Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir S. B. apeliacinius skundus dėl 2008 m. vasario 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. ir nubaustas :

- pagal BK 180 str. 3 d. (plėšimas A. Č., G. R., M. V., J. Ž., J. Č., E. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 180 str. 3 d. (plėšimas E. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 metams 3 mėnesiams.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 1, 4 d., iš dalies jas sudedant, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metamas 2 mėnesiams.

Subendrinus šią bausmę pagal BK 64 str. 1, 3 d. iš dalies ją sudedant su 2007-04-11 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metamas 5 mėnesiams.

S. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 3 d. ir nubaustas :

- pagal BK 180 str. 3 d. (plėšimas A. Č., G. R., M. V., J. Ž., J. Č., E. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 180 str. 3 d. (plėšimas E. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 metams 3 mėnesiams.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 1, 4 d., iš dalies jas sudedant, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metamas 2 mėnesiams.

Subendrinus šią bausmę pagal BK 64 str. 1, 3 d. iš dalies ją sudedant su 2007-04-11 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metamas 5 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2007 m. birželio 1 d., apie 18.20 val., Panevėžyje, Senvagėje, prie kunigaikščio Aleksandro paminklo, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, panaudodami šaunamuosius ginklus ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. Č., G. R., M. V., J. Ž., J. Č. ir E. B. atžvilgiu, pagrobė V. Č., V. R. bei R. V. turtą, t.y. A. B. pastojus kelią taip, kad nukentėjusiesiems negalėtų pabėgti, S. B. išsitraukus šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Lady 8P“ ir jį akivaizdžiai pademonstruojant, pareikalavus atiduoti telefonus, po to paslėpus šaunamąjį ginklą ir išsitraukus dujų balionėlį, S. B. pareikalavo nukentėjusiųjų atiduoti mobiliuosius telefonus bei apieškojo E. B., išsitraukė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą bei įrėmęs J. Č. į kaklą ir pagrasinęs nušauti, dar kartą pareikalavo atiduoti telefonus ir pagrasino J. Č. sumušti, jei ši neparodys savo rankinės ir apkraustė J. Č. rankinę, ko pasėkoje įbauginti nukentėjusieji buvo priversti atiduoti mobiliuosius telefonus, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė iš A. Č. mobilaus ryšio telefoną SIEMENS CL75 su SIM kortele bendros 300 Lt vertės, iš G. R. mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG X66 su SIM kortele bendros 500 Lt vertės bei iš J. V. mobilaus ryšio telefoną SIEMENS CL75 su SIM kortele bendros 200 Lt vertės, viso pagrobė svetimą turtą bendros 1000 Lt vertės;

2) 2007 m. birželio 6 d., apie 20.40 val., Panevėžyje, Senvagėje, prie Kranto g. 18 namo, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, panaudodami šaunamuosius ginklus ir fizinį smurtą nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu, pagrobė E. K. turtą, t.y. A. B. pareikalavus nukentėjusiojo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o E. K. nesutikus, A. B. išsitraukus šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą ir jį panaudojant, dar kartą pareikalavus atiduoti telefoną, S. B. paėmė šalia nukentėjusio E. K. gulėjusią jo kepurę 30 Lt vertės, išsitraukė šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą „Lady 8P“ bei dujų balionėlį ir tokiu būdu įbauginęs nukentėjusįjį, paslėpė dujinį pistoletą, sudavė nukentėjusiajam ranka du kartus į koją ir iš nukentėjusiojo atėmė 10 litų, dar du kartus sudavė ranka į kairį žandą bei du kartus į kairę koją ir atėmė iš E. K. rankinę 20 Lt vertės, kurioje buvo dveji raktai 10 Lt vertės, 2 bilietai į koncertą bendros 80 Lt vertės, rankinis laikrodis 250 Lt vertės ir apyrankė 4 Lt vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą bendros 404 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, bei įskaityti į bausmės laiką ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmės dalį nuo 2007-06-07 iki 2008-02-08. Skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teismas neatsižvelgė į jo jauną amžių, bei į tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą. Atlikdamas bausmę suprato, kad elgėsi netinkamai. Norėtų greičiau išeiti į laisvę, kad atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą, susirastų darbą, sukurtų šeimą ir pradėtų naują pilnavertį gyvenimą, nedarant jokių nusikalstamų veikų.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neįskaitė bausmės, kurią jis atliko pagal ankstesnį nuosprendį. 2007-04-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, ir šią bausmę pataisos namuose jis pradėjo atlikti 2007-06-07. 2007-12-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d. jis buvo nubaustas galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams. Todėl mano, kad pirmos instancijos teismas jam privalėjo įskaityti bausmės laiką nuo 2007-06-07 iki 2008-02-08, kurią jis yra atlikęs.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – paskirti bausmę mažesnę negu sankcijoje numatytas jos vidurkis. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes ir jam paskyrė per griežtą bausmę. Mano, kad nepagrįstai buvo nepripažinta lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis – skundžiamame nuosprendyje motyvuodamas bausmės jam skyrimą teismas nurodė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, neigiamai įvertino savo poelgį ir dėl to gailėjosi. Duoti parodymus ar ne, bei kokius parodymus duoti, yra kaltinamojo teisė, o ne pareiga. Jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš esmės nesiskiria, patvirtina esmines bylos aplinkybes, sutampa su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais. Todėl mano, kad jo parodymų negalima vertinti kaip bandymo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tik dėl to jo prisipažinimo nelaikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas, charakterizuojamas teigiamai, atsiprašydamas nukentėjusiųjų padarė išvadas dėl savo elgesio.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistieji neginčija plėšimų (BK 180 str. 3 d.), už kuriuos jie yra nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu, kvalifikavimo bei su šiomis veikomis susijusių įrodymų ir jų pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto vertinimo, todėl šiuo klausimu kolegija atskirai nepasisako ir išsamiau šių klausimų neanalizuoja.

Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. taikymo

Skunduose abu nuteistieji tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nelaikė jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jiedu prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Tam, kad teismas pripažintų BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą ir apeliantų minimą lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti : a) jog kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, ir b) jis nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas suprantamas kaip esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant parodymus ikiteisminiame tyrime bei teisme savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Vertinant šią lengvinančią aplinkybę, teismas privalo atsižvelgti į tai, kaip kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.

Analizuojant S. B. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme matyti, jog jis stengėsi save pateikti kaip mažiau pavojingą nusikaltimų dalyvį, nei tai patvirtina byloje esantys įrodymai, t.y. jis visą laiką tvirtino, jog telefonų iš nukentėjusiųjų nereikalavo, ginklo su savimi neturėjo, nusikaltimų padarymo metu buvo pasyvus vykdytojas, nes aktyviai veikė (reikalavo telefonų, grasino nukentėjusiesiems ginklu) kitas jo bendrininkas A. B.. Tačiau šie S. B. parodymai buvo visiškai paneigti teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus. Nukentėjusioji A. Č. apylinkės teisme parodė, kad S. B. 2007-06-01 įvykio metu turėjo ginklą (3 t., 58 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji J. Ž., J. Č. S. B. atpažino kaip asmenį, kuris reikalavo telefonų, grasino ginklu, o vėliau ir dujiniu balionėliu (1 t., 144 – 159 b.l.). Ikiteisminiame tyrime nuteistasis A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat parodė, kad šio nusikaltimo padarymo momentu S. B. turėjo dujinį pistoletą bei dujinį balionėlį (2 t., 19 – 22 b.l.). E. K. turto plėšimo epizode, nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad telefono iš jo reikalavo tiek A. B., tiek ir S. B., kuris, be to, dar sudavė jam ir smūgius (3 t., 60 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu E. K. atpažino S. B. kaip asmenį, kuris 2007-06-06 Senvagėje pagrobė kepurę, grasino, reikalavo telefono, sudavė smūgius, demonstravo ginklą ir dujų balionėlį (2 t., 160 – 163 b.l.). Liudytoja K. B. apylinkės teisme parodė, kad šio įvykio metu S. B. turėjo ginklą, sudavė smūgius E. K., išplėšė jo rankinę (3 t., 78 b.l.). Kratos pas S. B. metu buvo surasta dujinio pistoleto dėžutė (1 t., 161 – 162 b.l.), tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. B. 2007-01-31 parduotuvėje „Fauna“ įsigijo dujinį pistoletą (1 t., 182 – 183 b.l.). Tokiu būdu, apylinkės teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, visiškai pagrįstai teisingai pripažino, kad S. B. buvo aktyvus šių nusikaltimų vykdytojas, nusikaltimo metu turėjo šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą, kuriuo grasino nukentėjusiesiems. Kadangi S. B. neigė ne tik dalį savo veiksmų, tačiau ir nepagrįstai ginčijo kitais bylos įrodymais patvirtinamą abu plėšimus kvalifikuojantį požymį – ginklo panaudojimą užvaldant nukentėjusiųjų turtą, nėra jokio pagrindo laikyti, jog jis davė teisingus parodymus, o kartu ir pripažinti, jog jis buvo nuoširdus. Šios dvi kategorijos, t.y. kaltės pripažinimas ir nuoširdus elgesys bei gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų, siejasi betarpiškai ir sunkiai įsivaizduojamos viena be kitos. Nors S. B., prieš duodamas parodymus ir tvirtino, jog pilnai prisipažįsta kaltu, tačiau pagal jo parodymų turinį matyti, kad jis kaltę dėl nusikaltimų iš esmės vertė A. B., savo parodymus nuolat stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę. Pirmosios instancijos teisme S. B. atsisakė duoti parodymus, tik atsakinėjo į jam užduotus klausimus, todėl negalima laikyti, kad jis savo elgesiu ir nuoširdžiais parodymais prisidėjo prie greitesnio bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.

