Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2831-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
1-2831-369/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
R. I.
Advokatai
Stasys Karvelis, Rimantas Prė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2831-369/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10471-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,kaltinamajam R. I. (R. I.), jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,nepilnametės nukentėjusiosios atstovui advokatui Stasiui Karveliui,Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei D. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I. (R. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 1996 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija), 131 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams su 1/3 turto konfiskavimu;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/6 dalimi;

3. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su 2004 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 3 metams 3 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pagal BK 71 straipsnį paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme, ją atliekant poilsio dienomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir automobilio konfiskacija. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi likusios neatliktos 22 parų arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtas 6 mėnesiams su įpareigojimais, 2021 m. spalio 11 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. I. 2023 m. kovo 21 d. apie 20:00 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su tame pačiame bute gyvenančia jo nepilnamete dukra J. I., gim. (duomenys neskelbtini) metais, koridoriuje prie laiptų, vedančių į namo antrą aukštą, tyčia rankomis pastūmė J. I. į petį ir spyrė jai į kairės kojos šlaunį. J. I. nugriuvus ant grindų spyrė jai į sėdmenis, taip sukeldamas J. I. fizinį skausmą ir padarydamas kairės šlaunies poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. I. teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jis nesusivaldė dėl netinkamo nepilnametės dukters J. I. elgesio ir blogo jos pažangumo. Dukrai bandant iš jo atimti paimtą mobilų telefoną ją pastūmė. Dukra nukrito ant laiptų. Neneigia, kad tuo metu galėjo dukrai spirti į kaltinime nurodytas vietas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. (duomenys neskelbtini) ligonių kasos civilinį ieškinį dėl dukters gydymo išlaidų pripažino ir sutiko jį atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

R. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis dukrą J. tik pastūmė rankomis į petį, nes dukra iš jo norėjo atimti mobiliojo ryšio telefoną, kurį buvo iš dukros ką tik paėmęs. Po dukters pastūmimo, kuris tikrai nebuvo tyčinis, o skirtas tiesiog atstumti ją nuo savęs, dukra nugriuvo ant laiptų, vedančių į antrą namo aukštą. Dukrai nugriuvus jos nespardė ir kitaip prieš ją nesmurtavo. Nugriuvusi ant laiptų dukra apsiverkė ir jis liepė jai eiti į savo kambarį. Netrukus dukra taip ir padarė. Viskas tuo ir pasibaigė. Dėl to, kas įvyko, gailisi. Supranta, kad su dukra netinkamai pasielgė. Dabar mano, kad reikėjo dukrą ne pastumti, o su ja pasikalbėti, tačiau tuo metu jis tiesiog nesuvaldė savo emocijų (1 t., b. l. 137-139).

Įvykio registracijos kortelėje (Policijos registruojamų įvykių registro išraše), nurodyta, kad 2023 m. kovo 23 d., 0:40 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytoja pranešė, kad su vaikų teisių atstovais atvyko J. I., kuri paaiškino, kad 2023 m. kovo 21 d., 20:00 val., namuose tėvas įspyrė į sėdmenis, diagnozė - kairės šlaunies ir uodegikaulio sumušimas, mergaitė išleista; 2023 m. kovo 23 d., apie 8:45 val. policijos pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau namo durų niekas neatidarė, prisiskambinti nurodytu nepilnametės J. I. telefono Nr. nepavyko (numeris neegzistuoja), motinos M. I. duomenų nėra, paskambinus vaikų teisių specialistei E. J. ji patvirtino, kad 2023 m. kovo 23 d. buvo įvykis, susijęs su J. I., tačiau telefonu jokios informacijos suteikti negalėjo, nurodė kreiptis elektroniniu paštu (t.1, b. l. 5-7).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. kovo 22 d. rašte, adresuotame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodyta, kad J. I. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės mokinė. Ji gyvena su mama M. I., tėčiu R. I., jaunesniu broliu ir sese. Šiandien mokyklos psichologė gavo informaciją, kad J. I. patyrė fizinį smurtą iš savo tėvo. Pokalbio su mokyklos psichologe ir soc. pedagoge metu J. pasakojo, kad vakar vakare konflikto su tėčiu metu pastarasis jai stipriai įspyrė. Pasak J., tai nebuvo pirmas kartas. Fizinį smurtą iš tėvo pusės ji patiria periodiškai. Švietimo įstaigos administracijos atstovai nėra užtikrinti dėl gautos informacijos patikimumo, nes J. mokykloje yra linkusi pažeisti mokinio elgesio taisykles, dažnai įsivelia į konfliktus su mokytojais ir mokiniais. Tačiau mokymo įstaigos administracija yra susirūpinusi nepilnametės saugumu namuose ir prašo išsiaiškinti, ar šeimoje nėra pažeidžiamos vaiko teisės (t.1 b. l. 17).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodyta, kad J. I., „TAMO“ dienyno duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. kovo 24 d. praleido 10 pamokų, visos jos nepateisintos. Prie rašto pridėtas J. I. 2023 m. kovo 20 d. - 2023 m. kovo 24 d. pamokų tvarkaraštis, iš kurio matyti, kad 2023 m. kovo 21 d. J. I. praleido fizinio lavinimo pamoką, 2023 m. kovo 23 d. - dalyvavo fizinio lavinimo pamokoje. Aptariamame rašte pažymėta, kad 2022/2023 TAMO dienynas jau suarchyvuotas, todėl ne visi duomenys yra prieinami, galimi ir netikslumai dėl tuo metu buvusių laikinų pamokų pakeitimų (1 t., b. l. 89-91).

Apklausta 2023 m. gegužės 4 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė nukentėjusioji J. I. parodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Jai (duomenys neskelbtini) metų. Jai paprasčiau būtų atsakyti į klausimus. Pažada sakyti tiesą. Jie čia susitiko dėl smurto šeimoje. Paskutinį kartą buvo prasidėjęs pyktis su tėvu. Jis ją pastūmė ir spyrė kelis kartus. Jie kalbėjosi, o vėliau ją pastūmė, spyrė į koją. Ji nukrito ir tada buvo smūgis iš kojos į uodegikaulį. Tėtis ją pastūmė rankomis. Jo rankos rėmėsi į vieną petį. Ji buvo „biškį“ įpratusi prie tokių pykčių. Paskui spyrė į kairę koją (rodo šlaunį). Jai pradėjo skaudėti ir buvo mėlynė. Nugriuvo, nes spyrė per koją, bet ji neatsimena, kaip nukrito, gal ant rankų. Nukritusi nieko nesusižalojo. Buvo „pendelis“ tada, suskaudo uodegikaulį ir nuėjo į kambarį. Tėti buvo arba su kojinėmis arba su naminėmis „tapkėmis“. Tai viskas vyko gal užpraeitą mėnesį, virtuvėje prie pagrindinio įėjimo į namus. Ji tą dieną iš fizikos gavo 2. Pas juos yra tokios taisyklės, kad už pastabą, blogą pažymį turi atiduoti telefoną. Ji pradėjo pykti, kam atima telefoną. Konflikto metu paminėjo, kad kodėl taip žiūrite į mano pažymius, o pats nesimokė 12 klasėje. Ji išreiškė nuomonę ir prasidėjo skandalas. Kaip jai spyrė, gal matė mama, brolis. Nežino, ar sesė matė. Ji nežino, ar mama matė patį smūgį, ar kaip ji jau ant grindų sėdėjo. Mama atitraukė tėtį ir pasakė ramintis. Ji nuėjo į kambarį ir gulėjo. Nepadarė namų darbų ir mokykloje viską sužinojo ir vakare atvažiavo vaikų teisės. Klasiokė pamatė mėlynę. Klasiokė paklausė, o ji viską papasakojo. Su tėčiu nekalbėjo po įvykio, nes jis buvo darbe visą parą. Jis visada sakydavo, kad ji sau padarys blogiau. Jis paskui per mamą atsiprašė. Jie yra jos tėvai. Ji tikriausiai jų pasiilgo. Tik nežino, ar jais pasitikėti, kad viskas pasikeis. Ji nėra įsitikinusi, kad tikrai viskas pasikeis. Per apžiūrą (duomenys neskelbtini) buvo parašyta, kad yra hematoma. Ją vaikų teisės nuvežė apžiūrai, ar niekas nepažeista, ir dar buvo uodegikaulio sumušimas. Jų namai yra dviejų aukštų, su laiptais. Yra įėjimas į namus iš lauko pusės. Yra spinta su veidrodžiu, kilimas ir prie pat laiptų nukrito. Ji krito į tą pusę, kur yra praėjimas į kitus kambarius. Prie laiptų nesilietė. Dabar ji kartais rašo eilėraščius, dainuoja. Dažnai mieste su draugais susitinka. Jie pasiima gitarą, pavaikšto po senamiestį. Važinėja dviračiais, paspirtukais, riedučiais. Žiemą yra važiavusi su elektriniu paspirtuku. Riedučių neturi, nes jos koja labai greitai auga. Paskutinį kartą su elektriniu paspirtuku važiavo šią žiemą, prieš kelis mėnesius, bet nei karto nenukrito. Kai sukonfliktavo su tėčiu, tai ji po mokyklos buvo nuėjusi pas kaimynę G.. Tėtis jai paskambino ir pasakė greitai eiti namo. Klasiokė D. J. pamatė pas ją mėlynę. Kai įvyko konfliktas su tėčiu, brolis su sese buvo savo kambariuose. Sesės kambarys antrame aukšte, o brolio kambarys prie pat įvykio vietos. Jis iš karto išbėgo. Mama atbėgo. Brolis dar norėjo pagailėti, bet ji atstūmė. Ji su broliu apie šią situaciją nekalbėjo. Pasakė jam ,,atstok“ ir pabėgo į savo kambarį. Dažniausiai jų šeimoje ji blogiausia. Ji sunkiausias vaikas šeimoje, hiperaktyvi, o kiti vaikai ramesni. Tėvams su ja buvo sunku. Ji su jais mažiausiai laiko yra praleidusi, nes kam su jais būti, jeigu visada pykčiai. Tas trenkt, pastumt buvo nuo 7 metų. Paskutinį kartą diržą yra gavusi prieš pusę metų nuo tėčio. Mama tik rėkia, diržo nesiima. Tėvai nuo vaikystės stengėsi jos rankomis neliesti. Su diržu pataikydavo per „subinę, leškas“. Ji verkdavo, o tėvas ateidavo ir sakydavo ir jam sunku, bet ji jį erzina. Kai jis ateidavo atsiprašyti, ji atleisdavo, nes nemoka pykti ant žmonių. Ji ateidavo kitą dieną ir apsikabindavo. Ji žino, kad metus laiko gali likti pas globėjus. Jeigu ji realiai pamatytų, kad tėvai pasikeitė, ji norėtų grįžti į šeimą, nes pasiilgo brolių, sesių. Kaip ne kaip ir tėvų pasiilgo. Ji jau dabar pradėjo matyti, kad jie pradėjo keistis pagal mamos bendravimą, pagal vaikus. Bet šiaip norėtų grįžti namo. Jeigu ji su broliu ar sese mušdavosi, tai vis tiek ji būdavo kalta. Prie jos prieš juos nebuvo pakelta ranka. Jiems viską duodavo. Draugė pamatė mėlynę ant šlaunies tualete ir rūbinėje, ji buvo su plėšytais džinsais, džemperiu ir batais. Jos persirenginėjo kūno kultūrai ir tada draugė pamatė tą mėlynę. Yra buvę, kai draugai užgavo, bet jokių mėlynių nebuvo. Su broliu ji sukonfliktuoja, nes jis išlepintas. Jam (duomenys neskelbtini) metai, o jis keikiasi labai baisiai. Su mažyte sese labai gerai bendrauja. Su broliu šauksmai, klyksmai, muštynės. Jis lenda muštis, tada tėvas ateina ir pasako, kad ji kalčiausia. Ją nervuoja jos klasiokai. Jie lenda į jos nuosavą gyvenimą. Prasideda muštynės, pykčiai, klyksmai, bet niekas su mėlynėmis nelikdavo. Muštynių per šiuos mokslo metus buvo daug. Kai klasiokai šaiposi, ji pradeda verkti, tada ji duoda ,,pliucha" ir viskas. Visi žinojo iš jos buvusių klasiokų apie tai, kas vyko jos šeimoje, nes ji persirengdavo ir viskas matydavosi. Niekam nesipasakodavo, nes matė daug kas. G. viską žinojo apie santykius jos šeimoje. Su D. už mokyklos ribų nebendrauja. Ji neturi tokio dalyko kaip baimės jausmas. Kai tėvas piktas ir viskas prieina prie muštynių, tai gal ir bijo. Tėvas yra geras žmogus, nepiktas. Nematė tėvo smurto prieš mamą (t.1, b. l. 30-33).

