- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e2-1090-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00169-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. Š.
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkijos mėsinė“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ įgaliotam asmeniui A. B.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkijos mėsinė“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Suvalkijos mėsinė“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo A. Š. 77 855,32 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas yra paskutinis bendrovės valdymo organo pareigas ėjęs asmuo - A. Š.. Vadovaujantis finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos ūkinės finansinės veiklos skyriaus (toliau - FNTT prie LR VRM arba specialisto išvada) specialisto išvada dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos faktiškai pagrindžiama, jog patikrinus bendrovės dokumentus nustatyta, kad iš viso atsakovo vadovaujama įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. gavo pajamų 129 563,14 Eur sumai. Šių piniginių lėšų atsakovas neįnešė į bendrovės kasą ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, todėl galimai pasisavino. Specialisto išvadoje faktiškai pagrindžiama, kad patikrinus bendrovės dokumentus nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. viso patirta išlaidų 51 707,82 Eur, kurių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nėra pateikęs visiškai jokių dokumentų, kurie teisiškai pagrįstų, jog bendrovės piniginės lėšos 77 855,32 Eur (129 563,14 – 51 707,82) sumai buvo panaudotos bendrovės reikmėms, veiklai plėtoti ar įsipareigojimams padengti. Taip pat bankroto byloje nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kurie objektyviai pateisintų bendrovės išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą.
Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad remiantis FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad bendrovė per nurodytą laikotarpį iš viso inkasavo 117 118,12 Eur, tačiau inkasuota suma nebuvo apskaityta bendrovės kasoje, todėl dokumentais neužfiksavus gavimo operacijų, negalima nustatyti, kur šie pinigai buvo panaudoti. Taip pat nustatyta, kad pagal išrašytas sąskaitas faktūras iš UAB „Adelytė“ bendrovė gavo grynųjų pinigų 4 387,61 Eur sumai, šie pinigai nebuvo įnešti į bendrovės kasą. Be kita ko, bendrovė pardavė fiziniam asmeniui R. M. ir UAB „Klevai“ mėsos gaminių už 8 057,41 Eur, tačiau pardavimo operacijos nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Remiantis ta pačia specialisto išvada, atsakovo avanso apyskaitose apskaityta, kad atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir paslaugas išleista 36 728,28 Eur, prie avanso apyskaitų pridėti įsigijimus patvirtinantys dokumentai, tačiau avanso apyskaitose duomenys apie atsiskaitymus su atskaitingu asmeniu įrašyti dalinai, todėl pagal taip sudarytas avanso apyskaitas negalima nustatyti, kokias sumas ir kada atskaitingas asmuo gavo, kokie bendrovės skolų su atskaitingu asmeniu likučiai. Be kita ko, 717,72 Eur piniginių išlaidų pagrįsta EKA kvitais ir „Perlo“ terminalo kvitais, tačiau nėra duomenų, kas atliko šiuos mokėjimus, 6 256,82 Eur piniginių išlaidų pagrįsta pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderių kvitais ir nurodymais įmokėti grynuosius pinigus, šiuose pinigų sumokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose kaip bendrovės atstovai, sumokėję pinigus, nurodyti J. M., L. V. ir atsakovas A. Š.. Pagal bendrovės buvusių darbuotojų liudijimus buvo nustatyta, jog atsakovas jiems išmokėjo už laikotarpį nuo 2019-05 mėn. iki 2019-09 mėn. iš viso 8 005 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, tačiau darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai ir darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščiai nebuvo surašyti arba nebuvo išsaugoti, t. y. nėra duomenų bendrovės buhalterinėje apskaitoje apie priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį. Bendrovė patyrė 51 707,82 Eur (36 728,28 Eur + 717,72 Eur + 6 256,82 Eur) piniginių išlaidų, kurių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti pažeidžiant teisės aktus.
Atsakovui A. Š. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1496-638/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Suvalkijos mėsinė“. Nemokumo administratoriumi paskirta MB „Tavix“.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atlyginti bendrovės patirtą žalą pareiškė atsakovui kaip bendrovės buvusiam vadovui. Ieškovė žalą įrodinėja FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2844073-20 „Dėl UAB „Suvalkijos mėsinė” ūkinės finansinės veiklos“.
Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi, įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).
