Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam N. Š. (N. Š.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams H. M. (H. M.) (nuotoliniu būdu), K. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. 2020 m. liepos 19 d. apie 18.40 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lauko prekyboje, paėmęs nuo prekystalio, matant darbuotojai V. L., atvirai pagrobė vienkartinį plastikinį indelį su viduje buvusiais 470 Eur, priklausančiais H. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam H. M. 470 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais N. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, N. Š. 2020 m. liepos 21 d. apie 17.30 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lauko prekyboje, atvirai iš nepilnametės A. D. rankų pagrobė dėžutę, kurioje buvo 270 Eur, priklausančių K. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai K. M. 270 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais N. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pavogė dvi „kasas“. Pavogė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvusį indelį su pinigais. Tuos pinigus, kuriuos pavogė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, išleido, už tuos pinigus pirko maisto produktus bei narkotikus. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogtus pinigus išleido draugo dovanai, nes neturėjo pinigų. Abiejų vagysčių atvejais darbuotojos matė, kad pavogė pinigus. Bandė susitaikyti su nukentėjusiaisiais, bet H. M. jam vis grasino ir nepavyko susitaikyti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų K. M. ir H. M. civilinius ieškinius pripažįsta ir sutinka atlyginti. Jam siunčia vaiko pinigus po 50 Eur, gal ten bus prisikaupę pinigų, pasakys globos namams, kad šiuos pinigus pervestų padarytos žalos atlyginimui. Labai gailisi, mokysis iš savo klaidų. Dabar jau du mėnesius yra reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, gydosi nuo (duomenys neskelbtini). Reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ turi gydytis iki tol, kol baigs programą. Planuoja iki spalio mėnesio būti reabilitacijos centre.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Dėl vagystės iš nukentėjusiojo H. M.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį H. M. jis pažįsta, kadangi jis dirbo pas jį 2020 m. vasaros pradžioje. Dirbo apie dvi savaites (duomenys neskelbtini), pardavinėjo vaisius. Kadangi mažai mokėjo pinigų, jis išėjo iš darbo. Su H. M. konflikto neturėjo, tačiau išėjus iš darbo telefonu per „(duomenys neskelbtini)“ programą sulaukė kaltinimų, kad jis iš jo pavogė pinigus. Jis atrašė, kad pinigų nepavogė. 2019 m. liepos mėnesį jis buvo pavogęs lauko prekyboje pinigus, priklausančius H. M. Tada jis savo kaltę pripažino, pinigus atidavė. Šiais metais jis pinigų vagystės nepadarė. Kodėl nurodo į jį, nežino. Gal H. M. ant jo pyksta ir už tai kerštaudamas nurodo į jį. Kur buvo vagystės dieną, pasakyti negali, nes neatsimena (1 t., b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. M. parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 18.42 val. su juo telefonu susisiekė darbuotoja V. L., kuri jam pasakė, kad iš lauko prekybos, (duomenys neskelbtini), nuo stalo, jai matant, nepažįstamas vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ar džemperį, rudais plaukais, pagrobė vienkartinę plastikinę dėžutę su grynaisiais pinigais, bendrai apie 470 Eur ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). V. L. prekiauja vaisiais prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Vaisiai ir pinigai, kuriais V. L. prekiauja, priklauso jam, todėl turtinė žala padaryta jam. Paprašė V. L. daugiau apibūdinti vaikiną, kuris pagrobė pinigus, po ko ji jam pasakė, kad iš veido bruožų jis yra panašus į vaikiną, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, vardas V. Atvažiavęs į vietą ir pabendravęs su V. L., tikslino vagystės aplinkybes. V. L. jam pasakė, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 18.40 val. prie jos priėjo du vaikinai, vienas buvo tas, kurį ji jam apibūdino telefonu, kito ji neįsidėmėjo. Iš kur vaikinai atėjo, ji nematė. Po kurio laiko vienas vaikinas priėjo prie prekystalio iš dešinės, o kitas, kurį V. L. apibūdino, priėjo iš kairės nuo stalo, paklausė kiek kainuoja braškės ir greitai sugriebė ant stalo esantį vienkartinį plastikinį indelį, kuriame buvo apie 470 Eur grynaisiais pinigais ir kartu su juo atėjusiu vaikinu pasišalino link (duomenys neskelbtini). Jo vietoje nebuvo, tačiau jis anksčiau yra rodęs V. L. iš matymo pažįstamo vaikino V. „(duomenys neskelbtini)“ nuotrauką, kurios šiuo metu neturi ir ji jam pasakė, kad iš veido bruožų vaikinas, kuris pagrobė indelį su pinigais yra panašus į jį. Mano, kad tai gali būti V. „(duomenys neskelbtini)“ brolis Ž. arba N. N. toje pačioje vietoje 2019 metais buvo pavogęs pinigus iš jo, tik tuo metu dirbo kita mergina ir pareiškimo tuo metu nerašė. Vieta, kur V. L. prekiauja vaisiais, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, kameros yra tik ant „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pastato, tačiau prekystalis yra atokiau nuo parduotuvės ir vaizdo stebėjimo kameros jo nesiekia. Jam padaryta apie 470 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas H. M. parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą ir užsiima daržovių bei vaisių prekyba. Turi kelias prekybines vietas, kur samdo pardavėjas ir jos pardavinėja jo prekes. 2020 m. liepos 19 d. pardavėja V. L. apie 18.42 val. jam telefonu pranešė, kad nuo prekystalio, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai vaikinas pagrobė vienkartinę plastikinę dėžutę su pinigais. Jis iš karto atvyko į vietą, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykęs atliko prekių apskaitą. Jis žinojo kiek turėjo prekių, suskaičiavo kiek liko ir tokiu būdu nustatė, kad už 470 Eur buvo parduota prekių tą dieną, todėl jam padaryta 470 Eur turtinė žala. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, taip pat buvo metalinės monetos. Iš pardavėjos pasakojimų suprato, kad vagystę padarė nepilnametis vaikinas N. Š., kuris ir prieš metus laiko toje pačioje vietoje buvo pavogęs iš jo pardavėjos pinigus, tačiau tada į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. parodė, kad pagal verslo liudijimą pardavinėja vaisius lauko prekyboje, adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. liepos 19 d. dirbo nurodytu adresu, pardavinėjo vaisius. Apie 18.40 val. ji sėdėjo už prekystalio, tuo metu iš kioskelio kairės pusės atėjo vaikinas, su juo kartu tik iš dešinės pusės atėjo dar vienas vaikinas. Iš kairės pusės atėjęs vaikinas paklausė, kiek kainuoja braškės ir tuo pat metu stvėrė indelį su pinigais, kuris buvo ant prekystalio stalo. Pagriebęs indą su pinigais, vaikinas nubėgo link (duomenys neskelbtini), su juo kartu atėjęs kitas vaikinas nubėgo kartu su juo. Jų vytis nebandė, apie įvykį iškart pranešė kioskelio savininkui, kuris liepė iškviesti policijos pareigūnus. Ji iš karto juos ir iškvietė. Pavogtame indelyje buvo apie 470 Eur, kurie buvo uždirbti parduodant vaisius. Vaikinas, kuris pavogė indelį su pinigais, buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 centimetrų ūgio, lieso kūno sudėjimo, buvo apsirengęs pilkos spalvos megztiniu su gobtuvu, daugiau vaikino aprangos detalių įsidėmėti nepavyko, nes viskas įvyko labai greit. Vaikiną pavogusį pinigus galėtų atpažinti. Vaikino, kuris buvo kartu atėjęs su pinigus pavogusiu vaikinu, įsidėmėti nespėjo, nes jis buvo kitoje kioskelio pusėje (1 t., b. l. 42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja V. L. parodė, kad vaikino, kuris pavogė pinigus ji nėra anksčiau mačiusi ir su juo bendravusi, tačiau per draugus žino jo brolį vardu V. V. ji ne kartą mačiusi. Vaikinas, kuris pavogė pinigus turi bendrų bruožų su savo broliu, tik plaukų spalva skiriasi. Parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu ji atpažino vaikiną vardu N. (jo vardą sužinojo vėliau iš policijos pareigūnų ir savininko, pas kurį dirba). Atpažinimo metu jai parodytos nuotraukos buvo kompiuteryje ir jos buvo spalvotos. Atpažino asmenį lengvai. Antro asmens, kuris buvo vagystės metu, atpažinti negalėtų, kadangi jo veido visiškai neįsidėmėjo. Antras asmuo nieko nedarė. Jis tik pabėgo kartu su vaikinu, kuris pavogė pinigus. Po pinigų vagystės iš karto paskambino savininkui H. Jis atvykęs atliko prekių skaičiavimą ir nustatė kiek buvo pavogta pinigų. Tai buvo visos dienos apyvarta. Tą dieną pardavinėjo labai daug įvairių vaisių bei agurkus, pomidorus. Savininkas iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 46-48).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. L. atpažino asmenį pažymėtą Nr. 3, t. y. N. Š., kaip asmenį, kuris pavogė pinigus (1 t., b. l. 49-51).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus akistatos protokole nurodyta, kad atliktos akistatos metu tarp liudytojos V. L. ir įtariamojo N. Š., liudytoja patvirtino parodymus, kad N. Š. pavogė nuo prekystalio plastikinį indelį su pinigais (1 t., b. l. 66-68).

Dėl vagystės iš nukentėjusiosios K. M.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. Š. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta ir atsisako duoti parodymus, juos duos teisme (1 t., b. l. 122-123, 126-127).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad ji dirba pagal individualią veiklą, t. y. turi du prekybos taškus, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Prekybos taškuose parduoda vaisius. 2020 m. liepos 21 d. ji prekiavo vaisiais (duomenys neskelbtini), bei apie 17.30 val. trumpam išėjo į tualetą pas draugę, kuri gyvena šalia prekybos taško. Darbo vietą pasaugoti paprašė savo pažįstamos V. dukrą A., kuri tuo metu ėjo pro šalį. Taip pat ant prekystalio paliko dėžutę su pinigais, gautais tą dieną už prekybą. Grįžus po kelių minučių atgal pamatė išsigandusią A. bei prekybos taške jau buvo jos vyras M. M., kuris kaip paaiškėjo tuo metu važiavo pro šalį ir policiją. A. verkė bei papasakojo, kad jai stovint prie prekystalio priėjo trys vaikinai, tarp kurių buvo jos buvęs klasiokas N. Š., kuris pagrobė nuo prekystalio dėžutę su pinigais ir jie visi pabėgo link (duomenys neskelbtini). Kaip suprato jokio konflikto tarp A. ir tų vaikinų nebuvo. N. tiesiog griebė dėžutę su pinigais ir pabėgo. Paskaičiavus paaiškėjo, kad dėžutėje buvo 270 Eur. 170 Eur už parduotas prekes bei 100 Eur ji visada laiko smulkiais pinigais, kad būtų kuo duoti grąžą. Dėl šio įvykio jai padaryta 270 Eur žala. N. Š. ji nepažįsta (1 t., b. l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. D. parodė, kad 2020 liepos mėnesį, tikslios datos ji neatsimena, lydėjo savo draugę A. R. namo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Palydėjus namo ėjo gatve adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) stotelės. Apie 17.40 val. ėjo pro šalį, pamatė savo pažįstamą vardu K. K. dirbo anksčiau su jos mama V. D. K. dirba kioske, prekiauja vaisiais, jos pavardės neatsimena. K. jos paprašė pastovėti už prekystalio ir pasaugoti stalą, kad ją išleisti į tualetą. Stovėdama prie prekystalio, pastebėjo, kad netoli stovi trys vaikinai. Vieną iš vaikinų atpažino kaip savo klasioką N. Š., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, jis mokėsi su ja (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo jo brolis vardu Ž., ant rankų jis turi tatuiruotes. Trečio asmens ji nepažįsta. Kaip jis buvo apsirengęs, ji neatsimena. Trečias vaikinas buvo apie 1,70 ūgio galimai (duomenys neskelbtini) metų liekno kūno sudėjimo, ant galvos turėjo juodą „Nike“ kepurę. Vaikinai pradėjo artintis prie prekystalio. Ji pagalvojo, kad vaikinai nori su ja pabendrauti. Priėję vaikinai, pradėjo ją kalbinti, klausti slyvų kainos. Bekalbant jai pasidarė neramu, paskambino savo draugei E. M., kuri pranešė, kad būtų atsargi, kadangi jos klasiokas yra vagis ir gali ją apvogti. Ji suprato, kad ant prekystalio gulėjo balta dėžute su pinigais, K. jai nieko apie ją nesakė, ji pradėjo ją laikyti. Ji laikė dėžutę su pinigais. Priėjo N., jis pradėjo vaikščioti prie prekystalio, kiti du vaikinai stovėjo šalia. N. kalbant su ja griebė baltą dėžutę su pinigais, pradėjo tąsyti pirmyn atgal. Ji jam jos neatidavinėjo, betąsant dėžutę, ji iš jos rankų iškrito ir tada N. pagriebė dėžutę su pinigais ir nubėgo „(duomenys neskelbtini)“ link. Dėžutėje matė apie 70 Eur ir buvo geležinės monetos. Po minėto įvykio ji N. Š. daugiau nematė. Fiziškai ji nenukentėjo tiesiog buvo labai išsigandusi (1 t., b. l. 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Š. parodė, kad vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi jis atsisako duoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje parodymus prieš N. Š., kuris yra jo šeimos narys. Esant reikalui, parodymus duos teisme (1 t., b. l. 103-104).

Motyvuojamoji dalis

N. Š. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Kaltinamasis N. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pavogė dvi „kasas“. Pavogė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvusį indelį ir pinigus išleido, pirko maisto produktus, narkotikus. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogtus pinigus išleido draugo dovanai. Abiejų vagysčių atvejais darbuotojos matė, kad pavogė pinigus. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų H. M., K. M., liudytojų V. L., A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, akistatos protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog N. Š. 2020 m. liepos 19 d. apie 18.40 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lauko prekyboje, paėmęs nuo prekystalio, matant darbuotojai V. L., atvirai pagrobė vienkartinį plastikinį indelį su viduje buvusiais 470 Eur, priklausančiais H. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam H. M. 470 Eur turtinę žalą bei 2020 m. liepos 21 d. apie 17.30 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), lauko prekyboje, atvirai iš nepilnametės A. D. rankų pagrobė dėžutę, kurioje buvo 270 Eur, priklausančių K. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai K. M. 270 Eur turtinę žalą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo N. Š. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę N. Š., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos.

Vertinant N. Š. asmenybę matyti, kad jis anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 145), nėra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 144), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 147), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 148), tačiau (duomenys neskelbtini) gydytas nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149). Teisiamojo posėdžio metu N. Š. nurodė, kad jau du mėnesius yra reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, gydosi nuo (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. Š. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, skiriant suderintus įpareigojimus.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad N. Š. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam N. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 63-64).

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo H. M. civilinis ieškinys dėl 470 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 38-39) bei nukentėjusiosios K. M. ieškinys dėl 270 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 87).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. Š. pripažino pareikštus civilinius ieškinius, jie yra pagrįsti, todėl tenkintini visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš H. M.), ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš K. M.), ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę –laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. Š. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš N. Š., o šiam neturint lėšų, iš jo įstatyminės atstovės J. Š. nukentėjusiojo H. M. naudai 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios K. M. naudai 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

4. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.