Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-11-20 · Administracinė byla Nr. AS-620-556/2024

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-20
Bylos Nr.
AS-620-556/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04073-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
T. Ž.
Administracinė byla Nr. AS-620-556/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04073-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovams advokatui J. Z., advokato padėjėjai L. B. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovų advokato J. Z. ir advokato padėjėjos L. B. 1 300 Eur materialinei žalai atlyginti.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. Ž. skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3, 17, 18 straipsnių nuostatas, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė ir dėl bylos rūšinio teismingumo reguliuojančias ABTĮ 22 straipsnio 2 dalies ir CPK 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei apžvelgė Specialioji teisėjų kolegijos nutartis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kuriose nurodyta, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir su juo susijusius kitus teisės aktus. Šios tarnybos santykiai su asmenimis, kuriems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi pavaldumo požymį ir yra administraciniai. Tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos santykiai su teisinę pagalbą teikiančiais advokatais yra kitokio pobūdžio. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Šiose sutartyse dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai, kas leidžia daryti išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatų santykiai nėra pagrįsti pavaldumu (yra sutartinio pobūdžio), todėl jie laikytini ne administraciniais, o privatinės teisės normų reglamentavimo sričiai priskirtinais santykiais (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81-2011; 2014 m. kovo 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31-2014).