Remiantis FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada (skyrius „Operacijos pagal EKA duomenis“, „Grynųjų pinigų inkasavimas iš EKA“) nustatyta, kad UAB „Suvalkijos mėsinė“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. iš EKA inkasavo 117 118,12 Eur, tačiau inkasuota suma nebuvo apskaityta bendrovės kasoje, todėl dokumentais neužfiksavus gavimo operacijų, negalima nustatyti kur šie pinigai buvo panaudoti (specialisto išvados 18 lentelė).
Taip pat specialisto išvada nustatyta, kad UAB „Suvalkijos mėsinė“ įmonei UAB „Adelytė“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. - 2019 m. balandžio 12 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pardavė mėsos gaminių už 3 626,13 Eur, PVM paskaičiuota 761,47 Eur, bendra paskaičiuota suma 4 387,61 Eur (specialisto išvados 20 lentelė). Už mėsos gaminius UAB „Adelytė“ bendrovei „Suvalkijos mėsinė“ priskaičiuotą sumą sumokėjo grynaisiais pinigais, kurių priėmimui UAB „Suvalkijos mėsinė“ išrašiusi pinigų priėmimo kvitus. Pagal pinigų priėmimo kvitus UAB „Adelytė“ sumokėjo visą pagal PVM sąskaitas faktūras paskaičiuotą sumą – 4 387,61 Eur. Pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad pinigus gavo vadybininkas A. Š., tačiau gavėjo parašų nėra. Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Suvalkijos mėsinė“ nesilaikant 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 1 Op. ( 2018 05 23 Nr.490 redakcija) į kasą nebuvo įnešti pinigai (4 387,61 Eur), gauti iš pirkėjo UAB „Adelytė“ pagal pinigų priėmimo kvitus.
Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad bendrovė pardavė fiziniam asmeniui R. M. ir UAB „Klevai“ mėsos gaminių už 8 057,41 Eur, tačiau pardavimo operacijos nebuvo apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje (specialisto išvados 21 lentelė).
Kaip matyti, iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. bendrovė gavo 129 563,14 Eur (117 118,12 Eur + 4 387,61 Eur + 8 057,41 Eur) lėšų, kurios nebuvo įneštos į bendrovės kasą bei neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje.
Remiantis specialisto išvada taip pat nustatyta, kad bendrovė patyrė 51 707,82 Eur (36 728,28 Eur + 717,72 Eur + 6 256,82 Eur) piniginių išlaidų, kurių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti pažeidžiant teisės aktus. O būtent nustatyta, pagal 2019 m. sausio - gegužės mėnesių avanso apyskaitas apskaityta, jog išleista atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir paslaugas 36 728,28 Eur ( specialisto išvados 27 lentelė), be to už prekes ir paslaugas buvo apmokėta grynais pinigais 717,72 Eur, kas šiuos mokėjimus atliko, duomenų nėra. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d.- 2019 m. lapkričio 30 d. UAB „Suvalkijos mėsinė“ vykdė apmokėjimus grynaisiais pinigais tiekėjams už prekes ir paslaugas, ir šiuo laikotarpiu pagal pinigų sumokėjimą pateisinančių dokumentų -pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių kvitų, nurodymų įmokėti grynuosius pinigus duomenis buvo sumokėta 6 256,82 Eur (specialisto išvados 36 lentelė).
Įvertinus byloje visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie teisiškai pagrįstų, jog bendrovės piniginės lėšos 77 855,32 Eur (117 118,12 – 51 707,82) sumai buvo panaudotos bendrovės reikmėms, veiklai plėtoti ar įsipareigojimams padengti. Taip pat nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kurie objektyviai pateisintų bendrovės išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės interesams.
Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
Taigi atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei už bendrovei, o tuo pačiu ir jos kreditoriams, padarytą žalą, kurią sąlygojo netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas bei piniginių lėšų iššvaistymas, nepateikiant jokių faktinių duomenų, kurie objektyviai pateisintų bendrovės piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms ar interesams. Atsakovas, nepagrįstai išleidęs bendrovės pinigines lėšas (77 855,32 Eur), atliko neteisėtus veiksmus, kurie padarė žalą bendrovei ir atitinkamai jos kreditoriams. Jeigu atsakovas nebūtų iššvaistęs bendrovės piniginių lėšų, būtų jas galima panaudoti atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas tyčiniais veiksmais padarė ieškovei žalą, ieškovės reikalavimas dėl 77 855,32 Eur žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 393 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Byloje patirta 10,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Suvalkijos mėsinė“, j. a. k. 304548100, 77 855,32 Eur ( septyniasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 32 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 393 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminį mokestį bei 10,92 Eur (dešimt eurų ir 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.