Kauno apygardos teismo nutartis

- nustatyti 94,20 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: ieškovei asmeniniam naudojimui, priskirti patalpas gyvenamajame name, 1997 m. vasario 25 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos plane pažymėtas: 2-1 koridorius (5,08 kv. m), 2-2 virtuvė (8,34 kv. m), 2-3 kambarys (4,38 kv. m), 2-4 sandėlis (1,89 kv. m), 2-5 kambarys (18,64 kv. m), 1-3 koridorius (7,16 kv. m), 1-4 kambarys (7,64 kv. m), 1-2 koridorius (4,03 kv. m), iš viso 57,16 kv. m gyvenamojo namo patalpų; atsakovei B. K., asmeniniam naudojimui, priskirti patalpas gyvenamajame name, 1997 m. vasario 25 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos plane pažymėtas: 1-1 veranda (3,58 kv. m), 1-5 kambarys (19,64 kv. m), 1-7 virtuvė (10,98 kv. m), 1-6 san. mazgas (2,84 kv. m), iš viso 37,04 kv. m gyvenamojo namo patalpų; priteisti iš atsakovės B. K. ieškovei 1 419,98 eurų kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę naudojimosi gyvenamuoju namu dalį, nei jai priklauso pagal turimą dalį bendrojoje nuosavybėje;

- leisti, be atskiro sutikimo, bet kuriai iš bendrasavininkių, atlikti gyvenamajame name, joms asmeniniam naudojimui priskirtose patalpose, paprastojo remonto darbus, reikalingus įėjimų / išėjimų įrengimui / panaikinimui, per ne trumpesnį kaip 1 metų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo: įrengti įėjimus, iš koridoriaus 2-1 į kambarį 1-4, į koridorių 1-3, įrengti; iš virtuvės 1-7 į kambarį 1-5; iš verandos 1-1 į 1-7 virtuvę; panaikinti įėjimus iš kambario 1-5 į koridorių 1-3 ir į kambarį 1-4; iš virtuvės 1-7 į koridorių 1-2; iš koridoriaus 1-2 į verandą 1-1;

- leisti ieškovei E. N. be atskiro atsakovės B. K. sutikimo, užsakyti ir vykdyti prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų darbus, atvedant ir įrengiant šių tinklų įvadus į jai priskirtą naudotis gyvenamojo namo dalį.

- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė 2018 m. spalio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo dar 3/16 šio gyvenamojo namo dalis. Likusios gyvenamojo namo dalies savininkė yra atsakovė. Šalims nepavyksta pasiekti bendro sutarimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Šiuo metu ieškovė realiai naudojasi tik 38,33 kv. m gyvenamojo namo ploto, nors pagal asmeninės nuosavybės teise tenkančią gyvenamojo namo dalį jai tenkantis plotas sudaro 64,76 kv. m. Į kitas gyvenamojo namo dalis ieškovė neturi galimybės patekti, nes patekimas į jas galimas, tik naudojantis įėjimu iš lauko, kuriuo šiuo metu faktiškai naudojasi atsakovė. Atsakovė jau ilgą laiką faktiškai negyvena ginčo name, tačiau neleidžia ieškovei naudotis net vieninteliu name esančiu vonios kambariu, nors su ieškove gyvena ir jos vaikai. Padalinti minėtą gyvenamąjį namą į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma, nes būtinų atlikti procedūrų ir pertvarkymo darbų kaina, siekiant atidalinti turtą natūra, būtų neproporcingai didelė. Ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka būtų racionali, efektyvi ir įgyvendinama.

3. Nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovei atskirai naudotis tektų 57,16 kv. m bendro ploto, o atsakovei – 37,04 kv. m. Visos šalims naudotis tenkančios dalys būtų izoliuotos, kas užkirstų kelią ateityje galintiems kilti ginčams dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitiktų dabar esančią, nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Atsakovei tektų 7,60 kv. m daugiau ploto, nei jai priklauso pagal jos turimą gyvenamojo namo dalį. Ieškovė namo dalyje, kuria naudosis, savarankiškai įsirengtų sanitarinį mazgą. Vandentiekio atvedimui iki namo yra reikalingas atsakovės, sutikimas, nes įvadas būtų vedamas per šalims priklausantį žemės sklypą, tačiau ji sutikimo neduoda. Atsakovė jos naudojamoms patalpoms šildyti naudoja šilumos siurblius oras – oras, todėl ieškovei priskyrus dabar atsakovės faktiškai naudojamų patalpų dalis, jų atjungimas / prijungimas nuo /prie šildymo sistemos nebūtų sudėtingas, o visose ieškovei naudotis priskirtose patalpose ji įsipareigoja nedelsiant įrengti atskirą elektros energijos apskaitą. Nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, neišvengiamai patalpose tektų atlikti paprastojo remonto darbus naujų įėjimų įrengimui arba esamų panaikinimui. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, įrengti ar panaikinti reikiamą įėjimą turėtų būti leidžiama bet kuriai iš bendraturčių, be atskiro sutikimo, per ne trumpesnį nei vienerių metų terminą.

4. Pagal siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovei naudotis tenka mažesni tiek bendro, tiek naudingo, tiek ir gyvenamojo namo plotai, nei jai priklauso pagal turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsakovei – didesni, todėl už tai turi būti kompensuojama. VĮ „Registrų centras“ duomenis vidutinė gyvenamojo namo vertė yra 17 600 Eur, taigi, vieno kvadratinio metro kaina yra 186,84 Eur. Už atsakovei naudotis tekančius 7,6 kv. m daugiau, nei jai priklauso, ji ieškovei turėtų kompensuoti 1 419,98 Eur (7,6 kv. m x 186,84).

5. Atsakovės turimos turto dalies įsigyti ieškovė nepageidauja ir neturi galimybių išmokėti atsakovei kompensaciją už jai priklausančio turto dalį. Ieškovė yra vieniša motina, auginanti tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, vienas – neseniai sulaukęs pilnametystės, tačiau dar nėra finansiškai savarankiškas. Jos mėnesinės pajamos sudaro apie 900 Eur, kurių vos užtenka šeimos pragyvenimui. Ieškovė neprieštarauja dėl atsakovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies pardavimo tretiesiems asmenims. Atsakovė nepateikė jokiu? pagristų? argumentu?, jog ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka negali būti įgyvendinta. Atsakovė nepateikė duomenų apie ginčo turto vertinimą, nesiremia ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine ginčo turto rinkos verte, todėl jos reikalaujamos kompensacijos dydis yra nepagrįstas.