- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-136-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- Z. G.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Vytautas Einikis
- Kategorijos
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui Z. G., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovei J. S., jos atstovui advokatui Vytautui Einikiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. G. ieškinį atsakovei J. S. dėl prievolės pagal susitarimą įvykdymo ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui Z. G. dėl prievolės neįvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 60000 Lt kompensaciją pagal 2006-05-13 tarp jo ir atsakovės pasirašytą taikos sutartį bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3).
Atsakovė pateiktu teismui priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad ieškovas Z. G. neįvykdė 2006-05-13 šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų ir iki 2006-06-10 neišsikėlė iš J. S. buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 46-47).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Pripažino, kad Z. G. neįvykdė 2006-05-13 tarp jo ir atsakovės pasirašytos taikos sutarties sąlygų ir iki 2006-06-10 neišsikėlė iš J. S. priklausančio buto. Priteisė J. S. iš ieškovo 130 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad pagal 2006-05-13 taikos sutartį ieškovas taikos sutartyje nustatytu terminu neišsikėlė iš buto, iš kurio pasižadėjo išsikelti iki 2006-06-10, todėl iš atsakovės priteisti 60000 Lt nėra teisinio pagrindo. Pagal sutarties prasmę ir turinį, tik laiku įvykdžiusi sutartinę prievolę ieškovas turėtų teisinį pagrindą reikalauti, kad ir kita sutarties šalis įvykdytų sutartinę prievolę.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog po taikos pasirašymo tarp šalių prasidėjo ilgas bylinėjimosi procesas, kuris tęsiasi iki šiol. Todėl ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, negalėjo įvykdyti taikos sutarties sąlygos išsikelti iš buto. Atsakovė ieškiniu kitoje byloje 2006-06-15 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl ieškovo iškeldinimo, tačiau pati taikos sutartyje numatytos prievolės sumokėti 60000 Lt geranoriškai neįvykdė. Procesinis sprendimas šioje byloje įsiteisėjo tik 2010-02-10. Tai patvirtina, kad atsakovė vienašališkai atsisako vykdyti taikos sutartį. Teigia, kad atsakovė neketino mokėti 60000 Lt, nes jau ruošė ieškinį teismui. Tvirtina, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo sprendimo, neaišku kokiais pagrindais tenkintas priešieškinis, padarė nepagrįstą išvadą, kad taikos sutartį pažeidė tik ieškovas, neatkreipė dėmesio, kad tarp šalių vyksta ilgas bylinėjimosi procesas, pateikus ieškinį dėl jo iškeldinimo, ieškovas siekė ginčą spręsti taikiu būdu, tačiau buvo nutylėta apie atsakovei nenaudingą taikos sutartį. Taip pat nurodo, kad proceso metu atsakovė įgijo procesinį pranašumą, nes pati nevykdė savo prievolės pagal taikos sutarties sąlygas, o kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Taikos sutartis buvo minima visose civilinėse bylose, jos atsakovė neginčijo ir pripažino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ginčo šalių 2006-05-13 buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria ieškovas pasižadėjo iki 2006-06-10 išsikelti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), nereikšdamas jokių kitų pretenzijų, o atsakovė iki 2006-06-10 sutiko sumokėti 60000 Lt (b. l. 11).
Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris. Pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžimą sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Sutartys yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas nustatytu taikos sutartyje terminu neišsikėlė iš buto, iš kurio pasižadėjo išsikelti iki 2006-06-10, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti 60000 Lt. Be to, nurodė, kad pagal sutarties prasmę ir turinį, tik laiku įvykdžiusi sutartinę prievolę ieškovas turėtų teisinį pagrindą, reikalauti, kad ir kita sutarties šalis įvykdytų sutartinę prievolę.
CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja sutartis aiškinti sąžiningai, nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, įvertinti, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, atsižvelgti į sutarties sudarymo aplinkybes, jos esmę ir tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ji niekada nesutiko laisva valia pasirašyti su ieškovu taikos sutarties ir jam sumokėti 60000 Lt, tačiau priešieškiniu neprašė pripažinti sandorį negaliojančiu. Taip pat byloje yra įrodymų, kad atsakovė ketino sumokėti 60000 Lt ieškovui, tačiau pastarasis su tokia pinigų suma nesutiko. Todėl tokie byloje esantys įrodymai laikytini prieštaringais. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008-02-26 sprendime be kita ko yra nurodęs, kad 60000 Lt kompensacijos pasiūlymas vertintinas kaip bandymas pabaigti tarp šalių konfliktinę situaciją (b. l. 55), dar nereiškia, kad šalių sudaryta sutartis yra negaliojanti. Kaip jau buvo minėta, visada būtina aiškintis tikrąją šalių valią dėl sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė savo išvados, jog tik ieškovui išsikėlus iš buto, jis galėtų reikalauti iš atsakovės sutartyje nurodytos sumos sumokėjimo. Tik išsiaiškinus visas sutarties sudarymo aplinkybes, bus galima tinkamai įvertinti sutartį ir pasisakyti dėl šalių reikalavimų pagristumo.
Atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat į tai, kad byloje esantys įrodymai dėl sutarties prieštaringi, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo šalių sudaryta taikos sutartis būtų neteisėta ir šalims negaliotų, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai yra nepakankami tam, kad būtų galima išnagrinėti ginčo šalių pareikštus reikalavimus, t. y. spręsti klausimą apie jų pagrįstumą, taip pat yra nepakankami tokiai teismo išvadai pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas priešieškiniui priimti ir konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apylinkės teismo sprendime nurodytų argumentų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o priešingai, jie yra prieštaringi, prieštaravimai nepašalinti.
CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade L. L. C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; kt.).
Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutari a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.