- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1-930-762/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26696-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26696-19, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., 2019 m. birželio 25 d., apie 11.00 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios rankinės ištraukdamas piniginę ir iš jos pasiimdamas 4200 eurų bei juos išsinešdamas pro buto duris, pagrobė svetimą, D. S. priklausantį, turtą: pinigus 4200 eurų, padarydamas nukentėjusiajai D. S. 4200 eurų turtinę žalą.
V. S. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 81).
Kaltinimas V. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:
Nukentėjusiosios D. S. parodymais. Ji parodė, kad ji ir jos brolis V. S. gyvena pas jų brolį G. K., adresu (duomenys neskelbtini) Kad ji turi pinigų, brolis V. žinojo, nes buvo matęs jos piniginėje, kai ji kažką iš piniginės ėmė. 2019 m. birželio 25 d., ryte buvo namuose. V. kalbėjo, kad nori važiuoti į Vilnių. Nieko bloga neįtarė. Apie 11.00 val., ji išėjo į lauką parūkyti. Jos daiktai, jų tarpe ir rankinė, kurioje buvo piniginė su pinigais, liko kambaryje. Paskui, kai sėdėjo koridoriuje ir rūkė, matė, kad V. išėjo su daiktais iš namų. Po kiek laiko, grįžusi į kambarį, kai kažko reikėjo, ji pasiėmė piniginę ir pamatė, kad joje nėra pinigų 4200 eurų. Iš karto suprato, kad juos paėmė V.. Apie įvykį pranešė policijai. Kai pamatė brolį V. autobusų stotelėje, jo klausė apie pinigus, jis pradžioje pasakė, kad nepaėmė jokių pinigų. Tada ji pradėjo kraustyti jo daiktus. Kuprinėje rado suvyniotus į pilką megztinį 1150 eurų. Juos pasiėmė, kitų pinigų ji nerado. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai. Likusius 3050 eurus rado pas brolį V.. Pinigai grąžinti visi 4200 eurų, todėl jokio ieškinio nereiškia. Broliui atleido, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 28-29).
Kaltinamojo V. S. parodymais. Jis parodė, kad 2019 m. birželio 25 d., apie 11.00 val., būnant namuose, kuomet sesers D. S., kuri gyvena kartu, nebuvo kambaryje, pamatė kambaryje paliktą jos rankinę. Žinojo, kad sesuo turi pinigų tik nežinojo kiek. Pasinaudojęs proga, kai sesuo kažkur išėjo, jis iš rankinės išsitraukė piniginę, kurioje buvo pinigų, kiek jų buvo neskaičiavo. Tiesiog ištraukė visus popierinius pinigus ir įsidėjo į kuprinę, kuri buvo padėta tame pačiame kambaryje. Pinigai buvo kupiūromis po 100, po 50, po 20 ir 10 eurų, kokių kiek kupiūrų, tikrai neprisimena. Tada pasiėmė savo daiktus ir išėjo į autobusų stotelę, nes norėjo išvažiuoti į Vilnių. Kažkiek pinigų įsidėjo į sportinį krepšį, kiti liko kuprinėje. Po kurio laiko, sėdint autobusų stotelėje, privažiavo pareigūnai ir jį sulaikė. Apžiūrėję jo daiktus, rado pinigus. Labai nuoširdžiai gailisi, kad pavogė sesers pinigus (b. l. 81-82).
2019 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis duomenys neskelbtini) Kambaryje prie lango stovi vaikiška lova ant kurios padėta kuprinė, juodos spalvos moteriška rankinė. Rankinėje matyti rusvos spalvos piniginė, kurios skyrelyje, skirtame popieriniams pinigams, tuščia (b. l. 15-23).
2019 m. birželio 25 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint V. S. ir jo su savimi turėtus daiktus, juodos spalvos krepšyje, vidinėje kišenėje rasta ir paimta pinigai 3500 eurų įvairių kupiūrų banknotais (b. l. 35-36).
2019 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji D. S. pateikė policijos pareigūnui pinigus 1150 eurų, kuriuos ji rado tarp brolio daiktų kuprinėje (b. l. 37).
2019 m. birželio 27 d. daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu - fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėti pinigai sumoje 4200 eurų kupiūromis: 4 vnt. – 100 eurų vertės, 65 vnt. – 50 eurų vertės, 26 vnt. – 20 eurų vertės, 3 vnt. – 10 eurų vertės (b. l. 39, 41).
2019 m. birželio 27 d. nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad pinigai – 4200 Eur, grąžinti D. S. (b. l. 43; 45).
Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad V. S. 2019 m. birželio 25 d., apie 11.00 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios rankinės ištraukdamas piniginę ir iš jos pasiimdamas 4200 eurų bei juos išsinešdamas pro buto duris, pagrobė svetimą, D. S. priklausantį, turtą: pinigus 4200 eurų, padarydamas nukentėjusiajai D. S. 4200 eurų turtinę žalą, todėl tokia jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė.
Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į V. S. paskirtą galutinę šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įskaityti V. S. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. birželio 25 d., 12.50 val. iki 2019 m. birželio 26 d., 14.05 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 92-94; 95).
Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis).
Parenkant V. S. skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 56-59; 60-62), administracine tvarka baustas (b. l. 63-68), nedirbantis (b. l. 70).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą.
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. savo kaltę pripažįsta, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
V. S. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, nuo 2019 m. birželio 25 d., 12.50 val. (b. l. 85-86) iki 2019 m. birželio 26 d., 14.05 val. (b. l. 87) buvo laikinai sulaikytas (dvi laikino sulaikymo paras), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis, 66 straipsnis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90), paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 25 d., 12.50 val. iki 2019 m. birželio 26 d., 14.05 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad V. S. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų bausmės.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti V. S. kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.