Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, 2004 m. spalio 20 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 38 str. 1 d., nutraukta, susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

E. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis dešimties klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis R. A. individualioje įmonėje autokrautuvo vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. V. G. ir E. M. 2006 m. lapkričio 4 d. apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje – prie kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais demonstruodami aplinkinių ir asmenybės negerbimą, V. G. sudavus rankomis du smūgius S. K. į kaklą ir dešinį raktikaulį, po to veikdami bendrininkų grupėje su E. M., E. M. sudavus ranka smūgį S. K. į pakaušio sritį, abu suduodami rankomis ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, jam parkritus, spardydami ir suduodami kojomis ne mažiau kaip 14 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, V. G. tebespardant gulintį nukentėjusįjį, E. M. nenustatytu daiktu sudavus ne mažiau kaip 5 smūgius S. K. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami kraujosruvas ir nubrozdinimus galvoje ir kitose kūno vietose, nosikaulių lūžimą, galvos ir sprando sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, IV kaklinio slankstelio panirimą, išmušdami du ir nuskeldami vieną dantį, dėl ko nuo IV kaklinio slankstelio panirimo, lydimo nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimu, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė S. K. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

K. V. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. vakare jis su (duomenys neskelbtini) sėdėjo automobilyje BMW prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo už kultūros namų atlikti gamtinių reikalų. Pro šalį ėjęs (duomenys neskelbtini) jį užkalbino ir nuėjo toliau, o po kurio laiko sugrįžo ir smogė kumščiu į lūpą. Nuo smūgio jis atsisėdo ant žemės. Atsistojęs jis du kartus sudavė ranka, o kai šis suklupo, spyrė į veidą. Iš viso jis (duomenys neskelbtini) sudavė apie septynis kartus. Tada iš automobilio išlipo (duomenys neskelbtini) ir jį atitraukė nuo (duomenys neskelbtini) Jis su (duomenys neskelbtini) sėdo į automobilį ir išvažiavo. N. K. jautėsi alkoholio kvapas. Jis pats įvykio metu buvo blaivus.

Kaltinamasis E. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. jis su (duomenys neskelbtini) sėdėjo automobilyje ir klausėsi muzikos. (duomenys neskelbtini) išlipo nusišlapinti. Būdamas automobilyje, jis išgirdo lauke šurmulį. Išlipęs pamatė (duomenys neskelbtini) klūpantį, o šalia (duomenys neskelbtini). Matė, kai (duomenys neskelbtini) spyrė(duomenys neskelbtini). J. G. įsodino į automobilį ir abu išvažiavo. Tą vakarą jis buvo blaivus, tik po įvykio išgėrė alaus.

Nors kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, tvirtindamas, kad S. K. mušė tik jis vienas, o E. M. savo kaltę neigė, jų abiejų kaltė, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdžius S. K. sveikatą ir pažeidus viešąją tvarką, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

N. S. K. parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. po 23 val. ėjo pro (duomenys neskelbtini) kultūros namus link parduotuvės „ Sandra“ ieškoti brolio. Prie kultūros namų pamatė stovintį automobilį BMW, šalia stovėjo (duomenys neskelbtini) kurio paklausė, ar nematė brolio. Iš už kultūros namų kampo išėjo V. G., kurio taip pat pasiteiravo, ar nematė brolio. Einant tolyn, (duomenys neskelbtini) jį pašaukė, jis priėjo artyn ir (duomenys neskelbtini) sudavė smūgius į kaklą ir dešinį raktikaulį. Tada jis sudavė (duomenys neskelbtini) vieną smūgį. Išgirdęs šurmulį, pasisuko, pamatė E. M., kuris trenkė stiprų smūgį į galvą, po ko prarado sąmonę. Juto spyrius, matė (duomenys neskelbtini) Buvo pagavęs (duomenys neskelbtini) koją ir (duomenys neskelbtini) parvertęs ant žemės. Girdėjo kultūros namų direktorę sakant: „Baikit, vyrai“. Namo jį parvedė buvęs kaimynas (duomenys neskelbtini) Namuose jį draugė nuprausė ir nuvežė į ligoninę.

