Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emnostar“ atstovui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emnostar“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl ekonominės sankcijos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-06-08 Nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo UAB „Emnostar“ už Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 81 str. 10 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta ekonominė sankcija – 30 000 eurų bauda, t. y. pažeidimo kvalifikaciją į Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 81 str. 8 d., ir skirti 6 000 (šešių tūkstančių) eurų ekonominę sankciją.

Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad 2022-06-08 Nutarimas buvo priimtas dėl to, kad UAB „Emnostar“ apdorojo daugiau nei 25 tonas pavojingųjų atliekų neturėdama tam teisės, t. y. laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., ir greta esančioje valstybinėje žemėje, neturėdama teisės – taršos leidimo – vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, kurios metu demontavo apie 30 vnt. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir perdirbo ne mažiau nei 30 tonų pavojingųjų atliekų. Įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259, 6 p. ir 1 priedo 3.1 p., Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710, 9 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 10 d.

Nutarime taip pat nurodyta, jog įmonės direktorius A. B., dalyvaudamas bylos nagrinėjime, žodžiu pripažino, jog įmonė padarė jai inkriminuojamus pažeidimus, dėl to apgailestavo ir prašė pagal galimybes taikyti minimalią sankciją. Pripažino, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 įmonė demontavo (išardė) apie 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Dėl taršos leidimo neturėjimo paaiškino, jog Kalvarijos savivaldybės administracijai yra pateikęs dokumentus dėl žemės sklypo, kuriame vykdo veiklą, paskirties keitimo, tačiau Savivaldybė delsia atlikti reikiamus formalumus ir išduoti dokumentus, kad būtų pakeista žemės sklypo paskirtis, todėl įmonė negali jo išsiimti. Nutarime teigiama, jog „Visuotinai žinoma, kad vidutinis lengvasis automobilis sveria daugiau nei 1 toną, tad įmonė yra apdorojusi ne mažiau kaip 30 tonų pavojingųjų atliekų“.

Nutarimas yra priimtas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, nėra nustatytas konkretus ir tikslus tariamai demontuotų (išardytų) transporto priemonių kiekis, taip pat nėra tinkamai parinkta teisės norma, numatanti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Aplinkos įstatymo 81 straipsnis numato juridinių asmenų atsakomybę už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės. Minėto straipsnio 10 dalis numato: „Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.“

Kaip nurodoma Nutarime, o taip pat 2022-04-29 liudytojo ir bendrovės direktoriaus A. B. apklausos protokole, laikotarpiu nuo 2022-01-01 buvo išardyta apie 30 vnt. lengvųjų automobilių, šiandien, t. y. protokolo surašymo dieną, įmonės teritorijoje yra 10 vnt. įvairių markių demontuotų ar pradėtų demontuoti automobilių. Taip buvo padaryta išvada, jog, demontavus 30 vnt. automobilių, buvo perdirbta ne mažiau nei 30 tonų pavojingųjų atliekų, kadangi, kaip teigiama Nutarime, yra viešai žinoma, jog vieno automobilio masė yra ne mažiau nei 1 tona. Tačiau direktorius A. B. į demontuotų (išardytų) 30 automobilių sąrašą įtraukė ir 20 vnt. automobilių, kurie nors ir buvo patekę į įmonės teritoriją ir su jais buvo atliekami tam tikri veiksmai, tačiau jie nebuvo demontuojami, išardomi, jų patekimo į įmonės teritoriją paskirtis buvo visiškai kitokia. Tai yra UAB „Emnostar“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Tadžikistano Respublikos piliečiu A. A. dėl paslaugų jam teikimo. O būtent minėtas asmuo įmonei pristatydavo jo įgytus automobilius, kurių didžioji dalis būdavo su daugybe variklio, kėbulo, važiuoklės defektų ir kuriuos reikėdavo paruošti eksportui į Tadžikistaną. Tam, kad automobilių pavyktų sutalpinti daugiau į vilkiko kėbulą, įmonės darbuotojai paruošdavo atitinkamus stelažus, ant kurių dviem aukštais būdavo kraunami minėti automobiliai. Dėl tos pačios priežasties, siekiant sutalpinti didesnį jų kiekį, iš automobilių ratų padangų būdavo išleidžiamas oras arba ratai apskritai būdavo nuimami, taip pat galėjo būti nuimami ir bamperiai, variklio dangčiai, stogo bagažinės, po to šios nuimtos detalės sudedamos į tų pačių automobilių bagažines, salonus ir į Tadžikistaną išgabenamos kaip atsarginės detalės. Šiuos automobilius direktorius taip pat priskaičiavo kaip įmonės demontuotus ar išardytus automobilius, nors faktiškai jie nebuvo nei demontuoti, nei išardyti, nuo minėtų automobilių būdavo nuimamos tik atskiros dalys, kurios vėliau sudedamos į automobilių salono vidų, taigi jokių pavojingų ar kenksmingų atliekų ar medžiagų nesusidarydavo, metalo laužo ar kitų nereikalingų atliekų nelikdavo, nes viskas, kas būdavo pristatoma Tadžikistano Respublikos piliečio A. A., išvykdavo iš įmonės teritorijos kartu su pakrautais automobiliais be jokių likučių. Prie skundo pridėta Paslaugų teikimo sutartis, PVM sąskaitos faktūros, taip pat fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog paslauga, kurią suteikia įmonė minėtam asmeniui, yra susijusi tik su jo pristatytų automobilių pakrovimu į tam skirtą sunkvežimį panaudojant tam specialiai sukonstruotus stelažus, automobiliai, kurie yra sukraunami į sunkvežimį, nėra išardyti, demontuoti, o jų atskirų detalių nuėmimas yra susijęs tik su tuo, jog taip sumažinami automobilių matmenys ir dėl to sunkvežimyje telpa daugiau automobilių. Trijose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta, jog iš viso buvo pakrauta 20 vnt. automobilių. Šios PVM sąskaitos faktūros yra deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl abejonių dėl jų tikrumo kilti neturėtų.

Pateikdamas informaciją, jog įmonė laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 demontavo apie 30 vnt. automobilių, direktorius A. B. suklydo pats ir suklaidino institucijos, užfiksavusios pažeidimą ir priėmusios Nutarimą, atstovus, neteisingai įvardydamas demontuotų automobilių kiekį, į šį sąrašą įtraukdamas ir tuos automobilius, kurie nebuvo demontuoti, o tik sukrauti į sunkvežimių priekabas ar puspriekabes išgabenti. Šių atskirų detalių ar mazgų nuėmimas nėra ir negali būti traktuojamas kaip automobilio demontavimas ar išardymas. Demontavimu ar išardymu gali būti laikomas toks procesas, kai automobilis yra išardomas atskirais mazgais, detalėmis, o nagrinėjamu atveju tokio proceso nebuvo. Tai patvirtina prie skundo pridedami rašytiniai įrodymai ir fotonuotraukos.

Ginčo dėl to, kad įmonėje galėjo būti demontuojama ar išardyta 10 vnt. lengvųjų automobilių, nėra, nes tai yra neabejotinai nustatyta Apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti 10 vnt. automobilių, kurie yra iš dalies išardyti.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į kitą Apžiūros akte ir Nutarime nurodomą faktą, jog įmonės teritorijoje rasta jau demontuotų keturių automobilių kėbulai ir penkių „Mercedes Benz“ markės automobilių iš dalies demontuotos priekinės dalys, taip pat įvairios automobilių kėbulo, važiuoklės, apdailos, aušinimo ir kuro tiekimo sistemų detalės, vidaus degimo varikliai, dujų balionai. Atsižvelgiant į šiuos faktus, paaiškintina, jog įmonė ne tik ardo ir demontuoja netinkamus naudoti automobilius, bet superka ir parduoda atskiras jų detales. Tai patvirtina ir prie skundo pridedamos pirkimo–pardavimo sutartys, iš kurių matyti, jog iš fizinių ir juridinių asmenų yra supirkta gana didelis kiekis atskirų automobilių detalių, mazgų, įrenginių. Taigi apžiūros metu surastos atskiros transporto priemonių dalys ir detalės nebūtinai buvo iš neteisėtai išardytų ar demontuotų automobilių, tačiau jos yra teisėtai įgytos kaip dėvėtos ir realizavimui tinkamos detalės, kurios buvo laikomos įmonės teritorijoje siekiant jas perparduoti kitiems asmenims. Ši veikla nėra niekaip susijusi su netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimu, ardymu, nesusidaro jokios pavojingos atliekos, todėl ir negali būti laikomos kaip neteisėtai perdirbtos.

Taigi, iš nurodomų aplinkybių ir pateikiamų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog nors įmonė ir padarė administracinį nusižengimą, tačiau jis nebuvo tokios apimties, kad galėtų būti kvalifikuojamas pagal Aplinkos įstatymo 81 str. 10 d. Vertinant tai, jog įmonės teritorijoje buvo surasta 10 vnt. demontuotų arba demontuojamų automobilių, manytina, jog perdirbtų / apdorotų pavojingųjų atliekų kiekis neturėtų viršyti 15 tonų, o dėl to galima pagrįstai teigti, jog įmonės padarytas pažeidimas turi būti vertinamas pagal Aplinkos įstatymo 81 str. 8 d.

Darytina išvada, jog institucijos, užfiksavusios pažeidimą ir priėmusios Nutarimą, atstovai tyrimą atliko atmestinai, visiškai nesiaiškino visų svarbių įvykio aplinkybių, netgi niekaip nepatikrino ir nepatvirtino ar nepaneigė direktoriaus A. B. nurodytų duomenų apie tariamai demontuotų ar išardytų netinkamų naudoti automobilių kiekį, o tiesiog jo įvardytą skaičių palaikė neginčytinais ir tikslinimo nereikalaujančiais duomenimis, taip priėmė nepagrįstą Nutarimą. Matydami pakankamai didelį kiekį išardytų automobilių detalių ar mazgų, pareigūnai nesiaiškino, kaip ir iš kur visa tai yra gauta, ar tai yra įmonės darbuotojų išardytų / demontuotų automobilių detalės, ar jos įgytos kažkokiu kitu būdu. Taigi, toks Nutarimas, kuris priimtas nepatikslinus visų faktų, teiginių ar parodymų, yra neobjektyvus, ginčytinas, juo labiau kad remiamasi teiginiu, jog „Visuotinai žinoma, kad vidutinis lengvasis automobilis sveria daugiau nei 1 toną“, o tai gali būti teisinga tik iš dalies. Manau, taip pat yra žinoma, jog automobiliai yra skirtingo dydžio, taigi ir skirtingo svorio: didesnis automobilis gali sverti ir toną, o mažesnio svoris gali tonos ir nesiekti. Todėl abejonių kyla ne tik dėl išardytų automobilių kiekio, bet ir dėl jų svorio, o tai Nutarimą daro dar labiau ginčytiną ir abejotiną.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog institucija, įvardijusi įmonės padarytą Aplinkos įstatyme 81 str. 10 d. numatytą pažeidimą, tai padarė neatlikusi nuodugnaus, išsamaus, objektyvaus tyrimo, netikrino ir nesiaiškino įmonės direktoriaus A. B. nurodytų aplinkybių dėl tariamai įmonės darbuotojų demontuotų / išardytų naudoti netinkamų automobilių kiekio, nesiaiškino, kokiu pagrindu įmonės teritorijoje saugomas nemažas kiekis jau demontuotų naudotų automobilių detalių ir mazgų, neprašė padarytą pažeidimą ar jo mąstą patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, dokumentų, dėl to manytina, jog tyrimas atliktas atmestinai, o priimtas Nutarimas iš dalies naikintinas, pakeičiant padaryto pažeidimo kvalifikaciją.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsakovas 2022-06-08 Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-839/2022/J02 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai už tai, kad veiklavietėje (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., vykdė ENTP demontavimo veiklą neturėdama tam teisės, t. y. neturėdama taršos leidimo, minėtoje veiklavietėje vykdyti pavojingųjų atliekų (ENTP) apdorojimo (demontavimo) veiklą, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 apdorojo ne mažiau kaip 30 t pavojingųjų atliekų ir šį pažeidimą padarė pakartotinai, t. y. per vienerius metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą, paskyrė ekonominę sankciją – 30 000 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 10 d. Šį Departamento Nutarimą pareiškėja apskundė teismui, prašydama jį pakeisti, pakeičiant pažeidimo kvalifikavimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 10 d. į Aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 8 d., ir paskirti 6 000 (šešių tūkstančių) eurų ekonominę sankciją.

Pareiškėja neginčija to, kad įmonė jau buvo bausta už analogišką pažeidimą ir kad pažeidimas padarytas pakartotinai. Neginčija ir fakto, jog įmonėje buvo išardyta 10 lengvųjų automobilių, nes tai, pasak pareiškėjos, yra neabejotinai nustatyta ir užfiksuota Patikrinimo akte. Neginčija ir to, kad automobiliai buvo ardomi neturint tam teisės, t. y. neturint tokiai veiklai išduoto taršos leidimo.

Ginčas kyla dėl 20 automobilių, kuriuos, pareiškėjos teigimu, įmonės direktorius A. B. į demontuotų (išardytų) automobilių sąrašą įtraukė per klaidą, suklaidindamas ir Departamento pareigūnus, užfiksavusius pažeidimą ir priėmusius Nutarimą.

Tačiau atsakovas iš esmės nesutinka su pareiškėjos skundo dalimi, kurioje kalbama apie 20 vnt. automobilių, kurie, pasak pareiškėjos, nebuvo demontuojami.

Pareiškėja skunde teigia, jog į įmonę patenka Tadžikijos Respublikos piliečio įsigyti automobiliai, kurie būna su variklio, važiuoklės ir kitais defektais. Įmonėje šiems automobiliams nuimami ratai, bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės ir kt. Tačiau pareiškėja tai vadina „tam tikrais veiksmais“, o ne demontavimu (ardymu).

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 65 d. sąvoka „transporto priemonė“ aiškinama kaip bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 66 d. sąvoka „transporto priemonės ardymas“ aiškinama kaip atskirų transporto priemonės dalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

Iš bylos medžiagos ir skunde pateiktos informacijos matyti, kad į įmonės teritoriją pristatytiems 20 vnt. automobilių buvo nuimti bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės, ratai ir pan., t. y. išmontuojamos atskiros transporto priemonių dalys. Visos išmontuotos detalės, pareiškėjos teigimu, buvo kraunamos į tų pačių automobilių bagažines, salonus ir išgabenamos į Tadžikistaną kaip atsarginės detalės.

Nei Tadžikistano pilietis, nei įmonė nebuvo suinteresuoti ir neturėjo tikslo šias transporto priemones išardyti visiškai: iš Paslaugų teikimo sutarties tarp įmonės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A. matyti, kad jų tikslas buvo išmontuoti transporto priemones taip, kad būtų galima kuo kompaktiškiau ir kuo daugiau jų pakrauti į vilkikus ir tai padaryti kuo mažesnėmis laiko ir, be abejo, finansinėmis sąnaudomis.

Atliekų tvarkymo įstatymo 344 str. 10 d. nurodyta, kad transporto priemonė <...> pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, tai yra gaminio atlieka, ir turi būti tvarkoma šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ji <...> ardoma arba yra išardyta taip, kad jos eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas.

Joks atskiras dokumentas dėl transporto pripažinimo eksploatuoti netinkama nėra surašomas. Tą parodo transporto priemonės savininko (turėtojo) valia ir ketinimai: jei transporto priemonė naudojama eisme ar remontuojama tam, kad vėl galėtų būti naudojama eisme – vertinimas vienoks, jei ardoma dalimis – kitoks vertinimas. Teismai yra pasisakę, jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti (išardyti savo malonumui, turėti atsarginių detalių ar perduoti į metalo laužo supirktuvę), tai reikia leidimo, tačiau jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui, dėl remonto, tuomet leidimo nereikia. Svarbu, ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (ji gali būti nauja ir idealiai tvarkinga), bet koks yra ardymo tikslas.

Įvertinęs bylos medžiagą, skunde išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, atsakovas daro išvadą, jog 20 vnt. įmonės teritorijoje ardytų transporto priemonių buvo skirtos ne eksploatavimui, o detalėms (tą patvirtina skunde ir pareiškėja), todėl jos laikytinos ENTP. Be to, transportuojant tinkamus eksploatuoti automobilius nėra taikoma praktika gabenti juos daugiau ar mažiau išardytus.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 (suvestinė redakcija nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31), 6 p. pasakyta, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones, jų dalis ar medžiagas gali apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios <...> leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo sąlygos. Iš to plaukia, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 įmonėje iš viso buvo demontuota 30 vnt. ENTP, neturint tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo. Pažeidimas padarytas pakartotinai, todėl kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 10 d.

Pareiškėjas kaip įrodymą, kad visi 20 automobilių, dėl kurių kilo ginčas, buvo pakrauti į sunkvežimius ir išvežti į Tadžikistaną, pateikia PVM sąskaitų faktūrų kopijas, taip pat pateikia Paslaugų teikimo sutartį tarp Įmonės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A., taip pat automobilių detalių pirkimo–pardavimo sutartis, nes teigia, kad ne tik ardo ENTP, bet ir superka atskiras jų detales ir jomis prekiauja. Atsakovo nuomone, tai neturi įtakos byloje sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo įmonei už neteisėtą ENTP demontavimą.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-06-08 Nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo UAB „Emnostar“ už Aplinkos įstatymo 81 str. 10 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta ekonominė sankcija – 30 000 eurų bauda, t. y. pažeidimo kvalifikaciją į Aplinkos įstatymo 81 str. 8 d., ir skirti 6 000 (šešių tūkstančių) eurų ekonominę sankciją.

Bylos duomenimis, atsakovas 2022-06-08 Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-839/2022/J02 pareiškėjai už tai, kad veiklavietėje (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., vykdė ENTP demontavimo veiklą neturėdama tam teisės, t. y. neturėdama taršos leidimo, minėtoje veiklavietėje vykdyti pavojingų atliekų (ENTP) apdorojimo (demontavimo) veiklą, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 apdorojo ne mažiau kaip 30 t pavojingųjų atliekų ir šį pažeidimą padarė pakartotinai, t. y. per vienerius metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą, paskyrė ekonominę sankciją – 30 000 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 10 d. (b. l. 7–11). Minėtą Nutarimą pareiškėja apskundė teismui, prašydama jį pakeisti, pakeičiant pažeidimo kvalifikavimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 10 d. į Aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 8 d., ir paskirti 6 000 (šešių tūkstančių) eurų ekonominę sankciją.

Nagrinėjamoje byloje ginčas nekilo dėl to, kad įmonė jau buvo bausta už analogišką pažeidimą ir kad pažeidimas padarytas pakartotinai, taip pat nėra ginčo dėl to, kad įmonėje buvo išardyta 10 lengvųjų automobilių, nes tai nustatyta ir užfiksuota Patikrinimo akte, dėl to, kad automobiliai buvo ardomi neturint tam teisės, t. y. neturint tokiai veiklai išduoto taršos leidimo.

Ginčas byloje kilo dėl 20 automobilių, kuriuos įtraukė Bendrovės direktorius į demontuotų (išardytų) automobilių sąrašą.

Iš pateiktos byloje fotolentelės matyti, kokie darbai Bendrovėje buvo atliekami, jų mastas ir kaip saugomos automobilių dalys (b. l. 98–106).

Kaip matyti iš 2022-04-29 liudytojo ir UAB „Emnostar“ direktoriaus A. B. apklausos protokolo (b. l. 107–108), nuo 2022-01-01 buvo išardyta apie 30 vnt. lengvųjų automobilių. Jis pats nurodo, jog protokolas surašytas teisingai.

Kitame dokumente, t. y. 2022-05-04 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole, nurodoma, kad UAB „Emnostar“ apdorojo daugiau nei 25 tonas pavojingųjų atliekų neturėdama tam teisės, t. y. laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., ir greta esančioje valstybinėje žemėje neturėdama teisės – taršos leidimo – vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, kurios metu demontavo apie 30 vnt. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir perdirbo ne mažiau nei 30 tonų pavojingųjų atliekų. Ši protokolą pasirašė bendrovės atstovas A. B. (b. l. 109–111).

2022-06-08 nagrinėjant pažeidimo bylą dalyvavo bendrovės direktorius A. B. ir paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 bendrovė vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, t. y. demontavo apie 30 vnt. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (b. l. 113–116).

Taigi, kaip matyti iš visų trijų dokumentų, bendrovės direktorius visos byloje eigoje, t. y. tiek pradinio paaiškinimo metu (2022-04-29), tiek ir daugiau nei po mėnesio bylos nagrinėjimo metu (2022-06-08), nuosekliai aiškino, kad per minėtą laikotarpį bendrovėje buvo demontuota apie 30 vnt. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Bendrovės direktorius pažeidimo bylos eigoje neminėjo kitų aplinkybių, susijusių su automobilių demontavimu, tokių kaip paruošimas automobilių išvežimui į Tadžikistaną ar atskirų detalių ir mazgų supirkimas ir pardavimas, ir kt.

Skunde nurodoma, kad tie 20 vnt. automobilių buvo neteisingai įvardyti kaip demontuoti, kadangi atskirų detalių ar mazgų nuėmimas nėra ir negali būti traktuojamas kaip automobilio demontavimas (išardymas). Tie 20 vnt. automobilių, nors ir buvo patekę į įmonės teritoriją ir su jais buvo atliekami tam tikri veiksmai, tačiau jie nebuvo demontuojami (išardomi), jų patekimo į įmonės teritoriją paskirtis yra visiškai kitokia. Nurodė, jog Bendrovė yra sudariusi sutartį su Tadžikistano Respublikos piliečiu A. A. dėl paslaugų teikimo. Šis asmuo į įmonę pristato įsigytus automobilius, kurių dauguma būna su variklio, kėbulo, važiuoklės defektais. Šiuos automobilius įmonė paruošia eksportui į Tadžikistaną. Tam, kad pavyktų sukrauti kuo daugiau tokių automobilių į vilkiko kėbulą, įmonės darbuotojai paruošia atitinkamus stelažus, ant kurių dviem aukštais kraunami automobiliai. Dėl tos pačios priežasties iš automobilių ratų išleidžiamas oras arba jie apskritai nuimami, taip pat nuimami bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės. Visos šios detalės, kaip teigia pareiškėja, dedamos į tų pačių automobilių bagažines, salonus ir išgabenamos į Tadžikistaną kaip atsarginės detalės.

Taigi, pareiškėja skunde teigia, jog į bendrovę patenka Tadžikijos Respublikos piliečio įsigyti automobiliai, kurie būna su variklio, važiuoklės ir kitais defektais. Įmonėje šiems automobiliams nuimami ratai, bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės ir kt. Tačiau pareiškėja tai vadina „tam tikrais veiksmais“, o ne demontavimu (ardymu). Kaip tokie automobiliai pakraunami ir kokios jie būklės, įrodo pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos (b. l. 15–17, 60–62).

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 65 d. sąvoka „transporto priemonė“ aiškinama kaip bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 66 d. sąvoka „transporto priemonės ardymas“ aiškinama kaip atskirų transporto priemonės dalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad į Bendrovės teritoriją pristatytiems 20 vnt. automobilių buvo nuimti bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės, ratai ir pan., t. y. išmontuojamos atskiros transporto priemonių dalys (b. l. 15–17, 60–62).

Iš Paslaugų teikimo sutarties tarp Įmonės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A. matyti, kad jų tikslas buvo išmontuoti transporto priemones taip, kad būtų galima kuo daugiau jų pakrauti į vilkikus ir tai padaryti kuo mažesnėmis laiko ir, be abejo, finansinėmis sąnaudomis.

Atliekų tvarkymo įstatymo 344 str. 10 d. nurodyta, kad transporto priemonė <...> pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, tai yra gaminio atlieka, ir turi būti tvarkoma šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ji <...> ardoma arba yra išardyta taip, kad jos eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas.

Kad automobiliai buvo išardyti taip, kad eisme juos naudoti nėra galimybės, matyti iš pateiktų fotonuotraukų: ant vilkikų pakrautos transporto priemonės be registracijos numerių, kai kurios be ratų, bamperių ir pan., todėl jos neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo (b. l. 15–17, 60–62).

Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, jog joks atskiras dokumentas dėl transporto pripažinimo eksploatuoti netinkama nėra surašomas. Tą parodo transporto priemonės savininko (turėtojo) valia ir ketinimai: jei transporto priemonė naudojama eisme ar remontuojama tam, kad vėl galėtų būti naudojama eisme – vertinimas vienoks, jei ardoma dalimis – kitoks vertinimas. Teismai yra pasisakę, jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti (išardyti savo malonumui, turėti atsarginių detalių ar perduoti į metalo laužo supirktuvę), tai reikia leidimo, tačiau jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui, dėl remonto, tuomet leidimo nereikia. Svarbu, ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (ji gali būti nauja ir idealiai tvarkinga), bet koks yra ardymo tikslas.

Įvertinęs bylos medžiagą, skunde išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, teismas daro išvadą, jog 20 vnt. Bendrovės teritorijoje ardytų transporto priemonių buvo skirtos ne eksploatavimui, o detalėms (tą patvirtina skunde ir pareiškėja), todėl jos neabejotinai laikytinos ENTP. Be to, tai nurodė pažeidimo byloje Bendrovės direktorius, kaip analizuota anksčiau. Pateiktos pareiškėjos fotonuotraukos darytos 2022-07-07 (b. l. 15–17, 60–62), t. y. jau po nutarimo pažeidimo byloje priėmimo, todėl negali būti vertinamos kaip tinkamas įrodymas sprendžiant ginčą dėl 20 automobilių, kurie buvo ardomi laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29. Be to, transportuojant tinkamus eksploatuoti automobilius nėra taikoma praktika gabenti juos daugiau ar mažiau išardytus.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 (suvestinė redakcija nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31), 6 p. pasakyta, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones, jų dalis ar medžiagas gali apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios <...> leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo sąlygos. Iš to plaukia, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-04-29 Bendrovėje iš viso buvo demontuota 30 vnt. ENTP, neturint tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, – tą nuosekliai patvirtino Bendrovės direktorius pažeidimo byloje.

Byloje nėra ginčo, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, todėl kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 str. 10 d.

Teismo vertinimu, byloje pateiktos PVM sąskaitų faktūrų kopijos, Paslaugų teikimo sutartis tarp Bendrovės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A., taip pat automobilių detalių pirkimo–pardavimo sutartys neturi įtakos byloje sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo įmonei už neteisėtą ENTP demontavimą.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nenagrinėjamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emnostar“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.