Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui S. V. procesiniai dokumentai - ieškinys su priedais įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu (b.l. 28-29). Atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, į teismo posėdį atsakovas neatvyko be pateisinamų priežasčių, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Darytina išvada, kad tokiu elgesiu atsakovas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamos bylos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad M. V. ir S. V. 1982 m. balandžio 30 d. Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 6). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2006 metų pavasario atsakovas ieškovę paliko, gyvena užsienyje, bendro šeimos ūkio neveda. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šalių santuoka iširo, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė prašo palikti jai sutrumpintą pavardę. LR teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo 86 p. numato, kad registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams paliekamos atsižvelgiant į jų pageidavimą, jeigu teismas, nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip. Prašymą papildyti, pakeisti, ištaisyti civilinės būklės akto įrašą asmuo, kuriam įrašytas šis įrašas, pateikia jo pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai (104 p.). Taisyklės suteikia galimybę civilinės būklės aktų įrašus pakeisti, jei paskutiniame asmeniui įrašytame civilinės būklės akto įraše įrašoma jo pavardės forma, nenurodanti šeiminės padėties, arba atvirkščiai (109.14 p.). Keičiant civilinės būklės akto įrašą šiuo pagrindu, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo įrašas įrašomas remiantis civilinės metrikacijos įstaigos vadovo patvirtinta teisingumo ministro įsakymu nustatytos formos išvada dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo (111.3 p.). Vadovaujantis LR CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutuoktiniui po santuokos nutraukimo suteikiama teisė pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įstatymas nenumato teisės teismui nutraukiant santuoką teisme keisti sutuoktinių pavardes kitokiu, nei numatyta įstatyme būdu. Pavardės formos pakeitimo procedūra yra neteisminė procedūra, teismas šį klausimą nagrinėja tik kilus ginčui (103 p.). Byloje nesprendžiamas ginčas dėl ieškovės pavardės formos pakeitimo, ieškovė nėra išnaudojusi neteisminės pavardės formos keitimo procedūros. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė neprašo palikti iki santuokos turėtos pavardės, ieškinio reikalavimas netenkintinas, nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokoje įgyta pavardė „V.“ (b.l. 6).

Byloje nustatyta, kad santuokoje ieškovė ir atsakovas įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje pagal 1997-10-30 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Dalinant sutuoktinių nekilnojamąjį turtą ir parenkant nekilnojamojo turto padalijimo būdą atsižvelgtina į tai, kad nors dalinamas dviejų kambarių butas, tačiau šalys daugiau kaip septynerius metus negyvena santuokinio gyvenimo, santuokos metu konfliktavo, atsakovas butu nesinaudoja, eilę metų gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, ieškovė uždarbiauja užsienyje, todėl teigia, kad turės galimybę išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją ir daro išvadą, kad dėl nustatytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių natūra sutuoktiniams nekilnojamojo turto padalinti negalima (CK 3.127 str. 3d.), todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas - nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , priteistinas natūra ieškovei M. V. asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui S. V. – piniginė kompensacija.

Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šalių santuokoje įgytas turtas dalijamas teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (LAT 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-12/2008; 2008-01-31 nutartis Nr. 3K-3-92/2008). Ieškovė pateikė VĮ Registrų centro duomenis, iš kurių matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio(duomenys neskelbtini) , rinkos vertė 2013-05-07 duomenimis yra 24 200 Lt (b.l. 8). Byloje nėra pateikta kitą buto vertę patvirtinančių duomenų, todėl teismas laiko, kad ieškovės pateikto masinio vertinimo būdu įvertinto turto vertė yra teisinga.

Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, priteisti iš jos atsakovui 5000 Lt piniginę kompensaciją ir jos sumokėjimą išdėstyti 3 metams, nes ieškovė Lietuvoje nedirba, registruota darbo biržoje (b.l. 11), ji antrus metus vasaros laiku dirba Vokietijoje, butą ieškovė išsipirko už investicinius čekius, atsakovas prie buto įsigijimo neprisidėjo, ieškovė viena išlaiko butą, moka mokesčius, be to, pablogėjo ieškovės sveikata.

CK 3.117 straipsnyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik kodekso nustatytais atvejais, kurie numatyti CK 3.123 str. Pagal LR CK 3.117 str. 3 d. jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji viena išsipirko butą už jai suteiktus investicinius čekius, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo, kad piniginės kompensacijos ieškovė negali išmokėti dėl jos sveikatos būklės. Tačiau byloje pateikti ieškovės atstovės paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai (b.l. 12-15) leidžia daryti išvadą, kad atsakovui palikus šeimą 2006 metais, ieškovė viena išlaiko santuokoje įgytą turtą, atsakovas prie buto išlaikymo neprisideda. Teismas laiko, kad aplinkybė, jog ieškovė ilgą laiką - daugiau kaip septynerius metus viena mokėjo bendro turto išlaikymo mokesčius,- yra svarbi aplinkybė šioje byloje, leidžianti teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neišlaikė jam tenkančios ½ buto dalies, nors buvo bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau bute negyvena nuo 2006 m., atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos suma mažintina ¼ dalimi buto vertės 6050 Lt ir atsakovui priteistina iš ieškovės piniginė kompensacija 6050 Lt. Nukrypti didesniu, nei ieškovės nurodyta mastu, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nepakanka byloje pateiktų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Lietuvoje nedirba, tačiau turi galimybę periodiškai uždarbiauti užsienio valstybėje, todėl yra pajėgi išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, į CK 3.117 str. 3 d. nuostatas, leidžiančias piniginės kompensacijos išmokėjimo terminą atidėti ne ilgiau kaip dvejiems metams, į tai, kad atsakovas eilę metų negyvena bute, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi kitą pastovią gyvenamąją vietą, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, piniginės kompensacijos atsakovui mokėjimo terminas atidėtinas dvejiems metams.

Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (b.l. 2-4), kito dalintino turto neturi (b.l. 9-10), reikalavimas dėl kito sutuoktinio išlaikymo nepareikštas.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1), 870 Lt žyminis mokestis (144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės bei 726 Lt mokestis už nekilnojamojo turto padalijimą). Ieškovė sumokėjo dalį 344 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5) ir nuo likusio dalies 526 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista 2013-05-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi (b.l. 17).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (83 procentai), todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d., 96 str. 1d.) – 285,52 Lt žyminio mokesčio ieškovei ir 436,58 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista bei 9,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų - valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti M. V., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1982 m. balandžio 30 d. Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. V. palikti santuokoje įgytą pavardę „V.“, S. V. - „V.“.

Priteisti M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 106, 107, 108, 109, 110 (21/1000 iš 40,92 kv.m.) - 8,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., 24 200 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų litų) vertės.

Priteisti iš M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 6050 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt litų) piniginę kompensaciją, jos mokėjimą atidedant dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 285,52 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 52 centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 436,58 Lt (keturis šimtus trisdešimt šešis litus 58 centus) žyminio mokesčio bei 9,96 Lt (devynis litus 96 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.