Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo K. B. (K. B.) atstovei (advokato padėjėjai) Ievai Marijai Ragaišytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. (K. B.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Suzan Mars“, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriuo prašo panaikinti: 1) atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. taikytinų teisės aktų nustatymo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VSDFV sprendimas).

Pareiškėjas paaiškina, kad Tarnybos sprendimu buvo anuliuoti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad jam darbo sutarties su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kuri pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo manymu tokie sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti ir nurodo, jog jis nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Suzan Mars“, o nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 3 d. dirbo UAB „Almand“ ir visą šį laikotarpį buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, todėl vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – ir Reglamentas), jam turi būti garantuojama teisė į socialinę apsaugą. Skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgta į tai, kad 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas, 2012 m. mokestinis tyrimas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos, kadangi nėra priimtas jo, kaip darbuotojo, atžvilgiu, t. y. buvo tikrinama įmonė UAB „Suzan Mars“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, jog skundžiami sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis, o būtent tai, kad juose remiamasi VDI patikrinimais, kurie realiai nebuvo atlikti. Sprendimai grindžiami įmonės ekonomine logika, tačiau nenurodomi jokie argumentai dėl pareiškėjo darbo veiklos, nepateikiami motyvai, kodėl A1 pažymėjimas 2012 m. buvo išduotas, o vėliau panaikintas, nors po jo išdavimo nepasikeitė jokios faktinės aplinkybės, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių įmonės fiktyvią veiklą. Sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punktui, nes buvo pažeistos esminės Europos Sąjungos reglamentais nustatytos procedūros. Byloje nėra duomenų, kad Lenkijos užsienio išmokų tarnyba būtų pateikusi nepritarimą tam, kad yra taikoma Lietuvos teisė.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 85–88).

Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Reglamento 11 straipsnio 3 dalies a punktu bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento įgyvendinimo tvarką 14 straipsnio 5 b dalis nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad nustatant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi pareiškėjui, kuris vienoje valstybėje dirba pagal darbo sutartį, o kitoje vykdo savarankišką veiklą, būtina vertinti, ar kiekvienoje valstybėje asmuo faktiškai dirba.

Atsakovė paaiškina, kad Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai (toliau – ir VDI) atlikus UAB „Suzan Mars“ patikrinimą nustatyta, kad ji jokios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė, o įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikoje nedirbo. Be to, Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai (toliau – ir Vilniaus AVMI) atlikus UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nustatyta, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą. Jokių kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Vilniaus AVMI išvadoje taip pat pažymėjo, jog bendrovė įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunant mažas pajamas, o tai rodo, kad ji ekonominių tikslų neturi ir yra įkurta įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų, Lenkijoje vykdančių individualią veiklą ir nenorinčių mokėti socialinių draudimo įmokų Lenkijoje. Vilniaus AVMI taip pat nurodė, kad minėta įmonė nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su darbuotojų transportavimu iš Lenkijos Respublikos, o jų vykimas savo lėšomis yra nelogiškas, nes išlaidos, patirtos nuvykimui į darbą, būtų didesnės nei jų darbo užmokestis.

Atsakovė teigia, kad VSDFV duomenimis, iki Tarnybos sprendimo priėmimo, pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje nemokėjo ir neteikė mokestinių prievolių įvykdymui Lietuvoje reikiamos informacijos. Tai rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo, neturėjo tikslo būti draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje, o siekė išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje.

Trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Suzan Mars“ bankroto administratorius su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti tuo pagrindu, kad iš valstybės institucijų surinktos medžiagos matyti, kad UAB „Suzan Mars“ buvo fiktyvią veiklą vykdžiusi įmonė (b. l. 160–161).

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. taikytinų teisės aktų nustatymo“, kuriuo anuliuoti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką ir VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinėje dalyje reglamentuojamas taikytinų teisės aktų nustatymas. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį (11 straipsnis). Reglamento 13 straipsnyje numatytos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai <...>.

Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnis nustato konkrečias taikytinos teisės nustatymo procedūros įgyvendinimo taisykles, kai asmuo vykdo veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių. Pagal šio reglamento 19 straipsnį valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytini pagal Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinę dalį, kompetentinga įstaiga praneša atitinkamam asmeniui, ir, tam tikrais atvejais, jo darbdaviui apie tuose teisės aktuose jam (jiems) nustatytas pareigas.

Aprašo II skyrius numato atvejus ir sąlygas, kada išduodami A1 pažymėjimai, o šiame skyriuje esantis 15 punktas numato, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Aprašo 44.3 punktas nustato, kad Užsienio išmokų tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus, kad nebėra Aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tokia nuostata parodo, kad svarbus būtent faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutikimą su Tarnybos sprendimu grindžia įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su Tarnybos ir VSDFV išvada, jog jis faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnybai iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad UAB „Suzan Mars“ įdarbintas pareiškėjas faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė. Iš VMI 2015 m. vasario 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 69–70) matyti, kad VMI, atliko pakartotinį UAB „Suzan Mars“ patikrinimą ir nurodė, kad įmonės jos registracijos adresu rasti nepavyko. Šios įmonės savininkai pasikeitė 2014 m. rugsėjo 29 d., o vienas iš buvusių akcininkų nurodė, jog registracijos adresu įmonė veiklos nevykdė, tačiau prieš pasikeičiant savininkams buvo sudaryta patalpų subnuomos sutartis su UAB „Almand“, tačiau šiuo metu ji nutraukta. Susisiekti su UAB „Suzan Mars“ atstovais bei atlikti patikrinimą minėtoje įmonėje nepavyko.

2014 m. Vilniaus AVMI informavo Tarnybą apie 2012 m. gruodžio 21 d. atliktą UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą bei 2014 m. vykdytą operatyvų patikrinimą, kurių metu nustatyta, kad įmonė galimai tęsia neteisėtą veiklą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys patvirtina, kad dėl UAB „Suzan Mars“ neteisėtos veiklos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Vilniaus AVMI pranešimą (b. l. 77).

Pažymėtina, jog 2011 metais, 2011 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ sudarinėja fiktyvias sutartis su Lenkijos Respublikos piliečiais, siekiant įgyti teisę į socialines išmokas. Be to, minėtu įsakymu nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ ūkinės finansinės veiklos nevykdo. Įsakymu taip pat nustatyta, jog UAB „Suzan Mars“ buvo įsteigta tam, kad būtų fiktyviai darbinami Lenkijos Respublikos piliečiai, mokesčiai už juos būtų mokami Lietuvos Respublikoje, ir tokiu būdu būtų palengvinta mokesčių našta Lenkijos Respublikoje individualią veiklą vykdantiems asmenims. Registracijos adresu įmonė patalpų neturi, o 2010 m. atlikus kratą UAB „Suzan Mars“ direktorės gyvenamosiose patalpose nustatyta, kad įmonė jokių apskaitos dokumentų neturi, taip pat, buvo rasti pranešimai VSDFV apie apdraustuosius asmenis, kuriuose nurodyta kiek UAB „Suzan Mars“ darbuotojams priskaičiuota darbo užmokesčio ir skaičiuotos valstybinio socialinio draudimo išmokos, tačiau iš pateiktų dokumentų nustatyti tik trys darbo užmokesčio išmokėjimo atvejai (b. l. 125–146). Be kita ko, iš VMI 2013 m. sausio 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 121–124) turinio matyti, jog mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ 2010 m. vidutiniškai įdarbinti 126 darbuotojai, 2011 m. – 123 darbuotojai. Sulyginus įmonėje esančius žiniaraščius su VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis buvo nustatyti neatitikimai dėl išdirbtų darbo valandų, išmokėtų darbo užmokesčių ir kt. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, paaiškinimus, kitą turimą ir surinktą informaciją ekonominio pagrįstumo (ekonominės logikos) aspektu, padarė išvadą, kad sudarytos su Lenkijos Respublikos gyventojais darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą) (b. l. 121–124). Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-10-29 informavo atsakovą, kad atitinkamų įmonių, tarp jų ir UAB „Suzan Mars“ veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijoje (b. l. 65–66).

Taigi, darytina išvada, kad aptarti duomenys atsakovei sudarė pakankamą pagrindą spręsti dėl realaus pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikoje nebuvimo kaip sąlygos netaikyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų. Papildomai pažymėtina, kad nors pagal UAB „Suzan Mars“ minėtas baudžiamasis įsakymas priimtas 2011 metais, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys realų paslaugų po 2011 metų teikimą Lietuvoje bei realų pareiškėjo įdarbinimą. Galiausiai, nėra aišku, dėl kokių ekonomine logika pagrįstų priežasčių UAB „Suzan Mars“ buvo reikalinga įdarbinti tiek daug būtent Lenkijos Respublikoje gyvenančių ir individualia veikla užsiimančių jos piliečių. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės pateikta 2014 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai (b. l. 159–191) nepaneigia fakto, kad pareiškėjas UAB „Suzan Mars“ buvo įdarbintas fiktyviai. Iš minėtų dokumentų taip pat matyti, jog operatyvaus patikrinimo metu UAB „Suzan Mars“ jos registracijos adresu surasti nepavyko, siunčiami laiškai grįžo neįteikti, yra neaiškumų tarp darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir išmokėtų darbo užmokesčių. Taip pat nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita neinformatyvi, nes bendrovė nepateikė jokių duomenų ar dokumentų apie jos vykdomą veiklą, darbuotojų atliktus darbus. Be kita ko, operatyvaus patikrinimo metu bandant įrodinėti, jog įmonėje įdarbinti darbuotojai dirbo ne fiktyviai, o realiai, buvo pateiktos skrajutės, kurias dalino darbuotojai. Nustatyta, kad skrajutėse reklamuojama kosmetika, tačiau jokie kontaktai, kuriais galima būtų kreiptis dėl jos įsigijimo, skrajutėje nėra pateikti.

Pareiškėjas, teigdamas, kad jis faktiškai Lietuvoje dirbo, iš esmės remiasi tik darbo sutarčių sudarymo faktu (b. l. 22–31), tačiau įrodymų, paneigiančių kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes ir patvirtinančių realų darbą Lietuvoje, nepateikia. Be to, atmestini pareiškėjo argumentai, kad VDĮ 2010-02-18 patikrinimo aktas ir 2012 m. atliktas mokestinis tyrimas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos, nes Tarnyba juos vertino surinktų duomenų visumoje. Pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių dokumentų įrodančių jo vykimo į darbo vietą ir iš jos faktą, jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė fakto, kad UAB „Suzan Mars“ nevykdant jokios veiklos jis atliko savo pareigas pagal sudarytą darbo sutartį.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba ir VSDFV teisingai įvertino surinktų duomenų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, o pareiškėjo teismui pateikti argumentai tokios išvados nepaneigia. Pripažinus, kad pareiškėjui pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, Tarnybai kilo pareiga remiantis aptartomis Reglamentų ir Aprašo nuostatomis anuliuoti pareiškėjui išduotus A1 pažymėjimus bei nustatyti, kad jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiami sprendimai priimti tinkamai nustačius faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra pagrįsti ir teisėti, pagrindo jų panaikinti nėra. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo K. B. (K. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.