Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. A., jos atstovui advokatui P. V., atsakovui A. O., trečiajam asmeniui V. A., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui A. O., dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad draugavo su atsakovu ir pradėjo gyventi kartu 2005 m. rugpjūčio mėnesį, kartu gyveno apie mėnesį laiko, gimė pirmas vaikas, atsakovas neturėjo ir neteikė lėšų vaiko išlaikymui. Po to jis išvažiavo gyventi į Vilnių, tada jie vėl susitaikė ir gimė antras vaikas. Atsakovas vaikų nerėmė. Ji šiuo metu nedirba, nes augina keturis vaikus, išsilaikyti padeda jos vyras ir mama, taip pat gauna išmokas už vaikus. Šeimos pajamos apie 700 - 800 Eur. Kitiems dviems vaikams trys ir keturi metai, jų išlaikymui reikia mažiau lėšų negu jos ir atsakovo vaikams, kurie yra vyresni. Specialių poreikių vaikai neturi. G. K. turi susirgimą, reikia pastoviai tikrintis sveikatą.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta tėvystę vaikams, sutinka mokėti vaikų išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymo įsiskolinimui sutinka sumokėti iki 3000 Eur. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo negali mokėti nes neturi tam lėšų, gaunamos pajamos iš vykdomos žmonių pervežimo(taksi) individualios veiklos žemos, geresnio darbo neieško , nes nėra lobistas, gyvena kukliai. Šiai veiklai nuomojasi automobilį iš savo draugės. Kai gyveno kartu su ieškove teikė vaikams išlaikymą - su vaikais pramogaudavo, nupirkdavo vaikams valgyti. Kitokios darbinės veiklos nevykdo, internetinėje erdvėje esantys skelbimai dėl vidaus apdailos yra seni. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina - ieškove V. A..

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje teismui išvadoje ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad G. K. savo tėvu laiko atsakovą A. O., kurį prisimena nuo vaikystės, tėtis ja nesidomi, neaplanko, nepasveikina per gimtadienius; o A. K. mano, kad jo tėtis yra motinos sutuoktinis M. A.. Vaikų gyvenimo sąlygos su jų motina ieškove byloje tinkamos. Prašomas priteisti išlaikymas po 190 Eur per mėnesį vaikams užtikrintų vaikų poreikių patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

G. K. gimė (duomenys neskelbtini), A. K. – (duomenys neskelbtini) Jų gimimo liudijimuose motina nurodyta V. K., tėvas nenurodytas (el. b. b. l. 8, 9). G. K. ir A. K. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su jų motina V. A. (el. b. b. l. 11). O. deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, Gedimino pr. 24-40 (el. b. b. l. 11). Ieškovės V. A. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje taip pat deklaruota ir nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (el. b. b. l. 13). Vaikų poreikių tenkinimo lentelėse nurodyti vaikų poreikiai: G. K. metams - mokyklinės prekės 170 Eur, popamokinei veiklai – 80 Eur, patalynei, rankšluosčiams – 70 Eur, telefonui, kompiuteriui – 400 Eur, stovykloms ir atostogoms 100 Eur (viso 810 Eur); mėnesiui avalynei 20 Eur, aprangai 100 Eur, laisvalaikiui 25 Eur, dienpinigiams 20 Eur, maistui 50 Eur, būstui 15 Eur, telefono ryšio paslaugoms 5Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, vitaminams, vaistams 30 Eur, higienos prekėms – 15 Eur (350Eur). Iš viso per mėnesį 418 Eur. A. K. metams: mokyklinės prekės 45 Eur, patalynei, rankšluosčiams 65 Eur, telefonui 300 Eur, stovykloms ir atostogoms – 100 Eur (viso 510 Eur); mėnesiui darželio išlaidos – 30 Eur, avalynei 24 Eur, aprangai – 60 Eur, būreliams 15 Eur, laisvalaikiui 20 Eur, maistui 35 Eur, būstui 15 Eur, transporto išlaidoms 40 Eur, sveikatos priežiūrai 40 Eur, vitaminams, vaistams 40 Eur, higienos prekėms 15 Eur (viso 334 Eur). Iš viso per mėnesį 376,50 Eur (el. b. b. l. 103, 104). Patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui ieškovė grindžia prekybos centrų pirkinių kvitais (el. b. b. l. 98-101, 107-110). Byloje pateikti skelbimai internetinėje erdvėje apie atsakovo vykdomą vidaus ir fasadų apdailos darbų veiklą (el. b. b. l. 14-20). M. O., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos tėvu įrašytas atsakovas A. O., motina - trečiasis asmuo V. A. (el. b. b. l. 56). Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 580793 nurodyta, kad A. O. nuo 2013-04-22 vykdo individualią taksi ir variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą (el. b. b. l. 57). VĮ Regitra pažymose nurodyta, kad V. K.( ieškovė), kuri sudariusi santuoką su M. A. 2012-09-01 savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Atsakovas savo vardu taip pat nėra įregistravęs transporto priemonių. M. A.( trečiasis asmuo) yra įregistravęs dvi transporto priemones lengvuosius automobilius (el. b. b. l. 105, 106, 125). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys nekilnojamojo turto neturi(el. b. b. l. 121-124). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie atsakovo A. O. įmokas į šį fondą duomenų nėra; V. A. nurodyta auginanti vaiką, tretieji asmenys V. A. ir M. A. yra dirbantys, mokantys įmokas (el. b. b. l. 114-120).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, tame tarpe ir atsakovo tėvystės pripažinimas ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. DNR ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta, nes atsakovas pripažino, kad yra vaikų G. K. ir A. K. tėvas. Teismui įvertinus ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, kuriuose atsakovas neginčijo, kad yra vaikų tėvas ir tai pripažino, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nustatytina, kad A. O. yra nepilnamečių vaikų G. K. gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K. gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaikų interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nustatyta, kad prie kasdienio vaikų G. K. gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K. gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymo jų tėvas atsakovas byloje A. O. neprisideda., tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas. A. O. paaiškinimu jis gauna minimalias pajamas, ir geriau apmokamo darbo neieško, nes jo poreikiai minimalūs, todėl negali teikti didesnio išlaikymo vaikams kaip po 80 Eur per mėnesį. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, ir toks atsakovo požiūris į darbą, atsakovo neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal vaikų poreikių apimtį. Ištyrus byloje pateiktas vaikų poreikių lenteles, teismas vertina, kad visos nurodytos pozicijos neabejotinai būtinos vaikų gyvenimo poreikiams, prie kurių tenkinimo turi prisidėti jų tėvas, tačiau ieškovė visų nurodytų sumų pilnai nepagrindė byloje įrodymais. Teismas vertina, kad vaikų aprangai nurodytos sumos 100 ir 60 Eur, avalynei 20 ir 24 Eur, vitaminams , vaistams 30 ir 40 Eur, sveikatos priežiūrai 20 ir 40 Eur per mėnesį, kai nenurodytas vaistų poreikis, vaikų susirgimai ir jų gydymui kiekvieną mėnesį reikalingi vaistai ir vitaminai ar kitos sveikatos priežiūrai reikalingos priemonės , yra per didelės ir nepagrįstos; telefonams ir kompiuteriui 400 ir 300 Eur per metus yra pernelyg didelės ir nepagrįstos, nes nei telefonai, nei kompiuteris kiekvienais metais neturėtų būti perkami, tuo labiau A. K. už 300 Eur, kuriam yra šešeri metai amžiaus. Teismo vertinimu per didelės išlaidos nurodytos vaikų patalynei ir rankšluosčiams per metus po 70 Eur ir 65 Eur. Nors nepateikti būsto išlaikymą patvirtinantys dokumentai, tačiau ieškovės ir jos bei atsakovo vaikų gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidų dalis tenka ir jų vaikams G. K. bei A. K., todėl šios išlaidos priskiriamos prie būtinųjų vaikų poreikių, ir negali būti visais metų laikais apibrėžiamos 15 Eur suma kiekvienam vaikui, kai nėra nurodyta kokios būsto išlaidos susidaro atskirais metų sezonais, ir keliems tame būste gyvenantiems asmenims jos paskirstomos. Nepagrįstos įrodymais byloje ir vaikų būreliams numatytos išlaidos. Teismas įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaikų poreikius, atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti ir dukrą M. O., pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir jo nepilnamečių vaikų išlaikymui sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų G. K. ir A. K. išlaikymui kas mėnesį priteistina po 150 Eur suma kiekvienam vaikui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11520 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nes atsakovas vaikams išlaikymo nėra teikęs. Išlaikymo įsiskolinimas išieškomas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (CK 3.200 str.). Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, įvertinant tai, kad priteisiama iš atsakovo suma vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį, ir įvertinant tai, kad vaikų poreikiai vaikams augant didėjo, trejų metų eigoje buvo mažesni, įvertinant atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, padauginus šią sumą iš 36 mėnesių, priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma vienam vaikui sudaro 4680 Eur, dviems vaikams – 9360 Eur.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina ieškove šioje byloje, išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, nepilnamečių vaikų G. K. gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K. gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina V. A..

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš kitos šalies priteisia jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 62,55 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo ,todėl patenkinus šį reikalavimą šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei. Ieškovė dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atleista nuo žyminio mokesčio. Reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo laikytinas išvestiniu ir neapmokamas žyminiu mokesčiu. Išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinys išlaikymo priteisimo dalyje patenkintas 79 procentų apimtyje; dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 81 procento apimtyje; ieškinio patenkinimo vidurkis 80 procentų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina žyminis mokestis už priteistą išlaikymą -54 Eur, už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą 280,8 Eur, iš viso 334,80 Eur. Iš atsakovo taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 7,42 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nepilnamečių G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina V. A., a. k. (duomenys neskelbtini);

Iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 150 ,00 Eur ( po vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. 2016 m. spalio 14 d. iki G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 4680Eur(keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų); A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4680 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę nepilnamečių vaikų G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) atstovę V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ;

Iš atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) – 62,55 Eur (šešiasdešimt du eurai 55 ct) žyminio mokesčio; valstybei – 334,80Eur ( trys šimtai trisdešimt keturi eurai 80 ct) žyminio mokesčio ir 7,42Eur ( septyni eurai 42 ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus per vieną darbo dieną patvirtintą sprendimo kopiją išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaikų gimimą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui, tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.