A. B. parodymų apimtis, t.y. jo parodymai apie reikšmingas bylai aplinkybes, viso proceso metu palaipsniui mažėjo – ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs visas esmines įvykių aplinkybes, kad kartu su S. B. įvykio metu (2007-06-01) naudojo ginklus – dujinius pistoletus (2 t., 19 – 22 b.l., parodymų patikrinimų vietoje metu), vėliau teisme A. B. ėmė neigti, kad S. B. turėjo ginklą. Jis nurodė, kad aktyvius veiksmus 2007-06-01 plėšime atliko tik jis vienas; tvirtino, kad E. K. plėšimo 2007-06-06 metu S. B. taip pat neturėjo ginklo (2 t., 89 b.l.). Šie A. B. parodymai taip pat buvo visiškai paneigti jau minėtais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardintais ir aptartais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas tvirtinti, kad ir A. B. davė tik iš dalies teisingus parodymus, savo veiksmais siekė padėti sušvelninti atsakomybę kitam kaltininkui – S. B..

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad apie nuoširdų kaltininko gailėjimąsi galima spręsti iš to, kaip kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius, teikia nukentėjusiems neatidėliotiną pagalbą, atsiprašo, atlygina žalą. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra užfiksuota, kad nors vienas iš nuteistųjų būtų atsiprašęs nukentėjusiųjų, atlyginęs jiems nors dalį žalos ar nors bandęs tai padaryti, todėl abiejų apeliantų deklaruojamas gailėjimasis dėl jų padarytų sunkių ir smurtinių nusikaltimų yra tik formalus. Įvertinus visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino S. B. bei A. B. aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Dėl bausmės įskaitymo A. B.

A. B. skunde prašo įskaityti į bausmės atlikimo laiką ankstesniu, t.y. 2007-04-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, atliktą bausmės dalį.

BK 64 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties 64 str. 3 d. nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Bendrinant bausmes pagal BK 64 str. numatytas taisykles, ankstesnių teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės neįskaitomos.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. B. 2007-04-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metamas. Pagal BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2006-10-06 Pasvalio rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams (2 t., 6 – 7 b.l.). Šis teismo nuosprendis, pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, įsiteisėjo 2007-05-03, t.y. jis nebuvo skundžiamas. A. B. sulaikytas 2007-06-07 – kitą dieną po E. K. turto plėšimo. Tačiau sulaikytas jis vykdant 2007-04-11 teismo nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, jis padarė neatlikęs jam 2007-04-11 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas pagrįstai bausmes pagal minėtus nuosprendžius jam bendrino pagal BK 64 str. taisykles. Skirdamas A. B. galutinę subendrintą bausmę, t.y. subendrindamas jam bausmes už paskutinius nusikaltimus ir bausmę, paskirtą 2007-04-11 nuosprendžiu, teismas taikė dalinį bausmių sudėjimą ir pridėjo tik nedidelę dalį, t.y. 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės iš jo neatliktos bausmės dalies. Todėl įskaityti į dabar atliekamos laisvės atėmimo bausmės laiką apelianto prašomą laikotarpį nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. B. bei S. B., t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už atskiras jų padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir subendrintas bei galutines subendrintas bausmes, tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad nuteistųjų padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, smurtiniai, sunkūs, baigti. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2007-06-01 epizode nuo nuteistųjų tiesiogiai nukentėjo daugiausia mažamečiai vaikai. Teismas pagrįstai nustatė tik apeliantų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jokių lengvinančių aplinkybių teismas nerado.

Vertinant abiejų apeliantų asmenybę nuosprendyje teisingai pripažinta, kad abu jie, nepaisant jų jauno amžiaus, bendrai charakterizuojami gali būti tik neigiamai – abu jie niekur nedirbo, nesimokė, A. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas jau net 4, o S. B. – 2, kartą, visi jų ankstesni teistumai už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, todėl BK 27 str. prasme, jie yra recidyvistai. Tai, kad A. B. absoliučiai ignoravo bet kokias anksčiau jam taikytas švelnesnes bausmes, iš viso nekreipė jokio dėmesio į teismų pastangas jį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų ir išaiškinti, kad naujų nusikaltimų darymas bus baudžiamas gerokai griežčiau, įrodo ir faktas, kad nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, A.B padarė jau turėdamas pakankamai griežtą realią bausmę ir būdamas paieškomas šią bausmę vykdyti. S. B. paskutinius nusikaltimus taip pat padarė praėjus mažiau nei 2 mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Kolegijos nuomone, įvertinus teismo motyvus ir aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliantų visišką nenorą taisytis ir daryti išvadas iš savo ankstesnių teistumų, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jiems paskirtos bausmės už atskiras veikas, kurios yra arčiau sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, bei galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai neteisingos, t.y. per griežtos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistųjų A. B. bei S. B. apeliacinius skundus atmesti.