- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- eI-9650-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03282-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai L. K. ir jos atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, atsakovo atstovams V. K. ir N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2015-05-18 sprendimą Nr. (12.7.-V) 2V-580 nepritarti įėjimo iš (duomenys neskelbtini) pusės į rūsį ir panduso įrengimo projektiniams pasiūlymams (toliau –Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-03-06 pateiktus projektinius pasiūlymus; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Senamiesčio projektai“ pateiktuose užsakovės (duomenys neskelbtini). Pastato Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) įėjimo iš (duomenys neskelbtini). pusės į rūsį ir panduso įrengimo projektinių pasiūlymų (korektūroje) (toliau – Projektiniai pasiūlymai) turinyje yra Nekilnojamo turto registro išrašas, patvirtinantis jos nuosavybės teisę į statinius. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-628-629/2014 yra įsiteisėjęs ir jame yra nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos–administracinės patalpos ir kavinė-baras, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisako derinti pateiktą Projektinį pasiūlymą, argumentuodamas, jog neteisėtos statybos (kapitaliai) remontuoti negalima. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-869-827/2011 nustatė, jog pandusas prie įėjimo į ginčo pastato pirmojo aukšto patalpas buvo įrengtas iki L. K. įsigyjant patalpas, esančias nurodytame pastate, todėl atmetė Statybos inspekcijos argumentą, jog pareiškėja savavališkai įrengė nurodytą pandusą, ir atitinkamai reikalavimą dėl nurodytų statybos darbų pašalinimo. Be to, šioje nutartyje nustatė, kad egzistuoja savavališkos statybos įteisinimui būtinos sąlygos bei nustatė 6 mėnesių terminą savavališkai statybai įteisinti. Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam aktui keliamų reikalavimų. Šio sprendimo argumentai iš esmės prieštarauja teismų sprendimuose padarytoms išvadoms bei paties atsakovo teiginiui, kad pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatas tvarkomieji paveldosaugos darbai: remontas, yra galimas. Nurodė, kad UAB „Senamiesčio projektai“ projektiniuose pasiūlymuose pateiktas projektas, nurodant statybos rūšį – tvarkomieji paveldosaugos darbai: remontas, atsakovas nenurodė motyvų, kodėl netinkamas projektas bei kodėl darbai priskiriami prie kapitalinių remonto darbų. Nesutiko su sprendimo 4 dalies išvada, kad nėra pateikta detalių architektūrinių, archeologinių ir konstrukcinių tyrimų, nors projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad juos atliko E. P., 1993m., ir R. V., 2010 m., nepateikta pilna ataskaita su fotofiksacija. Vėliau atsakovas sprendimo 6 dalyje įvertino šią informaciją. Pabrėžė, kad administracinėje byloje Nr. I-628-629/2014 minėti argumentai buvo įvertinti ir teismas padarė išvadą, nurodydamas, kad nors laiptų kryptis ir forma nebuvo įrodyta nei architektūrinių tyrimų, nei archeologinių tyrimų metu, o buvę laiptai negalėjo būti išlikę, tačiau vienareikšmiškai aišku, kad jie buvo ir galimi tik du jų atstatymo variantai: statmenai pastatui ir lygiagrečiai pastatui. Teigė, kad teismui 2015-05-18 sprendimu (administracinė byla Nr. I-628-629/2015) įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-03-06 pateiktus projektinius pasiūlymus, keliami nauji reikalavimai, kurių anksčiau nebuvo nurodyta. Atsakovas ne tik objektyviai nevertino projekto, bet ir sukūrė tokią situaciją, kad pareiškėja negali suprasti, dėl kokios priežasties yra priimami neigiami sprendimai, nes pašalinti visi tiek atsakovo, tiek teismų sprendimais nustatyti pažeidimai, t. y. pakeistas laiptų ir panduso medžiagiškumas, parengtas tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas. Pareiškėjai nesuteikiama galimybė realizuoti teismų sprendimais pripažintas teises. Teigė, kad vilkino ir pažeidė terminus, žinodamas, jog pareiškėjai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-869-827/2011 nustatė terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, pareiškėjai ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių gali kilti žala.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, nepritarimas Projektiniams pasiūlymams yra motyvuotas. Teigė, kad pagal Reglamento 29.3 punktą, pareiškėja turėjo pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Sprendimo 2 pastraipoje išdėstė, kad Projektiniai pasiūlymai neatitinka Reglamento 25 punkte nurodytų sąlygų, t. y. projektiniai pasiūlymai prieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatoms. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 50 kvartalo, į kurį patenka pastatas (duomenys neskelbtini), detalizuotas tvarkymo ir naudojimo režimas nustato, kad šio pastato gatvės fasadui taikomas konservavimo-restauravimo režimas. Projektiniais pasiūlymais kapitalinio remonto darbai projektuojami autentiškoje saugomoje (duomenys neskelbtini), gatvės fasado sienoje. Departamento Vilniaus skyrius antrame.
Pažymėjo, kad vėlesniuose sprendimo punktuose išsamiau išdėstė nepritarimo Projektiniams pasiūlymams motyvus, kuris pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), t. y. Projektiniai pasiūlymai nėra išsamiai pagrįsti tyrimais, kaip tai nustato Reglamento 25 punktas. Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad Projektiniai pasiūlymai grindžiami tyrėjų E. P. 1993 m. ir R. V. 2010 m. atliktais architektūriniais tyrimais bei 2009 m. atliktais archeologiniais tyrimais, tačiau Projektinių pasiūlymų sudėtyje nėra pateikta tyrimų ataskaitų, kurios pagrįstų projektuojamus sprendinius. Sprendimo 6 punkte nurodė, kad būtent Departamento Vilniaus skyriaus turima tyrimų medžiaga, nepagrindžia projektuojamų sprendinių, t. y. nei architektūriniai nei archeologiniai tyrimai nepagrindžia projektuojamo įėjimo į rūsio patalpas ir laiptų buvimo. Sprendime nurodyta, kad projektuojami kapitalinio remonto sprendiniai pažeidžia pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingąją savybę – konstrukciją – pamatą su akmenų ir plytų mūro rūsio sienomis.
Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime į skundą išdėstytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilęs dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus –V0-teritorinio padalinio 2015m. gegužės 18d. sprendimo Nr. (12.7-V) 2V-580.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjai L. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos ir kavinė-baras, esančios adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėja 2011 m. balandžio 1 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kuria jai išnuomotas 0,0068 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausančios patalpos, yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)) bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 paskelbtas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to, jis patenka į kultūros paminklo - Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas - (duomenys neskelbtini)) teritoriją, į Vilniaus senamiesčio 50 kvartalą, kurio detalizuotas tvarkymo ir naudojimo režimas nustatytas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490. Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento kvartalo Nr. 50 detalizuotą tvarkymo ir naudojimo režimą pastato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gatvės fasadui taikomas konservavimo-restauravimo režimas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-810-585/2013 teismas nustatė, kad pareiškėjai 2009 m. kovo 12 d. buvo surašytas aktas dėl savavališkos statybos, nes ji, neturėdama nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo, kultūros paveldo statinyje, savavališkai iškasė gruntą, įrengė laiptus į rūsyje esančias patalpas, rūsio sienoje iškirto angą ir įstatė duris, išbetonavo laiptus, ant laiptų atraminės sienutės įrengė metalinę tvorelę. 2009 m. kovo 19 d. pareiškėjai buvo įteiktas reikalavimas, kuriuo ji įpareigota iki 2009 m. liepos 16 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjai nustatytu terminu neįvykdžius nurodyto reikalavimo ir nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, prašydama įpareigoti L. K. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti laiptus į rūsį bei rūsio sienoje įrengtas duris, užmūryti durų angą, užpilant atgal iškastą gruntą, bei sutvarkyti šaligatvį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-869-827/2011 Inspekcijos pareikštą ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, nustatė L. K. 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos metu įrengtiems laiptams į rūsį, rūsio sienoje įrengtoms durims ir durų angai, atraminei sienutei, ant atraminės sienutės ir panduso įrengtai metalinei tvorelei ir iškastam gruntui. Teismas sprendime konstatavo, jog pandusas prie įėjimo į ginčo pastato pirmojo aukšto patalpas buvo įrengtas iki L. K. įsigyjant patalpas, esančias nurodytame pastate, todėl atmetė Inspekcijos argumentą, jog pareiškėja savavališkai įrengė nurodytą pandusą, ir atitinkamai reikalavimą dėl nurodytų statybos darbų pašalinimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-810-585/2013 šį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-29 sprendime administracinėje byloje Nr. I-628-629/2014 (prijungta administracinė byla, l. 186–191) nurodė, kad priimdama skundžiamą 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokiu būdu buvo paneigtos ne tik minėtos taisyklės, apibrėžtos įstatymų leidėjo, bet ir teisėtumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti. Pažymėtina, kad iš 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo nėra aišku, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka pareiškėjos pateikti projektiniai pasiūlymai, kokias vertingąsias savybes pažeidžia projektinių pasiūlymų sprendiniai, tuo labiau, kad pats atsakovas neginčija, jog nuo XVII a. antros pusės iki XIX a. pradžios ginčo pastate egzistavo įėjimas į rūsį (b. l. 35-36). Be to, atsakovas skundžiamame sprendime, nenurodo, jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis padarė atitinkamas išvadas ir priėmė neigiamą atsakymą dėl projektinių pasiūlymų derinimo. Aiškiai, išsamiai bei suprantamai nemotyvuotas individualus administracinis aktas sudaro kliūtis jį ginčijančiam asmeniui tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismo vertinimu, minėti neatitikimai VAĮ 8 str. nuostatoms vertintini kaip esminis viešojo administravimo sistemos subjekto veiklos trūkumas ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą atsakovo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą, įpareigojant Departamento Vilniaus teritorinį padalinį iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. kovo 6 d. pateiktus projektinius pasiūlymus ir priimti VAĮ 8 str. nuostatas atitinkantį sprendimą.
Departamento Vilniaus teritorinis padalinys Sprendime peržiūrėjęs UAB „Senamiesčio projektai“ pateiktą 2015-03-09 pastato Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) pusės į rūsį ir panduso įrengimo projektinių pasiūlymų-korektūrą (2013 - 03 m.; statytojas L. K., projekto rengėjas UAB „Senamiesčio projektai“, projekto vadovas J. M.), išnagrinėjo pastato (duomenys neskelbtini) pusės į rūsį ir panduso įrengimo projektinių pasiūlymų korektūra, informavo, kad jai pritarti negali:
1) projektinių pasiūlymų sudėtyje nėra dokumentų, statinio nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų kopijų, taip pat projektiniai pasiūlymai parengti pastato (duomenys neskelbtini). pusės į rūsį ir panduso įrengimo kapitaliniam remontui, kuris yra neteisėtai įrengtas, todėl jų, kaip neteisėtos statybos, kapitaliai remontuoti negalima;
2) pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ (toliau PTR) reikalavimų: projektiniai pasiūlymai neatitinka PTR 25 punkte nurodytų sąlygų - a) yra prieštaravimų tarp Vilniaus senamiesčio - Kultūros Paminklo UI P - (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) apsaugos reglamento (toliau Reglamentas) nuostatų ir projektinių pasiūlymų. Pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) yra valstybės saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui. Reglamente pastato gatvės fasadui nustatytas konservavimo -restauravimo režimas, o paprastasis ir kapitalinis remontas galimas nevertingose dalyse ir elementuose. Siūlomi kapitalinio remonto darbai prieštarauja Reglamento nustatytiems reikalavimams - vykdyti tik konservavimo - restauravimo darbus. Panduso bei laiptų kapitalinis remontas nepriskirtini konservavimo ir restauravimo darbams;
3) Ar naujadaro sukūrimas ir kapitalinis remontas (laiptai ir pandusas) valstybinėje žemėje (gatvės .“raudonosios" linijos) yra tvarkomieji paveldosaugos darbai - kapitalinis remontas'1 Pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 "Tvarkybos darbų rūšys", kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms ir autentiškumui išsaugoti atliekamos tvarkybos darbų rūšys - laikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmes pašalinimas, konservavimas, restauravimas, tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas;
4) projektiniuose pasiūlymuose yra pastraipa, kad pasiūlymai parengti pagal architektūrinių tyrimų (atliko E. P., 1993 m. R. V. 2010 m.) ir konstrukcijų tyrimų ((duomenys neskelbtini) duomenis, tačiau byloje nėra pateikta minėtų detalių architektūrinių, archeologinių ir konstrukcinių tyrimų. Taip pat Departamento VTP nežinomas architektūrinių tyrimų leidimas ir pilna ataskaita su fotofiksacija. rūsio sienos iš vidaus patalpos ir iš gatvės puses, su pagrindinio fasado zondažo kortelėmis, kuri pagrįstų, šioje vietoje buvusius laiptus ir pandusą;
5) nurodė, kad pateiktame projektinių pasiūlymų korektūros paaiškinime 2013-03-04 yra pabrėžta, kad pandusas prie įėjimo į pirmą aukštą nėra naujadaras, jis jau buvo įrengtas, bet Departamento VTP toks projektas ir leidimas nėra žinomas;
6) Vilniaus senamiestyje įrengiami nauji ar rekonstruojami esantys laiptai, nuožulnos ir kiti elementai, vedantys į pastatų pirmųjų aukštų, rūsių, pusrūsių patalpas įrengiami gatvių raudonųjų linijų ribose (kelio apsaugos zonoje) tik tuo atveju, kai jie atkuriami pagal istorinius -ikonografinius, archeologinius ir architektūrinius tyrimus Departamento VTP nėra žinomi tyrimai, kurie pagrįstų laiptų ir panduso įrengimą, o tokių tyrimų nepateikė, kurie gali pagrįsti įėjimą iš gatvės į rūsį. kartu su laiptais ir pandusu įrengimą;
6) Atkreipė dėmesį, kad išnagrinėję archyvine medžiagą - 1993 m. E. P. architektūrinių tyrimų ataskaitą ir 2009 m. A. M. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaitą su pilna fotofiksacija ir aprašymais, manome, kad įrengiant laiptus pažeistos Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-11-16 aktu Nr. KPD-RM-1545 nustatytos vertingosios savybės ((h ttp: "kpd.lt/) 13.1.4 konstrukcijos - pamatas su akmenų ir plytų mūro rūsio sienomis). Informuojame, kad Departamento VTP nagrinėja galimybe siūlyti skaičiuoti valstybei padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė 2015m. gegužės 18d. sprendimą pakartotinai po Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-628-629. Sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, juo atsakovas buvo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjos 2013m. kovo 6d. pateiktus projektinius pasiūlymus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja atsižvelgdama į atsakovo ankstesnius nurodytus trūkumus, juos šalino ir pateikė atsakovui naujam svarstymui. Tuo tarpu atsakovė priimdama skundžiamą 2015m. gegužės 18d. sprendimą nurodė naujus anksčiau nekeltus reikalavimus projektiniams pasiūlymams, sprendime nurodydama aplinkybes, kliudančias priimti pareiškėjai palankų sprendimą.
Teismas pažymi, kad vienas iš teisės aktų, kuriais savo veikloje turi vadovautis atsakovas – Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymas(toliau – VAĮ), nustatantis viešojo administravimo principus , viešo administravimo sritis , viešo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus. Pagal VAĮ 8str. 1d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis(faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8str.1d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai.
Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė Vilniaus administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu nurodytų trūkumų, vertindama naujai pareiškėjos pateiktus projektinius pasiūlymus 2015 05 18 priimtame sprendime kelia pareiškėjai naujus reikalavimus, kurie nebuvo išdėstyti 2013 05 20 sprendime Nr. 912.7-V-770. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo objektyviai vertinamas naujai pateiktas pakoreguotas vykdomo projekto vertinimas, o vertinimas atliktas tik formaliai, neįsigilinus į jau anksčiau nustatytas faktines ginčo aplinkybes.
ABTĮ 58str.2d. numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje ar administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Prejudicinę galią teismo procese ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tos aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. res judocata įgijusiu teismo sprendimu.
Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenims ir valdžios institucijoms. Ginču atveju atsakovui žinomas apie ankstesnius teismo sprendimus, turinčius šioje byloje res judicata galią, juose nustatytos tos faktinės aplinkybės, kurias atsakovas iš naujo ginčija šioje byloje(savavališka panduso statyba, įėjimo į rūsį formavimas kt būdais nei siūlo pareiškėja or kt.) Šie faktai negali būti įrodinėjami iš naujo šioje administracinėje byloje. Teisės teorijoje akcentuojama, kad būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą.(LVAT 2012 01 16 nutartis byloje NR. A438-54/2012)
Teismo vertinimu atsakovo sprendime keliami argumentai, yra jau ištirti ir įvertinti nagrinėjant civilinę bylą Nr.2A-810-585/2013 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013m. balandžio 22d. sprendimu (prijungtos civilinės bylos 10-15l.) ir ši faktinė aplinkybė paneigia atsakovo atstovo paaiškinimą teismo posėdžio metu , kad atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nieko nežino apie tokį sprendimą. Nurodytoje byloje atsakovas dalyvavo byloje trečiuoju, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, asmeniu ir palaikė ieškinį.
Be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėjus administracinę bylą tarp tų pačių šalių, 2015m. rugsėjo 29d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad atsakovui žinoma aplinkybė, kad ginčo pastate buvo laiptai į rūsį.
Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys nesuderinamas su gero administravimo(atsakingo valdymo) principu, kadangi nagrinėdamas pareiškėjos vykdomą projektą pakartotinai atsakovas nenurodė, jokių konkrečių projekto trūkumų, bandydamas paneigti jau anksčiau jam žinomus teismo sprendimais nustatytus faktus. Byloje apklaustas liudytojas J. M. pažymėjo, kad jam kaip specialistui architektui nesuprantami atsakovo atsisakymo motyvai, kadangi sprendime nenurodytas joks pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas neigiamas pareiškėjai sprendimas. Teismo vertinimu liudytojo parodymai patvirtina faktinę situaciją, jog atsakovas vengia išnagrinėti projektą ir sukuria dirbtines formalias kliūtis jo įgyvendinimui, pažymėtina aplinkybė, kad atsakovas savo sprendime nenurodė teisinio įstatyminio pagrindo, kuriuo rėmėsi atsisakydamas tvirtinti projektinius pasiūlymus.
Kiti atsakovo argumentai dėl atsisakymo tvirtinti projektinius pasiūlymus neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių ginčą, nes jo baigtį lemia įrodytos faktinės aplinkybės res judicata nustatytos minėtoje civilinėje ir administracinėje bylose, dėl to plačiau neaptartinėtini.
Atsakant į pareiškėjos argumentą dėl terminų per kuriuos turėjo būti užbaigta ginčo administracinė procedūra, teismas pažymi, jog viešojo administracinio subjektui įstatymu nustatyti terminai administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl atsakymas parengimas po termino pasibaigimo nedaro priimto administracinio akto negaliojančiu ir savaime nesukelia žalos, tik prailgina administracinę procedūrą(LVAT 2012 01 27 nutartis byloje A602-110/2012; 2012 05 24 nutartis byloje A520-2317/2012).
Teismas vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, pareiškėjos skundą tenkiną ir nustato atsakovui įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pakartotinius projektinius pasiūlymus.
Bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į pateiktus mokėjimo dokumentus( pavedime nurodyta mokėtoja H. K.) nesvarstytinos esant šiam neaiškumui. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45str. Nustatyta tvarka pateikti prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127-129 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjos L. K. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2015-05-18 sprendimą Nr. (12.7.-V) 2V-580 nepritarti įėjimo iš (duomenys neskelbtini) pusės į rūsį ir panduso įrengimo projektiniams pasiūlymams) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos L. K. 2013-03-06 pateiktus projektinius pasiūlymus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.