas tarnybiniame automobilyje įmontuotų vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas, nors tiek pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, tiek institucija, priėmusi nutarimą, iš anksto žinojo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu. Teimas konstatavo, jog asmens kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, jog E. S. kaltė pagrįsta neginčytinais, įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotas aplinkybes, policijos pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Šie įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnai matė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo neprisisegęs saugos diržo ir tik juos pastebėjęs tai padarė. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai, užfiksavę pažeidimą, turėtų motyvą E. S. nepagrįstai kaltinti, būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus parodymus apie įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos viršininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka E. S. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.
7. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad šioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog E. S. 2018 m. liepos 6 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais jų neužsisegęs, t. y., kad E. S. būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes – ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausė liudytojų policijos pareigūnų M. F. ir S. T. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. parodymus, bandė surinkti duomenis, kurie galėtų paneigti E. S. pateiktą versiją, jog jis automobilį vairavo prisisegęs saugos diržą, o policijos pareigūnai galėjo suklysti vertindami ar jis segi saugos diržą dėl meteorologinių sąlygų (įvykio metu švietė saulė, ji atsispindėjo priekiniame automobilio stikle, ties vairuotojo vieta) bei jo vilkėtų marškinėlių spalvos (marškinėliai buvo tokios pačios spalvos kaip ir saugos diržas), įpareigodamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusią instituciją pateikti teismui administracinį nusižengimą užfiksavusio vaizdo registratoriaus įrašą, o tokio įrašo Institucijos atstovams nepateikus, nepaisant to, jog vaizdo fiksavimo įranga tarnybiniame automobilyje galimo pažeidimo padarymo metu veikė ir vaizdo įrašas buvo saugomas Institucijai priimant 2018 m. liepos 31 d. nutarimą, kuris, kaip buvo galima tikėtis bus skundžiamas, pagrįstai visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Skundžiame nutarime teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą, tiek jo išdėstytų argumentų, tiek galutinės teismo padarytos išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija 2018 m. liepos 31 d. nutarimu pripažindama E. S. kaltu dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo iš esmės rėmėsi vien administracinio nusižengimo protokolu bei policijos pareigūno S. T. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini), ties pėsčiųjų perėja buvo pastebėtas važiuojantis automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas važiuodamas užsisegė saugos diržą. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, jog E. S. su padarytu pažeidimu nesutiko, aiškino, kad važiavo užsisegęs saugos diržą. Nepaisant to, jog iš tarnybinio pranešimo turinio administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija galėjo spręsti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo ginčys būsimą sprendimą teisme, nutarimą priėmusios institucijos atstovai nesiėmė priemonių surinkti daugiau E. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, nors tokią galimybę turėjo prie bylos medžiagos pridėdami vaizdo registratoriumi, įrengtu transporto priemonėje, kuria naudojosi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai S. T. bei M. F., užfiksuotą vaizdo įrašą. Pateikti tarnybiniame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo nagrinėjant E. S. skundą teisme galimybės nebuvo, kadangi toks įrašas jau nebuvo saugomas.
10. Apygardos teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas S. T. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, o kitas administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje su S. T. patruliavęs policijos pareigūnas M. F. taip pat kategoriškai tvirtino, jog E. S. važiavo neprisisegęs saugos diržo, tai padarė tik pastebėjęs policijos pareigūnus, tačiau pažymi, jog byloje nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog policijos pareigūnai galėjo suklysti vertindami ar jis segi saugos diržą dėl meteorologinių sąlygų bei jo vilkėtų marškinėlių spalvos, liko nepaneigta ir nenuginčyta. Tuo tarpu asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl šiuo atveju buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
11. Vien tai, kad teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai, tvirtinę, jog E. S. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, savaime nereiškia, jog šie liudytojai vertindami susidariusią situaciją negalėjo sąžiningai klysti, todėl jų parodymai turėtų būti vertinami kaip vienintelė objektyvi tiesa. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas liudytojų E. S. ir M. F. parodymų nelaikė melagingais, tačiau, konstatavo, kad jie nėra pakankami E. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo konstatavimui. Šiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 31 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.