Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-1773/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-03Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2-1773/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00073-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Atsakovas
G. M.
Ieškovas
Ž. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1773/2014Teisminio proceso Nr.2-57-3-00073-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui Ž. M. dėl kompensacijos už turto pagerinimą, skolos ir palūkanų priteisimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašė: atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią ½ dalį 0,1260 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 204,70 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės 300 000 Lt kompensaciją; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra 0,1563 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal parengtą žemės sklypo planą, nustatant nuosavybės teisę ieškovui Ž. M. į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A/781, kurios plotas 781 kv. m, o atsakovei – nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B/782, kurios plotas 782 kv. m.

Atsakovė nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, juo prašė: ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1260 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).; atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į 0,1563 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš ieškovo atsakovei priteisti 27 818,14 Lt kompensaciją už ieškovui priklausančio turto pagerinimą, išlaikymą ir priežiūrą; iš ieškovo atsakovei priteisti 63 755,95 Lt skolos; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2014-07-18 teisme gautas atsakovės G. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė prašė uždrausti ieškovui patekti į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), jais naudotis ir disponuoti, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Taip pat prašė taikyti ieškovui priklausančio turto – ½ dalies namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant šį turtą įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad ieškovas įdėjo skelbimą interneto portale, jog išnuomoja ½ namo dalį su badais, pirtimi ir t. t. Apie tai atsakovė sužinojo, kai jai pradėjo skambinti tariami nuomininkai ir klausinėti, kada gali apžiūrėti išnuomojamą namą. Tokie ieškovo veiksmai pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir jų nepilnametės dukros interesus. Nurodė, kad pats ieškovas ieškinyje pripažino, kad šio namo dėl jo išplanavimo pobūdžio nėra galimybės atidalyti, kad jame būtų galima gyventi dviem šeimoms. Nurodė ir tai, kad ieškovas iš dukros B. M. slapta pasisavino raktus, todėl dabar turi galimybę patekti į namą ir iš ten galimai jis asmeniškai pasisavina ir ateityje pasisavins atsakovei priklausančius daiktus. Nurodė, kad 2014-07-17 grįžusi į namus su dukra pamatė, jog kieme stovi ieškovas ir dar du su juo atvykę nepažįstami asmenys. Namas buvo atrakintas, durys atidarytos. Ieškovas ir minėti su juo buvę asmenys elgėsi įžūliai, teigė, kad jie dabar čia šeimininkaus, nes ieškovas jiems perleidęs namo dalį. Ieškovas nuo 2003 metų, t. y. po ištuokos ir turto pasidalijimo, name negyveno, juo nesirūpino, neskyrė lėšų išlaikymui, namo remontui, apdailai, aplinkos tvarkymui. Po priešieškinio pareiškimo ieškovas siekia įbauginti atsakovę, jos šeimą ir artimuosius, keršyti atsakovei. Nurodė, kad ieškovas yra neprognozuojamo būdo asmuo. Dėl menko preteksto prieš keletą metų ieškovas išdaužė namo langus. Nurodė, kad ieškovas galimai yra pasamdęs kartu su juo kieme buvusius asmenis prieš atsakovę panaudoti šantažą, neteisėtą prievartą, gąsdinimus ir taip atimti iš atsakovės teisę gyventi name, neteisėtai užvaldyti turtą. Nurodė, kad 2014-07-17 vienas iš kieme su ieškovu buvusių asmenų atsakovę telefonu iškvietė prie Klaipėdos viešbučio pokalbiui ir paaiškino, kad jie perima visus ieškovo turto klausimus. Tuo atveju, jei atsakovė neparduos namo už sumą, kurią jie nurodys, pasekmės bus sudėtingos atsakovei ir jos dukrai. Nurodė, kad ieškovas atvykusiems pareigūnams teigė, jog jam priklausančią namo ir sklypų dalį ketina perleisti savo draugui. Be to, iš skelbimo matyti, jog ieškovas siekia išnuomoti ½ ginčo namo dalį su šiame name esančiais atsakovei priklausančiais baldais, buitine technika ir t. t. Todėl būtina taikyti ieškovui priklausančio ginčo turto areštą, kad jis šio turto negalėtų perleisti tretiesiems asmenims. Priešingu atveju priimto palankaus teismo sprendimo įgyvendinti nebebūtų galimybės. Prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus ieškovui, nes jis gali imtis priemonių realizuoti ginčo turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę –įrašą viešame registre, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalies žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) draudžiantį įkeisti minėtą turtą ar perleisti šio turto nuosavybės teises. Kitą atsakovės prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad šalims nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso: žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 11-13). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl anksčiau nurodyto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už ginčo turto pagerinimą, išlaikymą ir priežiūrą priteisimo.

Įvertinęs byloje pareikštus reikalavimus, bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad uždrausti ieškovui patekti į namą ir sklypą, esančius adresu Parko g. 4, Kretingoje, jais naudotis, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nėra pagrindo, nes ieškovas yra šio turto bendraturtis ir nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti reikalavimai, kurių pagrindu būtų ginčijamos ieškovo nuosavybės teisės. Be to, pritaikius minėtas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Pažymėjo ir tai, kad šalių pozicijos dėl gyvenimo kartu ginčo name, bendro ūkio vedimo, lėšų namo išlaikymui, remontui, apdailai, aplinkos tvarkymui skyrimo yra priešingos. Įvertinęs byloje pareikštus reikalavimus, bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad siekiant užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą (teismo sprendimo įvykdymą) nagrinėjamu atveju būtina uždrausti ieškovui ginčo objektą įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims. Tačiau tam nebūtina areštuoti ginčo objekto, pakanka padaryti įrašą viešame registre dėl ginčo objekto nuosavybės teisės įkeitimo ar perleidimo draudimo (LR CPK 145 str. 1 d. 2 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė G. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovės G. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant ieškovui Ž. M. patekti į namą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei jais naudotis ir disponuoti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas buvo atmestas, panaikinti ir prašymą tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ši byla yra iš šeimos teisinių santykių ir tokiose bylose būtina atsižvelgti į vaiko interesus. Ieškovo veiksmai kelia grėsmę tiek atsakovės tiek jos dukros sveikatai ir gyvybei. Kartu su skundu apeliantė pateikė įrodymus, jog kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės ir ieškovo nepilnametė dukra praras vienintelę gyvenamąją vietą, nes ieškovui atsivedus į ginčo gyvenamąjį namą pašalinius asmenis ne tik atsakovė, bet ir jos nepilnametė dukra neteks teisės į saugią aplinką.

2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šiame name niekada negyveno, atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ir nesuvaržys jo kaip savininko teises labiau nei būtina šioje byloje.

Atsiliepimas

Ieškovas Ž. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje ir priešieškinyje nurodytos aplinkybės ir pozicijos yra priešingos. Byloje nėra pareikšti reikalavimai, kurių pagrindu būtų ginčijamos ieškovo nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo uždrausti ieškovui patekti į namą ir sklypą, jais naudotis iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

2014 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog pagal jos pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas bei papildomus paaiškinimus, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl ieškovo ir kartų su juo buvusių asmenų veiksmų, kurie kelia grėsmę nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės G. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant ieškovui Ž. M. patekti į namą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei jais naudotis ir disponuoti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio (priešieškinio) patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Apeliantė ginčijamos nutarties neteisėtumą argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas, neatsižvelgiant į tai, jog byloje vyksta ginčas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekia išnuomoti dalį namo, pažeisdamas vaiko interesus. Ieškovo veiksmai, anot atsakovės, kelia grėsmę tiek atsakovės, tiek jos dukros sveikatai ir gyvybei. Kartu su skundu apeliantė pateikė įrodymus, jog kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Mano, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės ir ieškovo nepilnametė dukra praras vienintelę gyvenamąją vietą, nes ieškovui atsivedus į ginčo gyvenamąjį namą pašalinius asmenis ne tik atsakovė bet ir jos nepilnametė dukra neteks teisės į saugią aplinką. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šiame name niekada negyveno, atsakovės nuomone, prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ir nesuvaržys ieškovo kaip savininko teises labiau nei būtina šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl turto atidalijimo. Ieškovas ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį priteisiant iš atsakovės G. M. 300 000 Lt kompensaciją. Nors šalys yra nutraukę santuoką dar 2003 metais ir abi pripažįsta faktą, jog šiame ginčo name iki šios bylos iškėlimo gyveno atsakovė su ieškovo ir atsakovės nepilnamete dukra, tačiau iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas, esant ginčui teisme, 2014 m. liepos 7 d. patalpino skelbimą, jog išnuomoja ilgam laikui ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyti atsakovo veiksmai nelaikytini sąžiningais, visu pirma, dėl to, jog iš esmės ieškovas siekia už nurodytą turtą gauti kompensaciją pinigais, o ne atidalinti natūra, todėl ieškovo tokio pobūdžio veiksmai gali pažeisti atsakovės teisės ne tik priešieškinio tenkinimo atveju, bet ir tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovo ieškinys.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nurodė, kad uždrausti ieškovui patekti į namą ir sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jais naudotis, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nėra pagrindo, nes ieškovas yra šio turto bendraturtis ir nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti reikalavimai, kurių pagrindu būtų ginčijamos ieškovo nuosavybės teisės.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nuosavybės teisė į tam tikra objektą suteikia jos savininkui ne tik teises, bet ir pareigas, iš kurių viena yra nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra glaudžiai susijęs su šalių nepilnametės dukros interesais, todėl sprendžiant klausimus, kurie turi įtakos ginčo šalių nepilnamečiam vaikui, būtina vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo – uždraudimo ieškovui Ž. M. patekti į namą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei jais naudotis ir disponuoti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, nesiaiškino aplinkybių, ar tokios priemonių taikymas yra būtinas, ar tokiomis laikinosios apsaugos priemonėmis būtų neproporcingai suvaržytos ieškovo teisės, jeigu asmuo šiame ginčo name negyvena, ar netaikius šių priemonių bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai ir saugią aplinką, normalias gyvenimo ir vystymosi sąlygas.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi yra numatyta, jog prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, šis reglamentavimas nedraudžia teismui, esant būtinybei išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, paskirti tokio prašymo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, siekiant nustatyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir jų taikymo mastą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, būtinų teisingai išspręsti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas uždrausti ieškovui patekti į namą, ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), jais naudotis ir disponuoti, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas uždrausti ieškovui patekti į namą, ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), jais naudotis ir disponuoti, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, panaikinti ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

TeisėjaDanutė Milašienė