Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

2016-05-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai)- arešto bausme, bausmę atlikęs;

2016 m. rugpjūčio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai)- 60 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., 2016-09-17 apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu savo šeimos narei-sugyventinei D. M. du kartus medine kėde trenkė į nugaros sritį, paskui paėmęs jai už plaukų juos tempė ir kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje, krūtinės kairės pusės sumušimus, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino, nurodė, kad nukentėjusioji viską meluoja. Parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir pageidauja, kad jo parodymai būtų pagarsinti, apklausos protokole nurodė teisingas aplinkybes. Tą dieną, kai nukentėjusiajai davė 10 Eur, ji namo grįžo vakare, kai lauke jau buvo tamsu. Ankščiau nukentėjusiąją mušė, naudojo prieš ją smurtą už tai yra teistas. Tą vakarą, kai Daiva grįžo į namus, buvo blaivus. Į klausimą kas nukentėjusiąja sumušė, iš kur sužalojimai pas ją, atsakė, kad kur ji buvo, tegul ten ir ieško galų. Su nukentėjusiąja negyveno, pastaroji jam tik pažįstama, o ne sugyventinė. Su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka, nes nepripažįsta kaltės.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 77-79), pastarasis parodė, kad kaltės nepripažįsta, 2016 m. rugsėjo 17 d., ryte, savo sugyventinei D. davė 10 eurų ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti maisto. D. gavusi pinigus išėjo iš namų ir į namus grįžo tik vakare. D., buvo neblaivi. Ant jos veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Paklausus kur yra pinigai, kuriuos jis davė maistui, D. atsakė, kad nežino ir nuėjo miegoti. Kitą rytą, atsikėlusi D. pasakė, kad tuos pinigus ji grąžins, juos pasiskolins ir apsirengusi apie 11.00 valandą kažkur išėjo. Jis D. nemušė, kur ji galėjo susižaloti, nežino.

Nukentėjusioji D. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad su A. P. gyvena jau treti metai, jis yra sugyventinis. Rugsėjo 17 d., kaltinamasis jai davė 10 Eur maistui, tačiau ji už tuos pinigus nusipirko alaus ir viena gėrė. Apie 22.00 val. vakare, kai grįžo namo tarp jų įvyko konfliktas dėl tų pinigų ir pastarasis ją puolė. Su taburete trenkė į nugarą keletą kartų ir taburetė sulūžo. Trenkė kumščiu į veido sritį, tempė už plaukų ir išrovė plaukus. Iki įvykio sumušta nebuvo. Kiek pamena, net peilis buvo jai įremtas. Mano, kad A. P. buvo blaivus. Tai ne pirmas kartas, kai A. P. smurtauja jos atžvilgiu. Buvo išmušęs dantį, buvo žirkles į koją suvaręs. Buvo tris dideli smurto atvejai. Būdavo ir smulkesnių smurto protrūkių, kurie greitai, spontaniškai įvykdavo ir tik po to suprasdavo ką daro. Taip elgdavosi daugiau būdamas neblaivus. Po konflikto atsigulė miegoti, A. P. taip pat nuėjo miegoti. Ryte jis pamatė jos veidą ir užsiėmė už galvos, nes visas žandas buvo ištinęs. Rugsėjo 17 d. naktį miegojo namuose, į policiją neskambino, o ryte išėjo iš namų ir bijojo grįžti į namus atgal. Pabuvo viena, išgėrė alaus, sėdėjo (duomenys neskelbtini) g., ant pievos, prie medžio ir pamatė greitąją, kuri ją ir nuvežė į ligoninę, kurioje prabuvo iki ryto. Greitosios pagalbos darbuotojai papasakojo kas atsitiko, kad ją sumušė sugyventinis. Apie tai sakė ir policijai. Nežino kodėl A. P. mano, kad ne jis ją sužalojo. Ji gerai atsimena kaip viskas buvo, kaip grįžo namo. Norėtų, kad teismas uždraustų kaltinamajam artintis prie jos namų, t.y. buto, kuris yra jos mamos, adresu (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti 250 Eur neturtinės žalos, nes dėl nugaros skausmo 10 dienų pragulėjo namuose ir vartojo vaistus nuo skausmo. Veidas apie savaitę laiko buvo ištinęs, plaukai buvo išrauti. Jautė baimę, pažeminimą. Dabar jaučiasi rami, kai jo nėra, bet jaučia baimę.

Liudytoja V. V. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), datos nepamena, galėjo būti rugsėjo 18 d., atsimena, kad gavo iškvietimą. Su vairuotoju atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, pievoje, prie krūmų, ar medžio gulėjo moteris. Moters veide buvo sumušimo žymės. Veidas buvo ištinęs, tik nepamena kuri pusė. Klausė kas ją sumušė, kodėl ji čia guli. Moteris pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, ji neturi kur eiti ir bijo grįžti namo. Skundėsi veido, krūtinės skausmu, jautėsi iš burnos kvapas, panašus į alkoholio kvapą. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bet bijo ten grįžti, nes ten yra sugyventinis ir vėl ją daužys. Pribėgo kažkokia tai moteris ir padėjo nukentėjusiąją atvesti į greitosios automobilį. Moteris buvo sustirusi, sušalusi. Sužalojimai veide buvo melsvi, o ne žalsvi, gelsvi, ne savaitės laiko. Moteris galėjo būti sumušta iš vakaro, tai jos nuomonė, nes neturi kompetencijos vertinti. Moteris orientavosi aplinkoje, pasakė savo vardą, pavardę, gimimo metus, gyvenamosios vietos adresą. Pasakė, kad ją sumušė sugyventinis.

Liudytoja M. A. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, davė teisingus, todėl prašo pagarsinti juos parodymus ir juos pilnai tvirtina, salėje sėdinti nukentėjusioji yra ta pati moteris, kurį gulėjo pievoje, ant jos veido aiškiai matėsi smurto žymės, moteris pasakojo, kad ją sumušė jos vyras.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 49-52) liudytoja M. A. parodė, kad 2016-09-18 tikslaus laiko nepamena, ji ėjo iš parduotuvės link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Beeinant ji sutiko vieną iš kaimynų, kuris pasakė, jog už namo pievoje guli moteris. Tuo metu taip pat buvo privažiavusi greitoji pagalba. Kadangi jai pasidarė smalsu, ji nuėjo į tą vietą, kur link nuvyko medikai. Nuėjusi už namo ant pievos ji pamatė gulinčią moterį. Kai moterį apžiūrinėjo medikė ji girdėjo, kaip moteris medikei sakė, jog ją sumušė jos vyras ir ji bijo grįžti namo. Išoriškai, moters veidas matėsi sužalotas, matėsi viena akis buvo patinusi, patinę jos žandai. (b. l. 49-51)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, matyti, kad jame nurodyta, jog 2016-09-17 apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. P. puolė savo sugyventinę D. M. ir kumščiais bei medine taburete sudavė jai apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. (1 t. b.l.9-10)

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu virtuvėje rasta medinė kėdė baltos spalvos, kurios sėdimoji dalis yra atšokusi ir netvirtai pritvirtinta prie kėdės kojelių. (1 t. b.l.11-19)

Iš byloje esančio 2016-10-18 akistatos protokolo matyti, kad tarp nukentėjusiosios D. M. ir įtariamojo A. P. buvo atlikta akistata. Nukentėjusioji D. M. patvirtino savo duotus parodymus, kad jos sugyventinis A. P. kėde trenkė jai per nugarą du kartus, tempė plaukus, sudavė kumščiais į veidą. ( 1 t. b.l. 29-30)

Iš byloje esančios VTMT specialisto išvados Nr. G2476/2016(02) matyti, kad D. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairio paakio srityje, krūtinės kairės pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau dviejų poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-09-17. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą. (1 t.b. l. 40).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. P. 2016-09-18 20.08 val. nustatytas 0,00 promilių (1t., b.l. 60);

Nors kaltinamasis A. P. ir nepripažino nežymiai sužalojęs nukentėjusiąją, teismas jo parodymais netiki ir jo parodymus, jog minėto nusikaltimo nepadarė, vertina kritiškai, kaip siekimą švelninti savo padėtį ir atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus ir atmeta kaip aiškiai neatitinkančius tikrųjų bylos aplinkybių. Nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusios ir liudytojų V. V. ir M. A. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota sugyventinio. A. P. teismo posėdžio metu bandė neigti, kad yra nukentėjusiosios sugyventinis. Tačiau pastarasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad davė pinigus sugyventinei D. (1 t. b.l.77), nukentėjusioji D. M. apklausta teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su A. P. gyvena jau treti metai, jis yra sugyventinis. Be to iš byloje esančių duomenų (ankstesnių teismo nuosprendžių 1t. b.l.108-112) matyti, kad A. P. pats nurodė, jog yra D. M. sugyventinis ir šios aplinkybės neginčijo. A. P. 2016-09-17 apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), visgi tyčia smurtavo prieš šeimos narį, t. y. du kartus medine kėde trenkė į nugaros sritį, paskui paėmęs jai už plaukų juos tempė ir kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje, krūtinės kairės pusės sumušimus. Šie sužalojimai nustatyti ir teismo medicinos specialisto, taip pat nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-09-17 d. Kaltinamasis A. P. patvirtino, jog D. grįžus vakare namo, ant jos veido jis jokių sužalojimų nepastebėjo, nukentėjusioji naktį miegojo namuose. Liudytoja V. V. patvirtino, kad nukentėjusiosios sužalojimai buvo gerai matyti, todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji iki įvykio sužalota nebuvo. Kaltinamasis nenurodė, jokių aplinkybių dėl ko teismas turėtų netikėti ar abejoti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymais. Be to, įvertinęs nukentėjusios ir kaltinamojo konfliktinius santykius, kaltinamojo fizinio skausmo sukėlimo tyčinius veiksmus 2016-09-17 d., nukentėjusios ir liudytojų nuoseklius parodymus, teismas vertina, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai galėjo kilti tik nuo kaltinamojo A. P. tyčinių veiksmų. Tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas šeimos nariui – sugyventinei D. M., A. P. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jo veikoje yra BK 140 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis. Jis kaltas ir baustinas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. pareiškė civilinį ieškinį 250 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog dėl įvykio patyrė išgyvenimus, didelį fizinį skausmą, nepatogumą, nes dėl nugaros skausmo 10 dienų pragulėjo namuose ir vartojo vaistus nuo skausmo. Veidas apie savaitę laiko buvo ištinęs, plaukai buvo išrauti. Jautė baimę, pažeminimą ir lyg šiol jaučia baimę.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą.

Iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų po įvykio ir dėl įvykio matyti, kad D. M. dėl nuo A. P. patirto smurto patyrė fizinį skausmą, stresą, akivaizdu, jog patyrė ir emocinę įtampą, nesaugumo jausmą, jautėsi pažeminta, iki šiol jaučia baimę. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Teismas, įvertinęs patirtus nukentėjusiosios nepatogumus, susijusius su neigiamais išgyvenimais po įvykio, vertinant nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, teismų praktikoje formuojamą atlyginimo dydį už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daro išvadą, jog prašoma suma 250 eurų dėl neturtinės žalos yra protingo dydžio, todėl priteistina už neturtinę žalą D. M. iš A. P..

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, būsena – tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Šiuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog veikos padarymo metu kaltininkas buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuojama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turinti įtakos bausmės skyrimui (BK 61 straipsnis). Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai (2005 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2005). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (pvz., alkoholio matuoklio pažymos ar specialisto išvados, nukentėjusioji mano, kad A. P. buvo blaivus), kurie paneigtų tokius kaltinamojo parodymus, jog įvykio metu jis buvo blaivus, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas baigtas, nesunkus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį. A. P. praeityje teistas du kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (1 t. b. l. 101-112), baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, nuobauda galiojanti (1 t.b.l.113-119). A. P. dirbo iki suėmimo (1 t. b. l. 127), jis nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėse (1t., b. l. 129). A. P. padarė nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškus nusikaltimus, padaryta nukentėjusiajai neturtinė žala, kuri neatlyginta. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis A. P. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas trečią kartą už analogišką nusikalstamą veiką t.y. smurtavimą prieš sugyventinę D. M., kas rodo A. P. polinkį nusikalsti, smurtauti, nenorą pasitaisyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jo padaryti nusikaltimai yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Būdamas praeityje teistas už tyčinį nusikaltimą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus tik sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnį nei sankcijos vidurkis, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes taikyti BK 75 str. A. P. netikslinga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirta bausmė iš dalies subendrintina su 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti PN ( LR BVK 71str.).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- nėra.

Kardomąją priemonę kaltinamajam A. P.– suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t. 66, 94-95)

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo A. P. priteistina 81,06 eurų antrinės teisinė pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. (2t., b.l.13)

Iš kaltinamojo A. P. priteistina 5,74 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei (BPK 105 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str., 304 - 305 str., teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2016-11-17.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2016-09-18 iki 2016-11-17.

Kardomąją priemonę, suėmimą A. P. palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. naudai.

Priteisti iš A. P. 81,06 eurų (aštuoniasdešimt vieną eurą 06 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš A. P. 5,74 Eur proceso išlaidų (pašto), valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.