Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-739-859/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
A8.-739-859/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00242-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Pažeidėjas
N. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-739-859/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00242-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 9.46. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadove (direktore) per nustatytą laikotarpį (ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d. (už 2015 metus), ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. (už 2016 metus), ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (už 2017 metus)), nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui 2015, 2016, 2017 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose. Šiais savo veiksmais N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu N. B. pripažino padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi. N. B. paaiškino, kad atidarė įmonę 2014 m. sausio mėnesį, o 2015 m. gimė jos antras vaikas. Paliktos buhalterės ji nekontroliavo. Kai išėjo iš dekreto, gavosi chaosas. Dabar jie tvarko dokumentus, artimiausiu metu pateiks Registrų centrui. Pasamdė kvalifikuotą buhalterę. Žadėjo, kad ateityje tokių dalykų nebus, bandys viską kuo greičiau sutvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Pažeidėjos N. B. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. RC-ANR_P-1-2019, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., Vilniaus m. sav.) vadovu (direktoriumi) nuo 2013 m. gruodžio 11 d. yra N. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. 2015, 2016, 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui visai nebuvo pateikti (b. l. 2, 4-6); pažeidėjos N. B. 2019 m. sausio 7 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad bendrovė laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių dėl susidariusių aplinkybių. Nurodė, kad ji nuo 2015 m. gegužės 3 d. išėjo į dekretines. Buhalterė buvo mažai kontroliuojama. Pirminių dokumentų suvedime padaryta daug klaidų, todėl metinių finansinių ataskaitų sudaryti nėra galimybės. Šiuo metu taisomos klaidos, tikrinami pirminiai suvesti dokumentai. Artimiausiu metu Juridinių asmenų registro tvarkytojui bus pateikti 2015, 2016, 2017 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. Nusižengimą pripažįsta, dėl to gailisi (b. l. 3), kita byloje surinkta medžiaga.

Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog N. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove (direktore) per nustatytą laikotarpį Registro tvarkytojui nepateikė 2015, 2016, 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Tokiu būdu N. B. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą N. B., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į prekybą, finansų sistemą ir oficialią statistiką), pažeidėjos kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, nors ir neveikimu), į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie jos patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudžiamas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą pirmą kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta, neteista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, N. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalios baudos dydžiui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 223 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 200 EUR (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij