Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prašymą tenkino iš dalies.Nustatė L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, rūpybą.Prašymą dalyje dėl A. K. skyrimo L. K. rūpintoju atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar pagrįstai teismas pareiškėjos L. K. rūpintoju neskyrė jos sūnaus A. K..

CPK 509 straipsnyje reglamentuoti veiksniam asmeniui skiriamos rūpybos ir rūpintojo aspektai. Pagal CPK 509 straipsnio 5 dalį teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, išsireikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinius teisės pažeidimus. Nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją veiksniam asmeniui, teismas taip pat turi išsiaiškinti ne tik tai, ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, pagal savo asmenines, moralines ir kitokias savybes, galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus (CK 3.242 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jog pareiškėja L. K. negali vaikščioti bei tinkamai savimi pasirūpinti, nesugeba pasigaminti valgio, nusipirkti maisto produktų, vaistų, negali pasirūpinti savo higiena ir kt., sprendė, kad pareiškėjai reikalinga rūpyba. Įvertinęs, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, savo asmeninėmis, moralinėmis savybėmis atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus ir gali įgyvendinti rūpintojo funkcijas bei užtikrinti rūpintinio interesus, teismas nustatė, kad pareiškėjos L. K. sūnus A. K. nesugebės tinkamai pasirūpinti motinos priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pretendento tapti L. K. rūpintoju vertinimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. K. 12 kartų baustas administracine tvarka, 2014 m. gegužės 28 d. nuteistas už vagystę (nuosprendis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2014 m. spalio 3 d. nutartimi A. K. apeliacinį skundą atmetus), jau buvo teistas 2000 metais, šiuo metu jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių nėra, niekur nedirba nuo 2007 m. lapkričio mėnesio (paskutinė darbovietė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo tik daugiau nei 1 mėnesį), nors yra jauno amžiaus ir darbingas (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų suprastina, kad A. K. gyvena su pareiškėja (motina) L. K. jai dalinės nuosavybes teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus išvados matyti, kad apsilankymo metu nurodytame bute buvo šalta, nors bute įrengtas autonominis šildymas, pareiškėja šildėsi vandens pripildytais plastikiniais buteliais ir skundėsi, kad šalta, tačiau jos sūnus A. K. paaiškino, kad taip taupomos dujos. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjos gyvenamoji aplinka netvarkinga, kambario, kuriame suverstos šiukšlės, plastikinė tara ir tetrapakai, aplinka antisanitarinė, tokia aplinka skleidžia nemalonų kvapą, kelia grėsmę sveikatai, neigiamai veikia psichologiškai. Be to, CK 3.297 str. 3 d. numato, kad veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto pavedimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Minėtos teisės normos neįpareigoja pareiškėjo (veiksnaus asmens, kuris prašo nustatyti rūpybą) su asmeniu, rekomenduojamu skirti rūpintoju, sudaryti CK 3.297 str. 3 d. nurodytą sutartį kreipiantis į teismą dėl rūpybos nustatymo, tačiau tokią teisę jie turi. Šiuo atveju rūpintoju paskyrus A. K. ir jam sudarius su rūpintiniu aukščiau nurodytą sutartį dėl jo teisės valdyti, naudotis ir disponuoti L. K. turtu kiltų pagrįsta rizika, ar, atsižvelgiant į A. K. charakterizuojančią medžiagą ir jo polinkį į turtinio pobūdžio nusikaltimus ir (ar) administracinius teisės pažeidimus (Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. ir skirta 300 Lt bauda, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir kt.), turtas bus valdomas, naudojamas ir juo disponuojama išimtinai L. K. interesais ir jos poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nurodytų aplinkybių visetas apie pretendento tapti L. K. rūpintoju asmenybę bei jo nesugebėjimą pasirūpinti pareiškėjos gyvenamosios vietos aplinkos tvarka bei higiena pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą išvadai, kad šis asmuo negali būti skiriamas rūpintoju.

Pažymėtina, kad dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui buvo nagrinėjama pagal paties veiksnaus asmens pareiškimą, kuriame buvo prašoma rūpintoju skirti konkretų asmenį. Bylos nagrinėjimo eigoje, kaip rūpintojo alternatyva, buvo nurodyta Kauno miesto socialinių paslaugų centro Paslaugų namuose tarnyba, tačiau šis rūpintojas gali būti paskirtas tik esant pareiškėjos sutikimui. Kadangi dėl šio rūpintojo kandidatūros pareiškėja nėra išreiškusi valios, teismas, nepaskyręs rūpintoju A. K. dėl jo neatitikimo rūpintojui keliamiems reikalavimams, negalėjo skirti rūpintoju kito asmens, kadangi tai iš esmės pažeistų pareiškėjos teisę pasirinkti rūpintoją. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjai išlieka teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl rūpintojo paskyrimo.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, kai veiksniam asmeniui nustatoma rūpyba, tačiau nepaskiriamas konkretus asmuo rūpintoju, gyvenamosios vietos savivaldos globos ir rūpybos institucija pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą, turi įstatyminę pareigą rūpintiniui organizuoti socialinių paslaugų teikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta įstatymo nuostata bylos nagrinėjimo metu negaliojo. Bylos nagrinėjimo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte numatyta savarankiška savivaldybės funkcija – socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nustačius pareiškėjai rūpybą ir nesant paskirto rūpintojo, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybė turi imtis aktyvių veiksmų, įstatymo leidėjo nustatytai savivaldybės funkcijai įgyvendinti, t. y. teikti pareiškėjai socialines paslaugas, kad būtų užtikrinamas rūpybos reikalingo asmens maitinimo organizavimas, asmens higiena ir priežiūra, pagalba buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros organizavimas, ūkio darbai, kitos paslaugos, reikalingos norint sudaryti galimybes asmeniui gyventi savo namuose ir kt.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.