Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Bylos Nr.1S-465-366/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

2014 m. gegužės 15 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria įtariamajam D. B. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. įtariamas tuo, kad jis 2014 metų vasario mėnesį veikdamas organizuotoje grupėje kartu S. L., nusikaltimo organizatoriumi A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis verbavo, įgijo ir gabeno mažametį P. P. (gim. 2000-06-29) į Daniją, siekdami, kad mažametis būtų išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, o būtent: S. L., 2014 metų, vasario 14 d. bute, esančiame Kęstučio g. 15-3, Biržai, turėdamas tikslą kartu su D. B., nusikalstamos veikos organizatoriumi A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis gauti turtinės naudos, žinodami, kad P. P. yra mažametis, ir pasinaudodami jo pažeidžiamumu – mažametyste, bloga materialine padėtimi, įkalbėjo jį ir tokiu būdu užverbavo jį vykti į Daniją vogti iš parduotuvių. Po to, vasario 15 d. prie namo, esančio Kęstučio g. 15, Biržai, įsodino mažametį P. P., kuris su savimi turėjo kito asmens dokumentą - LR asmens tapatybės kortelę, išduotą A. I. vardu, į tyrimo metu nenustatytą FORD markės automobilį - kemperį, kurį vairavo D. B. nugabeno į Daniją, kur jis buvo kontroliuojamas bei išnaudojamas nusikalstamų veikų-vagysčių iš parduotuvių daryme ir tokiu būdu pelnėsi iš mažamečio P. P. daromų nusikalstamų veikų, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka įtariamasis D. B. buvo laikinai sulaikytas 2014-03-05. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartimi D. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, kuri skundžiama to paties teismo 2014-04-29 nutartimi pratęsta dar 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.).

Nutartis, gynėjo manymu, negali būti laikoma teisėta ir todėl, kad jos įžanginėje dalyje nurodyta, kad D. B. teistas Austrijos teismo, nors BK 97 str. 1 d. nurodoma, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas ar tęsiamas jo terminas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Kaip ir nurodyta gynėjo skunde, suėmimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Priešingai, nei nurodyta skunde, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo mažamečio P. P., liudytojos D. V., įtariamojo S. L. apklausos protokoluose ir kitoje rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, iš kurios turinio akivaizdu, jog į Daniją buvo važiuojama ne turistauti, kaip tai nurodo D. B. apklausos metu, o vogti iš parduotuvių ir vagystės mechanizmas buvo aptarinėjamas važiuojant. Pasak S. L., nors vairuotojas vagystėse nedalyvavo, tačiau jis apie tai žinojo, nes vežiodavo į parduotuves, laukdavo kol bus įvykdyta vagystė, girdėjo pokalbius prieš vagystę ir po jos. Šioje proceso stadijoje minėtų duomenų pakanka tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.

Suėmimas įtariamajam D. B. skundžiama nutartimi pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikalstimus. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. D. B. įtariamas padaręs tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors, kaip ir nurodoma gynėjo skunde, D. B. pagal iki 2014-03-25 galiojusią BK 97 straipsnio redakciją, nėra laikomas teistu, tačiau byloje esantys duomenys apie jo nuteisimą Austrijos teismo, vertinami kaip neigiamai charakterizuojantys asmenį ir tai turi įtakos bausmės individualizavimui (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Įtariamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje ne kartą buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei. Nusikalstamos veikos pobūdis duoda pagrindo manyti, kad jis galėjo gauti pragyvenimui lėšas iš nusikalstamos veiklos. Aptartomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, vengdamas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o taip pat, siekdamas pragyvenimui gauti lėšų – daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytų suėmimo pagrindų buvimą. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutarties skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutarė:

Įtariamojo D. B. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.