Akistatos su E. M. metu S. K. patvirtino, kad E. M. jam sudavė smūgį į pakaušį ir spardė kartu su V. G., vėliau skambino. ( 1 t. 72-74 b. l. ).

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. K. parodė vietą, kurioje jis buvo sumuštas ir pademonstravo kaip tai įvyko ( 1 t. 85-89 b. l. ).

Liudytojas E. K. parodė, kad 2006 m. lapkričio 5 d. ryte sužinojo, kad sumuštas jo brolis S. K.. Nuvažiavęs pas brolį į ligoninę, pamatė jį sumuštą. Brolis pasakė, kad prie kultūros namų jį sumušė(duomenys neskelbtini), pravarde „Mudakas“ ir (duomenys neskelbtini) pravarde „Melagiukas“. Brolis, būdamas sąmoningas, papasakojo, kad iš pradžių pradėjo jį pradėjo mušti (duomenys neskelbtini) po to –(duomenys neskelbtini) Jį parkritusį spardė abu iš abiejų pusių. Sakė, kad su kažkokiu daiktu trenkė per galvą. Jam sumuštam kažkas padėjo pareiti namo. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, jam paskambino (duomenys neskelbtini) ir prašė susitikti. Jis buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) klausė(duomenys neskelbtini), kodėl taip padarė. (duomenys neskelbtini) iš pradžių nieko neatsakė. Po to, dar kartą paklausus, sakė, kad neprisimena, siūlė nuo savęs 1000 eurų; sakė, kad (duomenys neskelbtini) „prisiima“ kaltę, o jis bus liudininkas. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jis sudavė kelis smūgius, todėl netikėjo, kad taip stipriai galėjo sumušti.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. vakare, jai dirbant kavinėje „Grūdynė”, prieš darbo pabaigą, apie 24 val. buvo atėję(duomenys neskelbtini), kurie gėrė alų. Kitą dieną iš E. K. sužinojo, kad jo brolį Saulių sumušė „Melagiukas“ ir „Mudakas“. Po kelių dienų nuvažiavusi į ligoninę aplankyti S. K., iš jo sužinojo, kad jį užpuolė(duomenys neskelbtini). Iš pradžių su juo pasisveikino, o po to užpuolė ir sumušė abu.

Liudytoja D. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 1 t., 110 b. l. ), kur nurodė, kad pradėjo mušti (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) sudavė į galvą, būdamas už nugaros. Paskui abu spardė parkritusį ant žemės. S. K. sakė, kad jam skambino (duomenys neskelbtini) bandė tartis.

Liudytoja G. R. D. parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. vakare ji dirbo kultūros namuose, kur vyko diskoteka. Kadangi buvo susirinkę mažai jaunimo, todėl apie 23 val. diskoteka baigėsi. Nešant aparatūrą į sandėlį, ji kieme matė automobilį, šalia kurio stovėjo(duomenys neskelbtini), ant žemės gulėjo žmogus. Ji girdėjo, kai gulintis vyras klausė: „Už ką, vyrai?“. Dar kartą eidama pro šalį ji pasakė: „Vyrai, baikite muštis“. Gulinčio asmens ji nepažino.

Liudytojas E. G. parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. vakare po 23 valandos ėjo namo ir netoli kultūros namų pamatė (duomenys neskelbtini) kuris sniegu valėsi kraują nuo veido. Kadangi jis prastai atrodė, tai palydėjo jį namo.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. po 23 valandos S. K., būdamas blaivus, išėjo į Josvainių miestelį ieškoti brolio. Maždaug po pusvalandžio sugrįžo sumuštas. Jai būnant ligoninėje, girdėjo, kad Kišonui kažkas skambino, o po pokalbio jis jai sakė, kad skambino (duomenys neskelbtini) tačiau (duomenys neskelbtini) nenorėjo su juo bendrauti.

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas ( jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskelbti ) parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. apie 23 val. 30 min. prie Josvainių kultūros namų jis matė į parduotuvę einantį S. K.. Tuo metu prie netoliese stovinčio automobilio BMW buvo V. G., kuris užėjęs priešais S. K., kažką pasakė ir bandė suduoti į galvos sritį. S. K. spėjo atsitraukė ir sudavė V. G. į galvą, po ko V. G. parkrito. Iš nugaros pusės pripuolęs E. M. kumščiu smogė S. K. į galvą (pakaušio sritį). Atsistojus V. G. abu mušė kumščiais S. K. į galvą ir kitas kūno vietas, kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 5 smūgius. Pargriuvusį S. K. E. M. ir V. G. spardė į galvą ir kitas kūno vietas. V. G. įspyrė ne mažiau kaip 10 kartų, E. M. – ne mažiau kaip 4 kartus. E. M. iš automobilio bagažinės išsitraukė kažkokį metalinį daiktą, panašų į dankratą ir juo sudavė gulinčiam ant šono S. K. ne mažiau 5 kartų, iš kurių 3 į galvą, kitus į nugarą. Tuo metu V. G. S. K. tebespardė. Pamatę, kad artėja žmonės, jie liovėsi mušti S. K., kuris atsistojo ir paklausė, už ką mušamas. Vienas iš priėjusių parlydėjo sumuštą S. K. į namus. V. G. ir E. M. įvykio metu buvo girti. Mano, kad S. K. buvo blaivus. Tvirtina, kad konfliktą pradėjo V. G. ( 1 t. 121 b. l. ).

Kaltinamųjų gynėjams pateikus klausimus, kuriuos jie nori užduoti liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir teismui apklausus šį liudytoją, liudytojas Nr. 1 detalizavo savo ankstesnius parodymus ir dar kartą patvirtino, kad S. K. mušė abu: V. G. ir E. M..

Teismo medicinos specialistas išvadose nurodė, kad S. K. padaryti šie sužalojimai: galvos ir sprando sumušimas, nosikaulių lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečio ir antro dantų netekimas bei kairės pusės pirmo danties trečdalio karūnos nuskėlimas, IV kaklinio slankstelio panirimas, lydimas nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, t. y. mušant kumščiais, spardant ir pan. Dėl IV kaklinio slankstelio panirimo, lydimo nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimo, S. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuo kurio smūgio konkrečiai S. K. įvyko IV kaklinio slankstelio panirimas atsakyti negalima. Didesnė tikimybė, kad IV kaklinio slankstelio panirimas galėjo įvykti nuo suduoto staigaus smūgio į pakaušio sritį dėl staigaus stuburo kaklinės dalies palinkimo į priekį. Tačiau neatmetama galimybė, kad tai galėjo įvykti ir nuo suduotų smūgių į galvą ir kaklo sritį visumos ( 1 t. 22-27 b. l. ).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas V. B. patvirtino savo ankstesnes išvadas, kartu paaiškindamas, jog anksčiau turėtos traumos nėra priežastiniame ryšyje su įvykio metu S. K. padarytais sužalojimais. Rentgenologiškai kaklinio slankstelio panirimo požymių nebuvo nustatyta. Tai buvo nustatyta tik kompiuterinės tomografijos pagalba, be to, šios traumos simptomatika išryškėjo gydymo eigoje.

Ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais kaltinamųjų kaltė iš esmės pasitvirtino.

Teismas E. M. savo kaltės neigimą vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. V. G. parodymai, kuriais jis prisiima kaltę už S. K. sužalojimą, tačiau nurodo sudavęs mažesnį smūgių skaičių vertinami kaip siekimas padėti E. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu ir noras sušvelninti savo padėtį.

Nukentėjusysis S. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. nuo 2006 m. lapkričio 5 d. tvirtino, kad jį mušė ne vienas ( 1 t. 76-77 b. l. ). Pirmieji jo parodymai yra neišsamūs, neįvardinti smurtą naudoję asmenys. Sekančioje apklausoje 2006 m. lapkričio 21 d. jis davė išsamius parodymus apie prieš jį naudotą smurtą, įvardijo jį mušusius asmenis, paaiškino, kodėl nenurodė šių asmenų duomenų pirmoje apklausoje ( 1 t. 78-79 b. l. ). Vėlesnėse apklausose S. K. tik papildė savo ankstesnius parodymus, tačiau tarp visų apklausų jokių esminių prieštaravimų, kurie duotų pagrindą abejoti jo parodymais nėra.

Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio vietos, laiko, smurto naudojimo ypatybių ( kas pradėjo jį naudoti, kur betarpiškai prieš įvykį stovėjo kaltinamieji, kur jie stovėjo, kai naudojo smurtą ir kt. ) visiškai sutampa su liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais. Teismas konstatuoja, kad anonimiškumas liudytojui Nr.1 taikytas pagrįstai – yra visi pagrindai, numatyti BPK 199 str. 1 d., nėra BPK 200 str. 2 d. numatytų aplinkybių. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti aukščiau išdėstyti įrodymai. Liudytoja G.R. D. matė ant žemės gulintį žmogų, o šalia jo iš abiejų pusių stovinčius V. G. ir E. M., matė, kai gulintysis kėlėsi nuo žemės, o kaltinamieji dar stovėjo. Šiais parodymais kartu su liudytojo Nr. 1 parodymais paneigiamas kaltinamųjų aiškinimas, kad E. M. atitraukė V. G. nuo ant žemės gulinčio S. K., įsodino į automobilį ir abu iš karto išvažiavo. Minėta liudytoja patvirtino ir kitą svarbią aplinkybę, kurią nurodė nukentėjusysis. S. K. parodė, kad jis klausė V. G. ir E. M., už ką jis buvo sumuštas. Liudytoja G.R. D., kaip ir liudytojas Nr. 1, taip pat patvirtino girdėjusi tokį klausimą, kurį uždavė ant žemės gulintis žmogus. Todėl visiškai nelogiška, kad S. K. būtų uždavęs tokį klausimą, jei būtų pats prikibęs prie V. G. ir pirmas pradėjęs vartoti smurtą, kaip nurodė kaltinamasis V. G.. Nors E. M. atkakliai neigia savo kaltę, tačiau jo dalyvavimą, sumušant S. K., be jau minėtų nukentėjusiojo ir liudytojo Nr.1 parodymų įrodo paties E. M. vėlesni veiksmai – skambinimas telefonu nukentėjusiajam, susitikimas su jo broliu, pokalbio turinys apie tai, kad kaltę „prisiima“ V. G., o jis pats liks liudininku, pinigų siūlymas.

Kritiškai vertinami liudytojo K. V. duoti parodymai apie tai, kad jis matė, kai prie kultūros namų ant žemės parkrito vyras, kuris atsistojęs pradėjo mušti kumščiais ir spardyti šalia stovėjusį vyrą, ir šis sukniubo. Tuo metu iš šalia stovėjusio automobilio iššoko vyras ir liepė baigti. Iš balso jis atpažinęs, kad tai buvo E. M., kuris atitraukė vyrą šviesia striuke nuo parkritusiojo. Nustatyta, kad K. V. gerai pažįsta E. M. tėvą, su juo seniai bendrauja, todėl akivaizdu, kad savo parodymais, kurie visiškai prieštarauja anksčiau aptartų įrodymų visumai, siekia padėti E. M. išvengti atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoją K. V., neva mačiusį įvykį, praėjus pusei metų po įvykio, akistatoje su S. K. nurodė pats E. M.. Kritiškai vertinant šio liudytojo parodymus, svarbu ir tai, kad šis liudytojas iki įvykio per keletą metų buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už dokumento suklastojimą bei disponavimą juo, eilę kartų baustas administracine tvarka. Visa tai duoda teismui pagrindą atmesti liudytojo K. V. parodymus kaip nepatikimus ir prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams.

Kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

V. G. ir E. M. sudavė smūgius rankomis ir kojomis, o E. M. ir nenustatytu daiktu S. K. į galvą ir kitas kūno vietas. Sunkus sveikatos sutrikdymas, apimantis kūno sužalojimus, vertinamus atskirai paėmus nesunkiais ir nežymiais sveikatos sutrikdymais, galėjo būti padarytas tiek nuo vieno stipraus smūgio į galvos sritį, tiek ir nuo suduotų smūgių į galvą ir kaklo sritį visumos. Iš bylos duomenų matyti, kad abu kaltinamieji veikė kryptingai – abu tyčia sudavė smūgius pagrindinai į galvos bei artimas tam sritis, turėdami tikslą sužaloti nukentėjusįjį. Smūgių skaičius ir lokalizacija rodo, kad kaltinamieji, tyčia suduodami smūgius, suvokė veikos pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. jie veikė neapibrėžta tyčia – juos tenkino bet kokio laipsnio padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą, todėl už sukeltas pasekmes privalo atsakyti abu.

Teisminėje praktikoje laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Neginčijamai nustatyta, kad konfliktą pradėjo V. G., kuris pasišaukė pro šalį praeinantį S. K. ir be jokios priežasties pradėjo vartoti smurtą. S. K. suduotas V. G. smūgis, ką liudija beveik po dviejų mėnesių teismo medicinos specialisto rastas randas V. G. viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ( 1 t. 20 b. l. ), vertinamas tik kaip atsakas į panaudotą smurtą ir mėginimas apsisaugoti nuo tolesnio smurto naudojimo. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. su V. G. ir E. M. iki įvykio nebendravo, įvykio vietoje tuo metu nukentėjusysis atsidūrė atsitiktinai – ėjo ieškoti į miestelį išėjusio neblaivaus brolio, todėl atmetama V. G. versija, kad S. K. prikibo prie jo. V. G. ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisiamajame posėdyje nurodytas prieš kelis metus tarp jo ir S. K. vykęs incidentas yra tik bandymas pasiteisinti dėl fizinio smurto naudojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. savo pirmojoje apklausoje 2006 m. lapkričio 10 d., kai jam buvo įteiktas įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nenurodė, kad praeityje tarp jo ir S. K. yra buvę kokių nors nesutarimų ar konfliktų ir dėl to jis sumušė S. K.. Be to, šioje apklausoje jis pripažino sudavęs S. K. gerokai didesnį smūgių skaičių ( 1 t. 127 – 128 b. l. ), ką nurodė ir liudytojais Nr. 1. Tik įteikus daug sunkesnį įtarimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, jis abstrakčiai nurodė, kad apie 2000 metus tarp jo ir S. K. yra buvęs konfliktas, kurio metu S. K. jam yra sudavęs į krūtinę, tačiau dėl to į policiją nesikreipė. Nurodė, kad su S. K. jis nebendravo ir kitokių konfliktų neturėjo ( 1 t. 132 ). Tiek V. G., tiek ir S. K. – abu yra nedidelio Josvainių miestelio gyventojai, todėl per šešis metus, praėjusius nuo V. G. nurodyto įvykio, kai jis buvo, jo teigimu, nuskriaustas, turėjo laiko ir galimybių pareikšti savo pretenzijas S. K. ir nenaudojant smurto. V. G., mėgindamas pasiteisinti dėl smurto naudojimo ir siekdamas įrodyti, kad konfliktą pradėjo S. K., jau minėtoje antrojoje apklausoje bei įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą nurodė, kad pagal S. K. koordinaciją suprato, kad šis yra išgėręs, nors alkoholio kvapo neužuodė ( 1 t. 135 b. l. ). Bet teisiamajame posėdyje V. G. jau tvirtino, kad nukentėjusysis buvo išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas. Šis prieštaravimas taip pat įrodo V. G. parodymų melagingumą, siekiant palankaus sau ir E. M. teismo sprendimo. Apklaustų teisiamajame posėdyje liudytojų parodymais, teismo medicinos išvada, kurioje surašyti duomenys iš medicininių dokumentų, rodo S. K. įvykio metu buvus blaivų. Iš to teismas daro išvadą, kad V. G. smurtą pradėjo naudoti pasinaudojęs mažareikšme dingstimi, taip parodydamas aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Įvykio pradžią lėmė V. G. noras pademonstruoti savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenį, tiek prieš visuomenę apskritai. E. M. iš karto po V. G. suduotų pirmųjų smūgių, aktyviai prisidėjo prie jau pradėtos nusikalstamos veikos ir taip pat naudojo prieš S. K. fizinį smurtą, nors iki konflikto tarp jo ( E. M. ) ir S. K. jokių asmeninių santykių nebuvo. Visa tai patvirtina chuliganiškų paskatų, kaip subjektyvaus sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymio, kaltinamųjų veikoje buvimą.

Ikiteisminio tyrimo organai kaltinamųjų veiksmus pagrįstai kvalifikavo ir pagal BK 284 str. 1 d.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje – miestelyje prie kultūros namų mušė rankomis ir spardė atsitiktinai sutiktą nukentėjusįjį S. K., tuo sutrikdydami visuomenės rimtį. Toks jų elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti į juos niekinantį požiūrį, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Aplinkiniai matė smurto naudojimą, matė nukentėjusįjį gulintį ant žemės, matė jį sukruvintu veidu.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašyme ir kaip abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 60 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamieji neigia įvykio dieną vartoję alkoholinius gėrimus. Nors liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir nurodo, kad jis matė, kai kaltinamieji prieš įvykį sėdėjo mašinoje ir kažką gėrė, po to užsigerdavo, be to, jo manymu, kaltinamųjų veiksmai, kalba ir kita rodo buvus juos neblaivius, tačiau jokių patikimų įrodymų, liudijančių, kad kaltinamieji buvo ne tik apsvaigę nuo alkoholio, bet ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra, todėl ši aplinkybė iš nusikalstamos veikos aprašymo ir kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

Pranešimuose apie įtarimą, įteiktuose V. G. ir E. M., ir kaltinamajame akte nurodyta, kad E. M. sudavė S. K. nenustatytu metaliniu daiktu ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Nors pats E. M. ne tik kad neigia sudavęs smūgius S. K. kokiu nors daiktu, bet aplamai neigia naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, V. G. taip pat duoda palankius E. M. parodymus, tačiau teismas remiasi nešališko šioje byloje liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teismui duotais parodymais apie tai, kad jis matė, būdamas 50-60 metrų atstumu nuo įvykio vietos, kai E. M. paėmė iš automobilio bagažinės daiktą, panašų į automobilio keltuvą, kuriuo sudavė gulinčiam S. K. ne mažiau penkis kartus, iš jų tris – į galvą, kitus – į nugarą. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nenustatytas daiktas, kuriuo E. M. sudavė S. K. buvo metalinis. Teismo medicinos specialistas nenustatė, kad S. K. būtų buvę padarytos kirstinės žaizdos, kurios, teismo įsitikinimu, būtų padarytos, jei būtų suduota metaliniu daiktu, konkrečiai automobiliniu keltuvu, kaip įsitikinęs liudytojas Nr. 1. Nors visumoje liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių teismui nekelia abejonių, tačiau jo manymas, kad E. M. pasiimtas, panašus į dankratą, įrankis metalinis, nėra paremtas kokiais nors kitais duomenimis ( tyrimo organai nesiaiškino, kokie daiktai buvo sudėti automobilio, kuriuo važinėjo įvykio dieną kaltinamieji, bagažinėje, automobilis neapžiūrėtas, neatlikti kiti tuo klausimu ikiteisminio tyrimo veiksmai ), todėl ši aplinkybė tikslinama, pašalinant nuorodą, kad nenustatytas daiktas, kuriuo E. M. sudavė S. K., buvo metalinis.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Nors kaltinamasis V. G. prisipažino sužalojęs S. K., tačiau jo duotų parodymų negalima vertinti kaip prisipažinimo, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes savo parodymais jis siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam kaltinamajam, todėl jo išsakytas gailėjimasis, nenurodžius tikrųjų įvykio aplinkybių, negali būti pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis V. G. sumokėjo nukentėjusiajam 500 Lt. Tuo tarpu nukentėjusysis ieškininiu pareiškimu prašo priteisti turtinei ir neturtinei žalai atlyginti gerokai didesnę pinigų sumą.

Pagal teisminę praktiką ir dalies padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgus į nedideles finansines V. G., kuris yra jauno amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų, galimybes, teismas mano, kad yra pagrindas ir dalinį žalos atlyginimą pripažinti kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninti bausmę.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Bendrininkavimo samprata yra pateikta BK 24 str. 1 d. Pagal ją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. V. G. pradėjus naudoti fizinį smurtą prieš S. K., ir šiam mėginant apsiginti, E. M. sudavė S. K. smūgį ranka į pakaušio sritį, po to abu rankomis ir kojomis, o E. M. ir nenustatytu daiktu sudavė smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Kaltinamųjų suderinti veiksmai – V. G. pradėjus naudoti fizinį smurtą, o po to abiem tęsiant fizinio smurto veiksmus – rodo jų susitarimą daryti nusikalstamą veiką suvienijant pastangas prieš vyresnį ir fiziškai stiprų nukentėjusįjį, ko pasėkoje nukentėjusiojo pasipriešinimas buvo palaužtas ir jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.

Kaltinamieji neteisti, tačiau bausti administracine tvarka už KET pažeidinėjimą: V. G. – prieš įvykį, E. M. – prieš ir po įvykio, iš gyvenamosios ir darbo vietų charakterizuojami gerai.

Skiriant bausmes, atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimo iniciatorius buvo V. G., pradėjęs naudoti fizinį smurtą prieš S. K.. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis tapo neįgalus – ir šiuo metu, t. y. po nusikaltimo padarymo praėjus daugiau kaip metams, nežiūrint intensyvaus gydymosi, jo darbingumo lygis siekia tik 40 procentų. Tai rodo didelį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad V. G. taip pat yra neįgalus – jo darbingumo lygis yra 50 procentų, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinus visas reikšmingas bausmės dydžiui, o pagal BK 284 str. 1 d. ir bausmės rūšiai, aplinkybes, teismas mano, kad, bausmės tikslams, numatytiems BK 41 str. 2 d., pasiekti, abiem kaltinamiesiems pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. skirtinos giežtos laisvės atėmimo bausmės, šiek tiek mažesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o pagal BK 284 str. 1 d. švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės.

Kadangi kaltinamiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie bėgs, siekdami išvengti bausmės atlikimo, todėl, iki nuosprendis įsiteisės, jiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir pasų paėmimas – keičiamos į kardomąją priemonę – suėmimą ( BPK 122 str. 1 d. 1 p., 123 str. 6 d. ).

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, Valstybinės ligonių kasos naudai pareiškė 2699,70 Lt dydžio ieškinį už S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( 2 t. 70-17 b. l. ). Byloje esantys dokumentai įrodo, kad S. K., kurio sveikata buvo sužalota tyčiniais nusikalstamais V. G. ir E. M. veiksmais, nuo 2006 m. lapkričio 5 d. iki 2006 m. lapkričio 17 d. buvo gydomas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos skyriuje. Be to, jam buvo atlikta kompiuterinė tomografija, suteiktos ambulatorinės konsultacijos. Nuo 2007 m. sausio 4 d. iki sausio 16 d. jis gydėsi VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vertebroneurologijos skyriuje. S. K. gydymo išlaidos sudarė 2699,70 Lt ( 1 t. 30-31, 33, 35-40, 42-43 b. l. ). Kaltinamieji privalo pilnai atlyginti padarytąją žalą Valstybinei ligonių kasai, apmokėjusiai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ( CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str. 1 d. ).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. prašo priteisti jam turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 110580,41 Lt, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala – 6908,44 Lt, skirtumas tarp darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, ir gautos nedarbingumo pašalpos – 1677,87 Lt, žala dėl darbingumo netekimo – 1994,10 Lt ir neturtinė žala – 100000 Lt.

S. K. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai įrodo, kad dėl bendrų kaltinamųjų tyčinių veiksmų, pasireiškusių fizinio smurto naudojimu, nukentėjusiajam S. K. buvo padarytos kraujosruvos bei nubrozdinimai galvoje ir kitose kūno vietose, sulaužyti nosies kaulai, sumušta galva ir sprandas, sukrėstos galvos smegenys, padarytas IV kaklinio slankstelio panirimas, išmušti du ir nuskeltas vieną dantis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu S. K. pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui jis buvo kviečiamas ir turėjo vykti savo lėšomis pas tyrėją. Be to jis turėjo savo lėšomis pirkti vaistus, važinėti pas gydytojus, į reabilitacinį gydymą, į medicininę komisiją dėl darbingumo lygio nustatymo, tvarkyti išmuštus ir sužalotus dantis pas odontologus. Neužtekus turėtų santaupų S. K. buvo priverstas skolintis pinigų iš banko, todėl turi mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Visa tai yra tiesioginė turtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais. Po įvykio jis buvo gydomas ir gavo nedarbingumo pašalpą, kuri, atskaičius mokesčius, yra 1677,87 Lt mažesnė, nei darbo užmokestis, kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. 2006 m. balandžio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, kad S. K. yra darbingas iš dalies ir nuo to laiko jis gauna 425,35 Lt per mėnesį pensiją. Per šešis mėnesius, t. y. iki 2006 m. lapkričio 11 d. skirtumas tarp anksčiau gauto darbo užmokesčio ir gaunamos pensijos sudarė 1994,10 Lt. Visos šios išlaidos, kurios pagrįstos prie ieškininio pareiškimo pridėtais dokumentais, pilnai išieškotinos iš žalą padariusių asmenų – kaltinamųjų ( CK 6.263 str., 6.282 str. 3 d. ). Teismas minusuoja iš bendros sumos S. K. nurodytas išlaidas maistui – 48,77 Lt, nes byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiajam būtų rekomenduotas pagerintas maistas, o pridėtas kasos kvitas rodo, jog buvo pirkti įprasti maisto produktai bei kitos prekės, kurių reikalingumas apspręstas žmogaus fiziologiniu poreikiu ir negali būti siejamas su kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamieji savo priešingais įstatymui veiksmais sunkiai sutrikdė S. K. sveikatą. Dėl fizinio smurto naudojimo jis patyrė didelį skausmą. Po sužalojimo patyrė didelius emocinius išgyvenimus, kuriuos patiria ir dabar, nes iki šiol yra tik dalinai darbingas. Be to, dėl suluošinimo sumažėjo bendravimo su aplinkiniais galimybės. Jis buvo gydomas ilgą laiką gydymo įstaigose, lankėsi pas odontologus. Gydymas dar nebaigtas ir tęsiamas toliau. Patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, t. y. padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Kartu teismas atsižvelgia ir į ribotas kaltinamųjų, kurie neturi jokių santaupų, neturi nekilnojamojo turto, galimybes. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priteistinas iš kaltinamųjų neturtinės žalos atlyginimas mažinamas ( CK 6.250 str. ).

Iš kaltinamųjų išieškotinos proceso išlaidos – nukentėjusiajam ir specialistui išmokėti pinigai, skirti jų kelionės į teismą išlaidoms atlyginti ( BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., 3 d. )

Be to, kaltinamieji privalo atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

NUSPREN D Ė:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir nubausti:

pagal BK 284 str. 1 d. d. areštu 40 ( keturiasdešimčiai ) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. G. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir nubausti:

pagal BK 284 str. 1 d. d. areštu 40 ( keturiasdešimčiai ) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. M. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.

B. V. G. ir E. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmių pradžias V. G. ir E. M. skaičiuoti nuo jų sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kardomąsias priemones, iki nuosprendis įsiteisės, V. G. ir E. M. – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir pasų paėmimą pakeisti į suėmimą, suimant nedelsiant.

Priteisti iš V. G. ir E. M. solidariai Valstybinei ligonių kasai 2699,70 Lt ( du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus 70 centų ) S. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš V. G. ir E. M. solidariai S. K. 10531,64 Lt ( dešimt tūkstančių penkis šimtus trisdešimt vieną litą 64 centus ) turtinei žalai ir 40000 ( keturiasdešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš V. G. ir E. M. valstybei proceso išlaidų po 27,51 Lt ( dvidešimt septynis litus 51 centą ) iš kiekvieno.

Išieškoti iš V. G. ir E. M. S. K. atlyginimui išlaidų, advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti po 1000 ( vieną tūkstantį ) litų iš kiekvieno.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.