- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-571-585/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. L. (A. L.) atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo motina H. I., gimimo data – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1942 m. spalio 12 d. iki 1965 m. liepos 24 d. pakeitė vardą, pavardę ir gimimo datą, tapdama I. I., gimusia (duomenys neskelbtini). Pareiškimu nurodoma, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant pareiškėjui atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas, neturėdamas duomenų, patvirtinančių motinos vardo, pavardės ir gimimo datos pakeitimus, neturi pagrindo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės akto pakeitimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodoma, jog procesinės teisės normos, reglamentuojančios civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą, numato privalomą išankstinio šių klausimų sprendimo ne teisme tvarką (Civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi civilinės metrikacijos įstaigą, kuri pagal pareigas sprendžia aukščiau nurodytus klausimus. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pirmiausia turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašo ištaisymo ar pakeitimo, yra nepagrįsta. Pareiškėjas, iki pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kreipėsi į visas kompetentingas institucijas dėl duomenų apie motinos vardo, pavardės ir gimimo datos pakeitimus gavimo, tačiau tokie duomenys nebuvo rasti ir atitinkamai pateikti. Juridinę reikšmę turintis faktas, nesant pagrindo, kuriuo būtų galima patvirtinti pareiškėjo motinos anketinių duomenų pakeitimus, gali būti nustatytas tik Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio numatyta tvarka.Skundžiama nutartimi nepagrįstai nurodoma, jog pareiškimui pateikti ir nagrinėti taikomos Civilinio proceso kodekso 514-516 straipsnių nuostatos. Pareiškimas turi būti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsnių numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina tam tikru (tiksliai nenustatytu) laikotarpiu pakeitė vardą, pavardę ir gimimo datą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokiam pareiškimui, kokį pareiškė apeliantas, pateikti ir nagrinėti taikomos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo ypatumus (Civilinio proceso kodekso 514-516 straipsniai). Pačių sąvokų „pakeitimas“, „papildymas“ ir „ištaisymas“ reikšmės patvirtina, jog pakeitimo, papildymo ir ištaisymo veiksmai atliekami, siekiant pašalinti registruotų civilinės būklės aktų įrašų klaidas ar kitus netikslumus. Pareiškėjas aiškiai nurodo, kad kreipėsi į teismą ne siekdamas pašalinti registruoto akto įrašo klaidas ar kitus netikslumus. Be to, pareiškimas nėra pateiktas ir civilinės būklės aktui registruoti ar prarastam akto įrašui atkurti. Apeliantas pateiktu pareiškimu reikalauja nustatyti faktą, jog tam tikru metu pakito įrašai apie jo mirusios motinos vardą, pavardę ir gimimo datą, kartu nurodydamas, kad pateikia įrodymus, jo teigimu patvirtinančius, kad vienu metu tie asmens duomenys civilinės būklės aktuose buvo rašomi vieni, o kitu metu – kiti. Teismas yra saistomas į jį besikreipiančio asmens pasirinkimu formuluojant pareiškimo pagrindą ir dalyką. Todėl, pritariant apeliantui, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiam pareiškimui, kokį pareiškė apeliantas, pateikti ir nagrinėti taikomos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo ypatumus (Civilinio proceso kodekso 514-516 straipsniai), yra nepagrįsta. Kartu yra nepagrįsta ir ta teismo išvada, jog apeliantas turėjo laikytis išankstinio klausimo sprendimo ne teisme tvarkos, kurią numato Civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalis.Tokiam pareiškimui, kokį pareiškė apeliantas, pateikti ir nagrinėti taikomos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ypatumus (Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniai). Šios proceso įstatymo normos, kitaip negu Civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalis, nenumato išankstinio klausimo sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir perduoda pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.