Specialisto išvadoje Nr. G 1005/2023 (01) nurodyta, kad J. I. padaryta poodinė kraujosruva kairės šlaunies nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023 m. kovo 21 d.); sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; nukentėjusioji po sužalojimo turėjo jausti fizinį skausmą; sužalojimas turėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu; sužalojimo lokalizacija bei pobūdis kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (t. 1, b. l. 86-87).

Apklausta 2023 m. rugpjūčio 29 d. nepilnametė liudytoja D. J. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Lankys (duomenys neskelbtini) klasę. Ji pažįsta J. I., kuri yra jos klasiokė. Jos ir J. santykiai yra geri. Tikslios datos nepamena, šiais (2023) metais, galbūt tai buvo žiema ar pavasaris, joms su J. būnant mokyklos rūbinėje, persirenginėjant prieš kūno kultūros pamoką, pastebėjo ant J. kojos mėlynę. Nepamena, ant kurios kojos ir kurioje tiksliai vietoje buvo mėlynė. Galimai ji buvo šiek tiek aukščiau (liudytoja parodė į kojos vietą ties šlaunimi). Ji paklausė J., kaip ta mėlynė atsirado. J. jai pasakė, kad mėlynė ant jos kojos atsirado dėl to, kad ją sumušė tėtis. Ji nepamena, ar J. sakė, kaip ir su kuo tėtis ją sumušė. Nepasakė, kada tėtis ją sumušė. Apie J. sužalojimus jos daugiau nekalbėjo (t.1 b. l. 64-66).

Apklausta 2023 m. kovo 23 d. liudytoja M. I. parodė, kad su dukra J. I. pastoviai vyksta konfliktinės situacijos, nes dukra visiškai neklauso jos ir tėvo R. I.. 2023 m. kovo 21 d. tėtis atsivertęs mokyklos dienyną pastebėjo, kad pas J. yra daug prastų pažymių. Jis pasikvietė pakalbėti J. apie situaciją. Jokio fizinio smurto nebuvo. Tėtis jai nespyrė. Tarp jų vyko tik žodinis pokalbis. Kad J. pradėtų mokintis, tėtis norėjo iš dukros paimti mobilųjį telefoną. Pokalbis vyko svetainėje, namuose. Tikrai žino, kad sumušimai, kurie yra ant J. kojų, yra atsiradę jau seniai. Galimai nuo važinėjimo paspirtuku. Pati J. dažnai namuose provokuoja konfliktus. Dukrai mokykloje visi mokytojai yra negeri. Dukra juos vadina pedofilais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Iš mokytojų jie ne kartą gavo pranešimų, kad dukra mokykloje su niekuo nesiskaito, juos provokuoja. Nuo pat vaikystės jie turi su J. problemų. Dukra nuolatos bando įvairiais būdais atkreipti į save dėmesį. Jeigu jie sudrausmina dukrą, ši imasi veiksmų, kurie nukreipti prieš ją ar tėtį. Su J. lankosi pas gydytojus, psichologus. J. oficialiai patvirtintas dėmesio trūkumas. Namuose J. jiems nieko nepadeda. Namuose smurto prieš J. tikrai nenaudoja. Jie stengiasi dėl vaikų ir tuo labiau prieš juos nesmurtauja. 2022 metų vasarą jau buvo kviesta policija dėl J. elgesio. Tada jie norėjo paimti iš dukros telefoną dėl pastarosios blogo elgesio. Kai paėmė iš jos telefoną, dukra jai pasakė: ,,Senai negavai per veidą?“. Po šių žodžių J. pradėjo ją mušti kumščiais, tada iškvietė policiją (t 1, b. l. 49-51).

Apklaustas 2023 m. liepos 17 liudytoju J. M. parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje. Dirba kaip budintysis specialistas. Reaguoja į savo pamainos metu gautus pranešimus. Vyksta pagal policijos pareigūnų iškvietimą. Tikslios datos nepamena, galimai 2023 m. kovo 22 d., jo pamainos metu, jam buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktą pranešimą apie tai, kad mokyklos administracija gavo pranešimą, jog nepilnametė J. I. patyrė smurtą iš tėvo. Reaguodamas į gautą pranešimą tą pačią dieną, 2023 m. kovo 22 d., vakarop, kartu su savo kolega nuvyko pranešime nurodytu adresu (kiek pamena, vyko kažkur į (duomenys neskelbtini)), kuriuo galimai gyvena smurtą patirianti nepilnametė J. I.. Nuvykus nurodytu adresu namuose rado nepilnametę J. I. bei jos motiną M. I.. Namuose dar buvo du nepilnamečiai vaikai. Jo kolega bendravo su nepilnametės motina, o jis bendravo su nukentėjusiąja J. I.. Mergaitė jam paaiškino, kad prieš dieną, vakare, supykęs tėvas jai spyrė į sėdmenis ir į dubenį. Po tėvo spyrių mergaitė nugriuvo ant žemės. Mergaitė paaiškino, kad jai nugriuvus tėtis dar pagrasino suduoti jai į veidą. Visas mergaitės paaiškinimas buvo užfiksuotas „Vaiko situacijos vertinimo anketoje“. Kadangi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai negali atlikti vaikų kūnų apžiūros, todėl nepilnametės J. kūno dalys, į kurias, kaip nurodė mergaitė, tėtis jai įspyrė, nebuvo apžiūrėtos. Tai atliko medikai, pas kuriuos vėliau buvo pristatyta mergaitė. Ant mergaitės veido ar kitų atvirų kūno dalių (rankų ir kt.) sužalojimų nesimatė. Pabendravus su nukentėjusiąja ir jos motina (nepilnametės tėvo tuo metu namuose nebuvo, kiek pamena, tėvas buvo išvykęs į darbą), nepilnametė buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Ten nepilnametė buvo apžiūrėta medikų (ant mergaitės kūno užfiksuoti sužalojimai buvo aprašyti medicininiame išraše), kiek pamena, po apžiūros nepilnametė buvo išleista iš gydymo įstaigos ir jie ją pristatė bei laikinai apgyvendino pas nepilnametės vyresniąją sesę. Viskas tuo ir pasibaigė. Visą surinktą medžiagą jis perdavė savo vadovybei (t1 b. l. 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be kaltinamojo R. I. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios J. I., liudytojų D. J., J. M. parodymai, specialisto išvados duomenys ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog kaltinamasis R. I. dukters atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo jos sveikatą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. I. veika turi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis tyčia smurtavo prieš šeimos narį – savo dukrą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalodamas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. I. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

R. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, baustas administracine tvarka, dirba ir turi išlaikytinių. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad R. I. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant mažesnį nei nustatytas vidurkis jos dydį, paskiriant jam įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios J. I. patirtų gydymo išlaidų pareiškė 83,51 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 69-70). Minėta institucija prašė teismo priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl J. I. gydymo išlaidų – 83,51 eurų ir prašymas priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo R. I.. Šias gydymo išlaidas sudaro nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų vertė. Kaltinamasis sutiko su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateiktu ieškiniu ir pažadėjo jį atlyginti.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad R. I. būtų parinktas gynėjas advokatas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinktas advokatas Rimantas Prėskienis. 2023 m. spalio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokato R. Prėskienio teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 160,00 Eur, ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad šioje byloje advokatas kaltinamajam R. I. buvo paskirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą (teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. I. atmestinas.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dvi DVD laikmenos su pranešimais (prie galinio bylos viršelio) paliktinos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. I. (R. I.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. I. skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti R. I. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje toliau tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. I. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš R. I. priteisti 83,51 eurų nukentėjusiosios J. I. gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistų gydymo išlaidų atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę gynybą priteisimo iš kaltinamojo atmesti.

2 DVD laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. I., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2.Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3.Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas