Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-14 · Administracinė byla Nr. I-3128-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
I-3128-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00024-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3128-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00024-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui V. Š.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-10 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-09-01 iki 2018-12-18, nebuvo užtikrinti 3,6 kv. m. ploto, suvaržyta judėjimo galimybė. Neturėjo galimybės nusivalyti nei lango stiklų, nei dulkių, nes tarpai tarp grotų yra po 5 cm ir netelpa ranka, stiklai nešvarūs ir sulaiko didžiąją dalį dienos šviesos. Per kratas buvo išimamos didesnės kaip 500 ml talpos dezinfekcinės ir skalbimo priemonės, kurios buvo legaliai pardavinėjamos izoliatoriaus parduotuvėje, nebeturėjo kuo dezinfekuoti sanitarinio mazgo. Sporto salėje nėra tinkamos ventiliacijos, laikėsi prakaito kvapas, niekas tos patalpos nedezinfekuoja. Šiaulių TI neduoda spaudos arba duoda mėnesio ar dviejų senumo, kamerose nėra radijo taškų. Visose įstaigose galima gauti bei siųsti elektroninius laiškus, bet Šiaulių TI tokios galimybės nėra. Yra rūkantis asmuo, tačiau nuo 2018-11-15 uždraudė konservuotus gaminius metalinėse talpose, iš kurių pasidarydavo pelenines, todėl nebeturėjo iš ko pasidaryti peleninių, o administracija neišduoda nei indelių, nei peleninių, kurios turi būti privalomos. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, apaugę samanomis, sienos žalios, šiukšlių kibirai sulaužyti, nėra suoliukų, vyrauja netvarka. Dušuose nėra kilimėlių, priklauso 15 min. dušo laiko, tačiau tenka maudytis arba per karštu, arba vos drungnu vandeniu. Buvo išduodamos netinkamos asmens higienos priemonės, konkrečiai imant, dantų pasta su pasibaigusiu galiojimu terminu, neišduodama avalynė ir rūbai. Nebuvo nuvestas pas gydytojus, nors buvo užsiregistravęs, atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis atsisakė eiti į sveikatos priežiūros tarnybą, Šiaulių TI gydytojai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nes pareikalavęs to, kas priklauso, gavo nuobaudą. Kamerose šalta, temperatūra svyruoja nuo 14 iki 17 laipsnių, nors turėtų būti ne žemesnė nei 18-21 laipsnis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti už laikotarpį nuo 2018-09-21 iki 2018-12-18, o už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-09-20 atsisakyta priimti, esant teismo žinioje bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (144 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (102-113 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2018-09-21 iki 2018-12-18 kameroje Nr. 16 su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,81 iki 6,36 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, mikroklimato parametrai priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių, tokių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt. Natūralaus apšvietimo koeficientas susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma. Iš 2018-06-08 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-3528 matyti, kad kameroje Nr. 16 lempos su gaubtais, pažeidimų nenustatyta, kitos sąlygos kameroje Nr. 16 pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tikrintos, nes dėl netinkamų laikymo sąlygų joje laikomi asmenys nesikraipė, todėl preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, po valymo grąžinamos į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Jokie teisės aktai nenumato specialių valymo priemonių išdavimo, be to, nėra gauta jokių skundų iš pareiškėjo dėl jų neišdavimo, kad kalintys asmenys palaikytų tvarką jiems nemokamai išduodama soda, kaip puiki, kvapus sugerianti, nešvarumus pašalinanti priemonė.

Atsakovas nurodo, kad radijo taško įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso, nes reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymėjo, kad VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis biblioteka, dalyvauti kultūros, sporto įrenginiuose, suteikiama teisė į pasimatymus, skambučius. Šiaulių TI bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudą, kuri gali būti ir senesnės datos, tačiau kalintys asmenys turi teisę gauti neribotą kiekį paketų su spauda, už savas lėšas prenumeruoti laikraščius, žurnalus. Pareiškėjo pretenzijos dėl nesuteiktos teisės siųsti elektroninius laiškus nepagrįstos, nes teisės aktai to nenumato.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-359 ir 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi.

Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių TI duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individuliai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai. Teisės aktai nereglamentuoja, kad kiekvienam asmeniui būtų sudarytos sąlygos individuliai reguliuoti vandens temperatūrą. Vandens temperatūra galimai buvo netinkama dėl gedimų, kurie nesusiję su atsakovo atsakomybe, kadangi vanduo tiekiamas centralizuotai, iš miesto tinklų. Pareiškėjas jokių skundų dėl naudojimosi dušu neteikė, todėl preziumuojama, kad sąlygos tiek dėl vedimo į dušą, tiek dėl naudojimosi juo pareiškėją tenkino. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 užfiksavo, kad prausimosi vietose patiesti kilimėliai.

Atsakovas nurodo, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis LR teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, kur numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprūpinami tik nemokūs asmenys, esant rašytiniam jų prašymui. Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems suimtiesiems, esant jų rašytiniam prašymui, pareiškėjas dėl sezoninių rūbų išdavimo nesikreipė. Higienos priemonės pareiškėjui buvo išduotos vadovaujantis teisės aktais, pridedama Asmeninė sąskaita Nr. 1940. Kadangi teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-211 buvo pakeistas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedas, kuriame numatyta, kad asmenys negali turėti pakuočių, kurių tūris didesnis kaip 500 ml/g, taip pat stiklinių bei metalinių pakuočių, šie daiktai buvo išimti iš apyvartos. Asmenų aprūpinimo peleninėmis teisės aktai nenumato.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI direktoriaus 2011-06-22 įsakymu Nr. 1/01-205 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 10 punkte numatyta, jog suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir elgesio taisyklių, taip pat nustatytas įpareigojimas dienotvarkėje miegui nenumatytu laiku miegamąją vietą laikyti tvarkingai paklotą.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Šiaulių TI pareigūnų veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos administravimu, medicininės pagalbos teikimo organizavimu, todėl nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, nevertintinas paties gydytojo tinkamumas. Pagal Sveikatos priežiūros tarnybos 2019-01-23 pažymą Nr. 76/10-22, suimtajam pirminė gydytojų apžiūra atlikta 2017-12-04, iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis nuolat konsultuojamas sveikatos priežiūros tarnybos specialistų, skiriamas medikamentinis gydymas. Remiantis Asmens sveikatos istorija bei Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo įrašais V. Š. buvo užsirašęs gydytojo konsultacijai, tačiau 20168-10-22 ir 2018-10-26 jos atsisakė, o 2018-10-08 nebaigęs apžiūros pasišalino iš kabineto.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. Š. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2018-09-21 iki 2018-12-18, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančios 2019-01-17 pažymos Nr. 60/09-2136 (26-28 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. Š. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-09-21 iki 2018-12-18, viso 89 dienas, kameroje Nr. 16 su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,81 iki 6,36 kv. m, taigi visas 89 dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kameros Nr. 16 dydį – 19,09 kv. m (26-28 b. l.), sanitarinio mazgo užimamą plotą – 2,602 kv. m (29-30 b. l.) ir kameroje buvusių asmenų skaičių (3-5), nustatė, kad tuo atveju, kai kameroje buvo laikomi 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą (lieka 16,48 kv. m) pareiškėjui teko 3,29 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų (3-4), net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus duomenis apie baldų užimamą plotą – 5,74 kv. m (31-34 b. l.) matosi, kad kameroje Nr. 16, kurioje gali būti laikomi daugiausia 5 asmenys ir pakanka trijų dviaukščių gultų, yra keturi dviaukščiai gultai, t. y. vienas perteklinis, kuris papildomai užima 1,23 kv. m. Tačiau net ir tuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta, nes iš kameros ploto (19,09 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą (2,602 + 5,74 = 8,34 kv. m) kameroje buvo 10,75 kv. m laisvo grindų ploto.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 16 buvo per žema oro temperatūra (nesiekė 18°C), bloga ventiliacija, netinkamas apšvietimas, langų stiklai nešvarūs ir sulaikė didžiąją dalį dienos šviesos. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. birželio 8 d.. patikrinimo aktą Nr. PA-3582 (56-57 b. l.), iš kurio matosi, kad 2018 m. birželio 1 d. grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu siekiant įvertinti higienos normos 12 punkto reikalavimų pažeidimų pašalinimą, buvo patikrinta ir kamera Nr. 16, nustatyta, kad kameroje lempos naudojamos su gaubtais, mikroklimato parametrai, dirbtinė apšvieta šio patikrinimo metu nebuvo vertinami. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2017 - 2018 metais atliktus remonto darbus (35-48 b. l.) matosi, kad kamera Nr. 16 nebuvo remontuojama. Taigi atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl dirbtinio apšvietimo, oro temperatūros kameroje Nr. 16, o iš byloje esančios fotonuotraukos (60 b. l.) nustatyti apšvietimo ir oro temperatūros parametrus nėra galimybės. Pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kameroje Nr. 16 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, numatančio, kad patalpų dirbtinė apšvieta negali būti mažesnė kaip 200 lx, bei 16 punkto, reglametuojančio patalpų oro temperatūrą, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo radijo taško. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų, kad vidinio ryšio sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, daroma išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė vidinio ryšio sistemos įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengta vidinio ryšio sistema, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad per kratas buvo išimamos didesnės kaip 500 ml talpos dezinfekcinės ir skalbimo priemonės, kurios buvo legaliai pardavinėjamos izoliatoriaus parduotuvėje, todėl nebeturėjo kuo dezinfekuoti sanitarinio mazgo. Neturėjo galimybės nusivalyti nei lango stiklų, nei dulkių, nes tarpai tarp grotų yra po 5 cm ir netelpa ranka, stiklai nešvarūs ir sulaiko didžiąją dalį dienos šviesos, niekas nedezinfekuoja sporto salės.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nustato, kad tardymo izoliatorių kamerose turi būti valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ir gyvenamosioms patalpoms, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad valymo inventorius ir priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą, kiekviename rėžiminio korpuso aukšte išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti, o nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), tam, kad kalintys asmenys palaikytų tvarką, jiems išduodama soda. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. atlikęs Šiaulių TI periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprūpinami (49-55 b. l.). Į bylą pateiktas ir Šiaulių TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2018-2019 metams, iš kurio matosi, kad gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai valomi ir dezinfekuojami atitinkamomis dezinfekavimo priemonėmis (Mikrobac forte, WC valiklis ir kt.), tą atlieka dezinfekuotojas ir valytojai (78-80 b. l.). Šiaulių TI direktorius 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205 bei 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtino Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą, kuriame nurodyta, kad Šiaulių TI laikomi asmenys privalo įstaigos administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena, t. y. iš kamerose esančių talpų pašalinti buitines atliekas, kiekvieną dieną drėgnuoju būdu valyti gyvenamosios patalpos sienas, grindų, tualetų, prausyklų, sanitarinių ir kitų įrenginių, baldų paviršius (71-77 b. l.). Taigi Šiaulių TI laikomi asmenys neprivalo atlikti sanitarinio mazgo dezinfekcijos, nes tą atlieka dezinfekuotojas ir valytojai, todėl suimtieji (nuteistieji) neprivalo būti aprūpinti dezinfekavimo priemonėmis. Langų valymas priklauso pagrindiniam patalpų valymui, kuris turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Pareiškėjas nenurodo, kad jam konkrečiai paprašius į kamerą nebuvo išduotos konkrečios valymo priemonės, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, kad prašė nuvalyti kameroje langą, tačiau to nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo priemonėmis ar jose netinkamai atliekamas patalpų pagrindinis valymas ir įrenginių dezinfekcija, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Atsakovas nepateikė duomenų dėl Šiaulių TI sporto salės valymo ir dezinfekavimo, tačiau pareiškėjo teiginys, kad niekas nedezinfekuoja sporto salės yra deklaratyvus, nesusietas su juo pačiu, pareiškėjas nenurodo, kada jis buvo nuvestas į sporto salę, kuri nebuvo dezinfekuota, ką jis dėl to patyrė, todėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad dėl sporto salės būklės jis galėjo patirti neturtinę žalą.

LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20) numatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys negali įsigyti ir turėti maisto produktų bei būtiniausių daiktų, kurių pakuotės talpa yra didesnė kaip 500 ml, taigi Šiaulių TI darbuotojai, kratų metu paimdami didesnes nei 500 ml pakuotes, veikė pagal teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI neduoda spaudos arba duoda mėnesio ar dviejų senumo, Šiaulių TI nėra galimybės siųsti ir gauti elektroninius laiškus.

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis numato, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros, sporto ir kiti renginiai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 36-37 punktuose nurodyta, kad laiškus suimtieji įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams, laiškai, ant kurių nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė arba nurodytas kito asmens vardas ir pavardė, taip pat laiškai, kurių išsiuntimas laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas, nepriimami, suimtųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitą tam skirtose kortelėse atlieka laiškų apskaitos darbuotojas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punktas numato, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Atsakovas į bylą pateikė 2019-01-18 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-168 (61 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras esant galimybei duodama po vieną laikraštį, įsigytą už TI lėšas, tačiau šiuo metu galimybių dėl lėšų trūkumo nėra, todėl Šiaulių TI bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudą, kuri gali būti ir senesnės datos, tačiau suimtieji turi teisę gauti neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, už asmeninėse sąskaitose esančias lėšas įsigyti neribotą kiekį literatūros, prenumeruoti laikraščius ir žurnalus; Šiaulių TI sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija, tačiau jokie teisės aktai nenumato asmenims siųsti elektroninių laiškų. Į bylą pateikta ir 2019-03-05 Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus pažyma Nr. 60/09-8329, kurioje pažymėta, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-10-02 įsakymu Nr. V-430, 14 punktu, suimtasis (nuteistasis), laikomas kameroje, pageidaudamas skambinti ir naudotis interneto telefonija, turi pateikti įstaigos administracijai pasirašytą prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, pageidaujamą vaizdo pokalbio laiką ir pokalbio dalyvių vardus, pavardes bei el. pašto adresus; Šiaulių TI neturi duomenų, kad V. Š., pageidaudamas skambinti ir naudotis interneto linija, būtų pateikęs tokį prašymą įstaigos administracijai. Taigi išanalizavus teisinį reglamentavimą ir įvertinus atsakovo pateiktus duomenis matosi, kad Šiaulių TI pareiga duoti į kameras laikraščius nėra besąlygiška ir priklauso nuo įstaigos galimybių, atsakovas nenurodė, kad jis buvo nemokus ir neturėjo galimybės įsigyti spaudos leidinių už asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas ar neturėjo galimybės gauti spaudos iš laisvėje esančių giminių ar kitų asmenų, be to, pareiškėjo teiginys, kad Šiaulių TI neduoda spaudos deklaratyvus, nesusietas su juo pačiu, pareiškėjas nenurodo, kokią neturtinę žalą dėl negaunamos ar senesnės spaudos jis patyrė, galimybės suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomiems tardymo izoliatoriuose, susirašinėti elektroniniais laiškais teisės aktai nenumato, o prašymų naudotis interneto telefonija pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs, todėl pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI administracija į kameras neišduoda peleninių, kurios turi būti privalomos. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino naujas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kameros turi būti aprūpintos metalinėmis lovomis (1 vnt. 1 asmeniui), spintelėmis (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalais (1 vnt.), suolais, kėdėmis arba taburetėmis (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelėmis arba lentynomis (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių darbužių pakabomis (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžėmis (1 vnt.), veidrodžiais (1 vnt.). Taigi teisės aktai nenumato, kad Šiaulių TI laikomi asmenys turi būti aprūpinti peleninėmis, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, apaugę samanomis, sienos žalios, šiukšlių kibirai sulaužyti, nėra suoliukų, vyrauja netvarka.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21-22 punktai numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti; pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 22,44 kv. m., pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-3528 užfiksavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Iš byloje esančio Šiaulių TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2018-2019 metams matosi, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir dezinfekuojami kasdien (78-80 b. l.). Taigi teisės aktai nenumato, kad izoliatorių pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti suoliukai, pareiškėjo teiginys dėl netvarkos paneigtas atsakovo pateiktais duomenimis, be to, pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nekonkretūs, nenurodyta, kokius nepatogumus pasivaikščiojimo kiemeliuose jis galimai patyrė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad dušuose nėra kilimėlių, priklauso 15 min. dušo laiko, tačiau tenka maudytis arba per karštu, arba vos drungnu vandeniu.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dar 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 Šiaulių visuomenės sveikatos centras užfiksavo, jog prausimosi vietose patiesti kilimėliai ir pateikė nurodytą patikrinimo aktą (49-55 b. l.) bei dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad kilimėliai yra kiekvienoje dušo kabinoje (131-133 b. l.). Šiaulių TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plane 2018-2019 metams nurodyta, kad prausyklos, dušinės, dušo galvutės, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno pasinaudojimo dušu (78-80 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo pretenzijos dėl dušo patalpų atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo išduodamos netinkamos asmens higienos priemonės, konkrečiai imant, dantų pasta su pasibaigusiu galiojimo terminu, neišduodama avalynė ir rūbai.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), 4 punktas numato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pagal Aprašo 13 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos (66-67 b. l.) matosi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvimo laikotarpiu higienos priemonėmis buvo aprūpintas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo nemokus ir kreipėsi su prašymu dėl drabužių ar avalynės išdavimo (to nenurodo ir pats pareiškėjas), kad skundėsi dėl netinkamos dantų pastos, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo nuvestas pas gydytojus, nors buvo užsiregistravęs, atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis atsisakė eiti į sveikatos priežiūros tarnybą, Šiaulių TI gydytojai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nes pareikalavęs to, kas priklauso, gavo nuobaudą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal įrašus pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje ir Suimtųjų bei nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale pareiškėjas buvo užsirašęs gydytojo konsultacijai, tačiau 2018-10-22 ir 2018-10-26 jos atsisakė, o 2018-10-08 nebaigus apžiūros pasišalino iš kabineto; atsakovas pateikė Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos 2019-01-23 pažymą, kurioje nurodyta analogiška informacija (64 b. l.). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matosi, kad 2018-10-22 ir 2018-10-26 padaryti gydytojo A. Č. įrašai, jog „atsisakė – neatvyko į kabinetą“, o 2018-10-08 – „pasišalino iš kabineto“ (82-91 b. l.).

Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tardymo izoliatoriuose tvarką reglamentuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 101 punkte sakoma, kad suimtieji į priėmimą pas sveikatos priežiūros specialistus registruojami iš anksto, tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus, pacientai registruojami kasdien; užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros skyrių jo darbo dienos pradžioje, už visų registruotų pacientų susitikimą su sveikatos priežiūros specialistais atsako suimtųjų priežiūrą vykdantys pareigūnai; pacientus į tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros skyrių lydi pareigūnai.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėją į Sveikatos priežiūros tarnybą pas gydytoją iš kameros tiek 2018-10-22, tiek 2018-10-26 turėjo nuvesti Šiaulių TI pareigūnai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tomis dienomis pareigūnai net nebuvo atėję į kamerą jo išvesti ir neaišku kodėl atsakovas padarė išvadą, kad gydytojų konsultacijos jis atsisakė, prašė išreikalauti vaizdo įrašus, iš kurių matytųsi, kad jis iš kameros net nebuvo išvestas. Vykdydamas teismo įpareigojimą Šiaulių TI atsakė, kad vaizdo įrašai vaizdo įrenginiuose esančiuose kietuosiuose diskuose saugomi iki 14 parų, dėl ribotos kietojo disko talpos vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina senuosius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą (127 b. l.). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis pas gydytoją nebuvo nuvestas, jo atsisakymo eiti į Sveikatos priežiūros tarnybą niekaip neįformino, išvadą, kad pareiškėjas atsisakė eiti pas gydytoją padarė tik iš gydytojo įrašo Asmens sveikatos istorijoje, kad pareiškėjas neatvyko, todėl laikytina, kad pas gydytoją 2018-10-22 ir 2018-10-26 pareiškėjas nebuvo nuvestas dėl Šiaulių TI pareigūnų kaltės ir jis dėl to galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, pergyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Iš byloje esančio Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo dėl suimtojo nubaudimo Nr. 25/04-898 matosi, kad V. Š. buvo paskirta nuobauda – papeikimas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 11 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – nepagarbiai elgėsi, sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją vadino necenzūriniais žodžiais, t. y. pažeidė Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą, taigi pareiškėjas buvo nubaustas ne dėl to, kad reikalavo to, kas priklauso, bet už nepagarbų elgesį su sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoju. Šios nuobaudos pareiškėjas neskundė.

Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, nėra susiję su civilinio kodekso 6.271 str. apibrėžtais materialiniais teisiniais santykiais, lemiančiais ginčo priskirtinumą administraciniam teismui, todėl teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nevertina pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl galimai netinkamų gydytojų veiksmų ar netinkamo gydymo.

Likusieji pareiškėjo argumentai, kaip nekonkretūs ir deklaratyvūs, laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kameroje, neatitinkančioje higienos normos reikalavimų (89 dienos), neužtikrintas tinkamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė (61 b. l.), jokių duomenų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-857-520/2018, 2019-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-466-520/2019, 2019-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė