- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- ATP-547-626/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovės advokatės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimo, kuriuo R. M. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 99⁷ straipsnio 1 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nubausta pagal ATPK 99⁷ str. 1 d. už tai, kad ji, 2015-11-16, būdama įgaliota, eidama bendrųjų reikalų direktorės pareigas UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), nevykdė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) teisėtų nurodymų energetikos kainodaros srityje, t. y. 2015-11-16, Tikrinimo komisijos narių vizito metu nepateikė visų patikrinimui atlikti būtinų dokumentų bei kitos informacijos, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma reguliuojama veikla, t. y. nepateikė Komisijos nariams susipažinimui Komisijos raštuose Nr. R2-(Š)-3467 bei Nr. R2-(Š)-3480 nurodytos informacijos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnį, Komisijos 2014-05-26 nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 31, 36.3 bei 63 punktų nuostatas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovė advokatė D. G. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dalį dėl R. M. pripažinimo kalta pagal ATPK 99⁷ str. 1 d. ir bylą šioje dalyje nutraukti. Pakeisti skundžiamo nutarimo motyvuojamąją dalį, kuria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai buvo pripažinti teisėtai įėję į UAB (duomenys neskelbtini)patalpas.
Apeliantė yra įsitikinusi, kad kyla pagrįstų abejonių dėl Komisijos teisių reikalauti dokumentų nesilaikant Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. nustatyto minimalaus 10 darbo dienų termino pateikti dokumentus bei FNTT pareigūnų teisės patekti į privataus asmens, t. y. Bendrovės patalpas. Taip pat pažymi, kad visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.
Nurodo, kad nutarimo motyvuojamoji dalis, kurioje nepagrįstai išplėstos Enrgetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos apraše Komisijai ir jos pasitelktiems specialistams suteikiamos teisės, t. y. tai, jog FNTT pareigūnai gali patekti į bendrovės patalpas, yra niekinė ir prieštaraujanti Konstitucijos 24 str., Konvencijos 8 str. bei įstatymo viršenybės principui. Pažymi, kad aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, priimtas pačios Komisijos, todėl, atsižvelgiant Į Konstitucinio teismo ir EŽTT išaiškinimus, institucijos gali patekti į asmenų patalpas tik įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis arba asmeniui davus sutikimą, o tokio sutikimo bendrovė nedavė. Nesutinka su skundžiamame nutarime pateiktu išaiškinimu, jog jei yra atvykstama į Bendrovės patalpas, tai jokie minimalūs informacijos pateikimo terminai netaikomi, nes, apeliantės teigimu, tai prieštarauja įstatymų viršenybės principui, kadangi nei Viešojo administravimo įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, nei Energetikos įstatymas nenumato išimčių ir aplinkybių ar sąlygų, kada Komisija turi teisę reikalauti informacijos nesilaikydama minimalus 10 darbo dienų termino. Nurodo, kad aprašo 31.2 p. numatyta Tikrinimo komisijos narių teisė patekti į patalpas, neapima teisės reikalauti nedelsiant pateikti bet kokią informaciją, t. y. nesuteikia Tikrinimo komisijai teisės atlikti veiksmus iš esmės atitinkančius poėmio ar kratos požymius. Teigia, kad Aprašas nereguliuoja ir negali reguliuoti dokumentų pateikimo procedūros Komisijai vykstant į subjekto patalpas tokiu būdu, kad būtų išvengiama Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. imperatyviai nustatyto minimalaus 10 darbo dienų dokumentų pateikimo (surinkimo) terminų.
Taip pat nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymas nesuteikia Komisijai teisės vestis FNTT pareigūnų į Bendrovės buveinę ir atlikti patikrinimą, ar į poėmį, kratą panašius veiksmus. Nurodo, kad Komisija pažeidė Aprašo 37.3 p. numatytą reikalavimą, numatantį, kad Komisija, Tikrinimo komisijos nariai, atlikdami Patikrinimą, laikytųsi teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų suteiktų įgaliojimų, nes Komisija, neturėdama bendrovės sutikimo, įėjo į bendrovės patalpas su FNTT pareigūnais, neturinčiais teisėto pagrindo (teismo sankcijos ar bendrovės sutikimo) patekti į bendrovės patalpas. Nurodo, kad nepaisant to, jog bendrovės pozicija dėl FNTT pareigūnų neteisėto patekimo į Bendrovės patalpas pakartotinai buvo išdėstyta ir 2015-11-16 Komisijos patikrinimo akte Nr. 3, FNTT pareigūnai (D. C., L. D., J. M.) ir tikrinimo komisijos vadovė M. A. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nepagrįstai teigiama, jog bendrovės atstovai nebendradarbiavo su Tikrinimo komisijos nariais ir nevykdė teisėtų nurodymų pateikti patikrinimui būtinus dokumentus. Pažymi, kad visus klausimus, išskyrus klausimą dėl dokumentų nepateikimo, t. y. tariamą trukdymą pateikti į patalpas, nebendradarbiavimą su Tikrinimo komisija ir įgaliotų asmenų nepaskyrimą, teismas pripažino nepagrįstais.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad R. M. neįvykdė būtent teisėtų tikrinimo komisijos narių nurodymų pateikti prašomą susipažinti informaciją patikrinimo tikslais, kaip to reikalauja Aprašo 36.3 p., Energetikos įstatymo 25 str. 1 d., Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. ir Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ str., nes Komisija, prašydama pateikti dokumentus, nesilaikė Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. nustatyto minimalaus 10 darbo dienų termino pateikti dokumentus, tai buvo nurodžiusi bendrovė ir 2015-11-13 rašte. Pažymi, kad tie patys įstatymai ne tik suteikia teisę Komisijai iš ūkio subjektų reikalauti informacijos, bet ir nustato tam tikrus ribojimus ir procedūras, kurių turi laikytis Komisija reikalaudama dokumentų ar informacijos iš ūkio subjektų (Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ str., Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p.)).
Apeliantė nurodo, kad pirma, Komisija turi teisę iš ūkio subjekto (Bendrovės) prašyti tik tos informacijos, kurios rengimą ir kaupimą numato teisės aktai (VAĮ 36⁶ str.), t. y. Apeliantė turėjo teisę atsisakyti teikti informaciją ar dokumentus, jei jų rinkimo ar sisteminimo atitinkama forma nenumato jokie įstatymai. Antra, Komisija negali iš ūkio subjekto reikalauti informacijos, atitinkančios VAĮ 36⁶ str. nurodytas sąlygas, pateikti nedelsiant ar per terminą trumpesni negu per 10 darbo dienų (ŠŪI 30 str. 13 d. 7 p.), šiuo atveju, buvo reikalaujama pateikti informaciją ir dokumentus per mažiau nei 1 darbo valandą. Trečia, Komisija privalo įvertinti visas aplinkybes prieš prašydama pateikti dokumentus ir nustatydama pateikimo terminą, jei yra aišku, kad už reikalaujamą informaciją atsakingų asmenų konkrečią dieną nėra darbo vietoje dėl pateisinamų priežasčių, taip pat kai tikėtina, jog prašoma informacija yra perduota į archyvą ir priėjimas prie jos yra ribotas, turėtų nustatyti ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą informacijai pateikti. Ketvirta, įstatymai nenumato išimčių, kada Komisija turi teisę nesilaikyti VAĮ 36⁶ str. ar ŠŪĮ 30 str. 13 d. 7 p. reikalavimų, todėl negalima Komisijos Aprašo nuostatų, įgyvendinančių įstatymų reikalavimus, aiškinti plečiamai, taip suteikiant Komisijai teisę nesilaikyti įstatymuose nustatytų ribojimų ar nepagristai išplečiant Komisijos teises reikalauti informacijos iš ūkio subjektų nesilaikant nei formos, nei minimalių informacijos pateikimo terminų reikalavimų.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, apeliantė buvo nepagristai pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, nes per nepilną 1 darbo dieną ar 1 darbo valandą (jei skaičiuojama nuo 2015-11-13 rašto gavimo momento (penktadienį po darbo valandų) iki 2015-11-16 (pirmadienio) 9 val. ryto, nepateikė Komisijai, Komisijos 2015-l1-13 raštu Nr. 013-01-23198R (paaiškinimų priedas Nr. 2) prašytų administracinių paslaugų teikimo sutarčių bei susijusių sąskaitų: 1) tarp Bendrovės ir A. H. bei šios sutarties (2009-08-21 sutartis) pagrindu įsigytų paslaugų pirkimą pagrindžiančias sąskaitas faktūras už 2012-2014 m; 2) tarp Bendrovės ir J. S. bei šios sutarties (2006-12-07 sutartis) pagrindu įsigytų paslaugų pirkimą pagrindžiančias sąskaitas faktūras už 2012 m.; 3) tarp Bendrovės ir D. a. s. (B.) sudarytos sutarties pagrindu patirtų veiklos išlaidų pagrindimą, įskaitant išlaidas pagrindžiančias sąskaitas faktūras ir paaiškinimus, už 2012 m.. Teismo nuomone, nurodyti turėjo būti saugomi bendrovėje ir lengvai prieinami. Pažymi, kad visi apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., privalo būti fiziškai saugomi įmonėje iki finansinių ataskaitų patvirtinimo, t. y. šiuo atveju, iki kiekvienų metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 1 d. Po finansinių ataskaitų patvirtinimo, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, įskaitant ir sąskaitas faktūras, ir kiti su apskaita susiję pirminiai dokumentai yra perduodami saugoti į Bendrovės ar Apskaitos skyriaus archyvus (tokį įstatymo reikalavimą įgyvendina ir Bendrovės Apskaitos politika), t. y. patvirtinus finansines ataskaitas ir susijusius pirminius buhalterinius dokumentus, įskaitant sąskaitas faktūras ir apskaitos registrus, perdavus saugoti į archyvą, fizinis priėjimas tampa ribotas, t. y. laiko atžvilgiu užtrunka ilgiau, nei susipažinti su dokumentais, kurie nėra perduoti saugoti į archyvą.
Nurodo, kad bendrovė nepraleidusi 10 darbo dienų termino, įtvirtinto Šilumos ūkio įstatyme, 2015-11-19 raštu Nr. 008-10-23572 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo eigos ir informacijos pateikimo“, operatyviai raštu pateikė detalius atsakymus ir prašomus dokumentus į visus Tikrinimo komisijos iškeltus klausimus bei prašymus. 2015-11-20 Komisija elektroniniu paštu patvirtino, kad reikalingi dokumentai gauti ir atidėjo suplanuotą Komisijos darbuotojų atvykimą į bendrovę, nes buvo reikalingas laikas medžiagai išanalizuoti. Nurodo, kad apie tolimesnius atvykimus bendrovė daugiau informuota nebuvo, kas apeliantės manymu leidžia tvirtinti, jog nedelsiant po to, kai į darbą grįžo Komisijai 2015-11-13 raštu Nr. 013-01-23198R nurodyti bendrovės kompetetingi darbuotojai – bendrovė parengė ir pateikė komisijos reikalautą informaciją.
Taip pat teigia, kad teismas netyrė ir neįrodė asmens kaltės, subjektyviosios pusės. Nurodo, kad teismas nutarime patvirtino, jog R. M. dėjo maksimalias pastangas surinkti Tikrinimo komisijos nurodytus dokumentus, t. y. bandė susisiekti su atsakingais Bendrovės darbuotojais, ieškojo kompetentingų asmenų, tačiau dėl to, kad konkrečių asmenų, kurių kompetencijoje buvo Tikrinimo komisijos nurodyti dokumentai ir informacija, Bendrovėje dėl objektyvių priežasčių nebuvo, nesugebėjo per Komisijos neprotingai trumpus terminus (ne daugiau nei per 1 darbo valandą, skaičiuojant nuo Komisijos 2015-11-13 rašto, kuris patikslino Komisijos 2015-11-12 raštu nurodytą dokumentų sąrašą) surasti reikiamus dokumentus ir informaciją. Mano, kad galima daryti pagrįstą išvadą, kad R. M. nesugebėjo rasti Tikrinimo komisijos nurodytų dokumentų (sąskaitų faktūrų ar registrų), kadangi prašyta informacija nėra jos kompetencijos ribose, tomis dienomis bendrovėje dėl objektyvių priežasčių nebuvo atsakingų asmenų ir minėti dokumentai buvo perduoti į archyvą saugoti ir/ar buvo saugomi bendrovės seife, prie kurio priėjimą turėjo tik bendrovės viceprezidentas finansams. Nurodo, kad jei būtų traktuojama, jog Komisijos reikalavimai buvo teisėti, tai subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės (kaltės), vis tiek nebūtų galima įžvelgti R. M. atžvilgiu, nes per 1 darbo dieną (t. y. penktadienį, jei skaičiuojama nuo 2015-11-12 rašto gavimo dienos arba per 1 darbo valandą, jei skaičiuotume nuo Komisijos 2015-11-13 rašto, kuris buvo gautas po darbo valandų penktadienį, iki 2015-11-16 9 val. ryto) buvo objektyviai fiziškai neįmanoma surinkti visą prašytą informaciją, dokumentus ir parengti paaiškinimus.
Atsiliepimas
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti R. M. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Komisija turi teisę gauti, o reguliuojama įmonė (šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini)) turi pareigą pateikti komisijai dokumentus, paaiškinimus bei kitą informaciją, kuri reikalinga Komisijos funkcijoms vykdyti ir užtikrinti vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Komisija atlieka planinį UAB (duomenys neskelbtini) reguliuojamos veiklos patikrinimą. Planinių patikrinimų pirminis tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 1 d.). Patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto internetinėje svetainėje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroninių paštu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 6 d.). Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo veiksmai prasidėjo Komisijos pirmininko 2015-07-29 įsakymu Nr. O1-66 „dėl uždarosios bendrovės (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo“ sudarius komisijos tikrinimo komisiją, kuri 2015-08-12 – 2016-05-31 atlieka UAB (duomenys neskelbtini) planinį patikrinimą ir vertina 2012-2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą ir 2015 m. gamtinių dujų, įskaitant įsigijimą iš atskirų gamtinių dujų tiekėjų, ir gamtinių dujų suvartojimo sąnaudų pagrįstumą tarp vykdomų veiklų. Įsakymo kopija, kuriame pateiktas ir preliminarus dokumentų sąrašas, UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikta Komisijos 2015-07-29 raštu Nr. R2-(Š)-2487. Nurodo, kad 2015-11-16 Tikrinimo komisijos nariai ir pasitelkti specialistai atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas. Tikrinimo komisijos vadovė M. A. R. M. pateikė Komisijos 2015-07-06 įsakymą Nr. O1-103, kuriame nurodyta, jog patikrinimui atlikti pasitelkiami FNTT specialistai (šis įsakymas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas 2015-07-12 raštu Nr. R2-(Š)-3467), t. y. R. M. buvo informuota, kad minėto įsakymo ir Aprašo 36 punkto pagrindu tikrinimo komisijos nariai ir FNTT specialistai turi teisę patekti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas. Po kurio laiko Tikrinimo komisijos nariai ir FNTT specialistai buvo nuvesti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpą, kur buvo informuoti, jog informacija susipažinimui nebus pateikta. Dėl įvykio M. A. ir FNTT specialistai surašė tarnybinius pranešimus. Nurodo, kad teismas pripažino, jog R. M. pažeidė Aprašo 36.3 p. reikalavimus, tačiau mano, kad turėjo būti pripažinta ir tai, kad R. M. pažeidė ir Aprašo 36.2 punkto reikalavimus. Pažymi, kad Komisijos teismui pateikto UAB (duomenys neskelbtini) 2015-10-28 rašto Nr. 008-10-21882 15 puslapyje UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Komisija apie atvykimą privalo pranešti protingu terminu, t. y. bent prieš vieną darbo dieną. Papildomai Bendrovės 2015-08-26 rašte buvo pažymėta, kad Bendrovė nekliudo patikrinimo eigos ir laukia Tikrinimo komisijos atvykstant susipažinti su reikiamais dokumentais - "maloniai prašome Komisijos paskirtus Tikrinimo komisijos narius atvykti j Bendrovę jiems patogiu metu, prieš tai protingu terminu (t. y. bent prieš 1 darbo dieną) įspėjus Bendrovės atstovus, ir susipažinti su Bendrovės planiniam patikrinimui būtinais dokumentais (Aprašo 31.2 p.) ir/ar pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas (Aprašo 31.3)''. Nurodo, kad nors UAB (duomenys neskelbtini) ne viename rašte pati kvietė Komisiją atvykti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas apie tai informavus bent prieš 1 darbo dieną ir susipažinti su reikiama informacija, tačiau jau rašytiniuose paaiškinimuose dėl Protokolo, teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde UAB (duomenys neskelbtini) teigia, kad apie atvykimą į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas Komisija privalėjo pranešti Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte nustatytu terminu, t. y. prieš 10 darbo dienų. Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) pati prieštarauja savo raštu išdėstytiems teiginiams bei nepagristai teigia, kad Aprašo 31.2 punkto pagrindu Komisijai siekiant atvykti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas ir vietoje susipažinti su informacija privalo būti taikomas Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte nustatytas 10 darbo dienų terminas. Pažymi, kad negali būti tapatinami prašymas raštu pateikti informaciją ir dokumentus bei Komisijos teisė įeiti į tikrinamos energetikos įmonės patalpas ir susipažinti su patalpose laikoma informacija ir dokumentais. Prašymo raštu pateikti informaciją tvarka ir sąlygos reglamentuojamos Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte. Komisijos teisė įeiti į tikrinamos energetikos įmonės patalpas ir susipažinti su informacija reglamentuojama Aprašo 31 punkte ir kituose punktuose. Atkreipia dėmesį, kad Apraše nėra numatyta Komisijos pareiga įspėti tikrinimą energetikos įmonę prieš konkretų terminą apie atvykimą, priešingai, Aprašo 31.2 punkte nustatyta Komisijos teisė laisvai įeiti į patalpas ir tikrinti dokumentus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, susijusius su tikrinamos energetikos įmonės reguliuojama veikla. Nurodo, kad Komisija į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas 2015-11-16 vyko ne pirmą kartą. Komisijos ankstesnių vizitų į patalpas metu UAB (duomenys neskelbtini) nekėlė klausimo dėl pranešimo apie atvykimą prieš netinkamą terminą ir pateikdavo informaciją susipažinimui, net parengdavo dokumentų kopijas: pavyzdžiui, 2015-10-09 raštu Nr. R2-(Š)-3163 Komisija informavo, kad atvyks į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas 2015-10-13 ir 15 dienomis ir jau spalio 13 d. buvo pateikta didžioji dalis informacijos (padarytos dokumentų kopijos) ir nebuvo keliami jokie klausimai dėl pranešimo apie atvykimo ir prašymo pateikti informaciją prieš netinkamą terminą. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad R. M. veiksmuose/neveikime nebuvo kaltės.
Pažymėjo, kad teismas nutarimo motyvuojamoje dalyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad FNTT pareigūnai, įtraukti į Tikrinimo komisijos sudėtį kaip specialistai, turėjo teisę kartu su Tikrinimo komisija pateikti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, nes Komisijos 2015-11-06 įsakymas Nr. 01-103 dėl pasiteiktų FNTT specialistų yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl , vadovaujantis Komisijos įsakymu ir Aprašo 31 punkto nuostatomis FNTT specialistai kartu su Tikrinimo komisijos nariais turėjo teisę patekti į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas ir susipažinti su informacija.
Apeliantė pateikė paaiškinimus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka. Paaiškinimuose nurodyti argumentai iš esmės tapatūs apeliaciniame skunde nurodytiems paaiškinimams ir argumentams, todėl jie nėra kartojami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Vieni iš ATPK 248 str. nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.
R. M. nubausta pagal ATPK 99⁷ str. 1 d. už tai, kad būdama įgaliota, eidama bendrųjų reikalų direktorės pareigas UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) teisėtų nurodymų energetikos kainodaros srityje, t. y. 2015 m. lapkričio 16 d. Tikrinimo komisijos narių vizito metu nepateikė visų patikrinimui atlikti būtinų dokumentų bei kitos informacijos, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma reguliuojama veikla, t. y. nepateikė Komisijos nariams susipažinimui Komisijos raštuose Nr. R2-(T-3467 bei Nr. R2-(Š)-3480 nurodytos informacijos.
Pagal ATPK 99⁷ str. 1 d. atsakomybė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų pažeidimą arba nevykdymą, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisėtų nurodymų kainodaros energetikos bei šalto vandens tiekimo srityje nevykdymą. Skundžiamu nutarimu R. M. nubausta už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymų nevykdymą, konstatavus, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnį, Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 31, 36.3 bei 63 punktų nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisė gauti iš energetiko įmonių reikiamą informaciją joms pavestoms funkcijoms atlikti. Taip pat nustatyta, kad Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad licencijos turėtojas privalo vykdyti šias licencijuojamos veiklos sąlygas. Viena iš jų įtvirtinta šio straipsnio 7 punkte, numatanti licencijos turėtojo pareigą teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti. Šilumos tiekėjas privalo pateikti informaciją per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių nustatomas ilgesnis terminas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnyje įtvirtintas informacijos priežiūrą atliekantiems subjektams teikimas (pažeista straipsnio dalis kaltinime nenurodyta). Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektai teikia priežiūrą atliekantiems subjektams dokumentus, kuriuos privaloma rengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją ūkio subjekto turima forma. Priežiūrą atliekantis subjektas negali reikalauti ūkio subjekto pateikti konkrečios prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, tam reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas turi teisę neteikti priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui. Atsisakydamas teikti dokumentus, ūkio subjektas turi raštu nurodyti, kokiam priežiūrą atliekančiam subjektui šie dokumentai yra pateikti. 3 dalyje įtvirtinta, kad priežiūrą atliekantys subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę ūkio subjektai.
Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 31 p. nustatytos tikrinimo Komisijos teisės, t. y. kad <...>. Tikrinimo komisijos vadovas ir nariai, atlikdami patikrinimus, turi teisę: 31.1. gauti paaiškinimus žodžiu ar raštu iš tikrinamų energetikos įmonių vadovų ar jų įgaliotų asmenų; 31.2. pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Komisijos pirmininko įsakymą – laisvai įeiti į tikrinamų energetikos įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, susijusius su tikrinamos įmonės reguliuojama veikla; 31.3. gauti su energetikos įmonės reguliuojama veikla susijusius dokumentus ir pasidaryti jų kopijas; 31.4. esant tarnybiniam būtinumui, pasitelkti kitus Komisijos specialistus, ekspertus ar specialistus iš kitų valstybės institucijų bei organizacijų.
Aprašo 36.3 punkte nustatyta tikrinamos įmonės pareigos, t. y. jog tikrinama energetikos įmonė privalo pateikti visus patikrinimui atlikti visus būtinus dokumentus, elektroniniu būdu tvarkomus duomenis bei kitą informaciją, susijusią su tikrinamos energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla.
Aprašo 63 punkte nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šį Aprašą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi, iš išdėstyto matyti, kad R. M. nubausta už tai, kad tikrinimo Komisijai nepateikė visų patikrinimui atlikti visus būtinų dokumentų, elektroniniu būdu tvarkomų duomenų bei kitos informacijos, susijusios su tikrinamos energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar iš R. M. tikrinimo Komisija galėjo reikalauti atitinkamo elgesio, t. y., ar pati tikrinimo Komisija laikėsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyto planinio patikrinimo proceso tvarkos, R. M. tyčią.
Visų pirma, pažymėtina, kad ne tik Komisijos reikalavimas turi būti teisėtas, bet ir pats procesas (planinis patikrinimas) turi vykti teisėtai, laikantis teisės aktų, reguliuojančių patikrinimo tvarką, nuostatų. Apylinkės teismas, nustatydamas objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius, konstatavo, jog Komisija neprivalėjo laikyti įstatymuose ir Apraše nustatyto ne trumpesnio nei 10 darbo dienų termino prašomiems dokumentams ir informacijai pateikti, nes šiuo atveju institucija prašė ne dokumentų kopijų, o pati atvyko į tikrinamą įstaigą. Su tokiu įstatymo aiškinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas privalo pateikti informaciją per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių nustatomas ilgesnis terminas. Šis terminas numatytas ir Aprašo III skirsnio „Pasirengimas patikrinimui“ 23 punkte, Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 6 d., o būtent, kad Komisijos įgaliotas darbuotojas, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki planinio patikrinimo pradžios, raštu informuoja ūkio subjektą, pateikdamas jam pranešimą apie priimtą sprendimą atlikti planinį patikrinimą, kuriame nurodo planinio atlikimo pagrindą, pradžios ir pabaigos datas, dalyką, preliminarių dokumentų pateikimo tvarką. Tai yra imperatyvios teisės aktų nuostatos. Nei įstatymuose, nei Apraše nėra numatyti skirtingas planinio patikrinimo proceso reglamentavimas, kai Komisija reikalauja tik pateikti reikalaujamų dokumentų kopijas ir nevyksta į tikrinamą įmonę, arba, kai tikrinimo Komisija vyksta Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimą atlikti į pačią įmonę. Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 32.1. p. įtvirtinta ne tik tikrinimo Komisijos narių teises, bet ir jų pareigą atliekant patikrinimą vadovautis tikrinamų energetikos įmonių reguliuojamą veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir Aprašo nuostatomis. Apylinkės teismo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Šilumos ūkio įstatyme ir Apraše nustatyto ne mažesnio nei 10 darbo dienų termino pranešimui apie planuojamą patikrinimą ir norimus gauti dokumentus bei informaciją. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad anksčiau tikrinama įstaiga pati nurodė, jog tikrinimo Komisija praneštų bent prieš dieną apie planuojamą patikrinimą, nes tada buvo atliekamas kitas patikrinimas, be to, susiklosčius situacijai, kai tikrinimo Komisijai buvo pranešta apie negalėjimą įvykdyti reikalavimo per nustatytą terminą, kuris iš esmės tebuvo 1 darbo diena (b. l. 26-32, 34-35), Komisija privalėjo vadovautis įstatyme ir Apraše nustatytos patikrinimo tvarkos, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų proporcingumo, naujovių ir atvirumo permainoms principų. Be to, Aprašo 37.1. p. įtvirtinta tikrinamų energetikos įmonių teisė, teikiant motyvuotą prašymą, pratęsti net ir Aprašo 23 p. nurodytų dokumentų pateikimo Komisijai terminą, tuo tarpu nei įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta komisijos teisė anksčiau, nei nustatyta Aprašo 23 p., reikalauti norimų patikrinti dokumentų. Pareigos laikytis ne mažesnio nei 10 darbo dienų termino nepašalina ir tai, kad patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto internetinėje svetainėje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo, nes ši procedūra taip pat numatyta teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 6 d) yra tik viena iš planinio patikrinimo proceso dalių. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad planinis patikrinimas buvo kelis kartus atidėtas: Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2014-11-20 įsakymu Nr. 01-84, buvo numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas vyks nuo 2015-03-02 iki 2015-06-07 (b. l. 5-7); Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2015-01-30 įsakymu pakeistas pirmasis įsakymas ir nustatyta, kad patikrinimas vyks nuo 2015-04-01 iki 2015-09-31; 2015-07-29 įsakymu Nr. 01-66 buvo nuspręsta patikrinimą atlikti nuo 2015-08-12 iki 2015-12-31 (b. l. 9-10). Todėl nelogiška reikalauti, kad 9 mėnesius įmonė dokumentus laikytų nuolat paruoštus susipažinti. Pažymėtina ir tai, kad visi reikalauti dokumentai Komisijai buvo pateikti, nepažeidžiant 10 darbo dienų termino.
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-10-09 Komisija raštu informavo UAB (duomenys neskelbtini), kad Komisijos nariai atvyks į tikrinamos bendrovės patalpas 2015-10-13 – 15 d., vėlesnės datos bus praneštos atskirai. Nurodyta informacija, kuri bus reikalinga tikrinimui (b. l. 22-25); komisija 2015-11-12 raštu Nr. R2-(Š)-3467, pranešė, kad Komisija į tikrinamos bendrovės patalpas atvyks 2015-11-16, 9 val., rašte nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta atvykusiems komisijos nariams (b. l.26-32). Atkreiptinas dėmesys, kad buvo prašoma jau kita informacija nei 2015-10-09 rašte. Pagal 2015 m. kalendorių 2015 m. lapkričio 12 d. buvo ketvirtadienis, 14-15 dienos – poilsio dienos. UAB (duomenys neskelbtini) 2015-11-13 pranešė Komisijai, kad bendrovėje fiziškai negalės įgyvendinti dėl neadekvataus ir akivaizdžiai per trumpo termino dėl to, kad bendrovėje nebus Bendrovės vadovo ir kitų pagrindinių funkcinių bendrovės specialistų. Prašė Komisijos planuojamą atvykimą į bendrovę perkelti į 2015-11-20, 10 val. (t. y. 4 dienoms) (b. l. 33). Viešojo administravimo proporcingumo principas reikalauja, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Naujovių ir atvirumo permainoms principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių. Apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į itin trumpą reikalaujamų dokumentų ir informacijos surinkimo laikotarpį, nėra pagrindo išvadai, kad šių principų buvo laikomasi, žinant, kad bendrovėje dėl objektyvių priežasčių nėra nei jos vadovo, nei reikiamų asmenų. Be to, kaip paminėta aukščiau, visi reikalauti dokumentai Komisijai buvo pateikti, nepažeidžiant 10 darbo dienų termino. Visos šios aplinkybės taip pat rodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog R. M. veikdama tiesiogine tyčia reikalaujamų dokumentų ir informacijos Komisijos nariams nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei tai, kad nėra paduoto skundo R. M. atsakomybę sunkinančiais pagrindais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinė teisena pagal ATPK 99⁷ str. R. M. nutrauktina.
Dėl Komisijos sprendimo patikrinimui pasitelkti FNTT pareigūnus apygardos teismas nepasisako, viešojo administravimo subjekto priimtas administracinės procedūros sprendimas skundžiamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Įstatymo 36 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą ir R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.