- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- I-1850-362/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01170-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas S. J. nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. spalio 15 d. d. iki 2017 m. gegužės 31 d., ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose, kurios buvo perpildytos, jis neurėjo galimybės pasimankštinti, judėti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo ginčai ir konfliktai. Kamerose ant sienų ir lubų vietomis buvo pelėsio. Jo skundų nepriimdavo, nei žodžiu, nei raštu, pas psichologą ar psichiatrą nevesdavo. Po buvimo sporto salėje negalėjo nueiti į dušą. Tuo jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus pažymos „Dėl S. J.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuotas 2015-10-27 ir įstaigoje laikytas iki 2017-05-09. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 101,83,103,82,18,47,94,16,90,97,106,60, 13,88,102,7,95,29,31, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,66 kv. m iki 18,7 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose buvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. 2015-12-21 kameroje Nr. 103 santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko reikalavimus, yra nežymus dirbtinio apšvietimo pažeidimas, pelėsis. 2016-02-25 ir 2016-03-22 pažeidimų nenustatyta, 2016-05-02 užfiksuotas oro temperatūros pažeidimas, bet nevertintas, nes kamera vėdinama per langą. 2016-07-21 kamerose Nr. 90,94 santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 90 yra dirbtinio apšvietimo pažeidimas, abiejose kamerose pelėsis.2016-09-20 patikrinimo metu pelėsio kameroje Nr. 90 nebenustatyta. 2017-02-02 ir 2017-04-18 kameroje Nr. 60 pažeidimų nenustatyta. 2017-02-20kamerose Nr. 13,106 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, užfiksuotas oro temperatūros pažeidimas, kameroje Nr. 106 pelėsis. 2017-04-025 kameroje Nr. 88 užfiksuotas pelėsis. . Kameros Nr. 87, 101 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. buvo suremontuotos, nuvalytas pelėsis, jos išdažytos, kameroje Nr. 101 suremontuotas apšvietimas. 2016-11-07 kameroje Nr. 87 pelėsio nerasta. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Į dušą asmenys pagal nustatytą tvarką vedami vieną kartą per savaitę, šios tvarkos buvo laikomasi. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. J. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, higienos normos kamerose.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2017-07-28 pažymos Nr. 60/09-28048 „Dėl S. J.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2015-10-27 iki 2017-05-09. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Iš viso pareiškėjas buvo kamerose Nr. 101,83,103,82,18,47,94,16,90,97,106,60,13,88,102,7,95,29,31 kalinamas 513 dienų, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,66 kv. m iki 18,74 kv. m kameros ploto.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 513 dieną, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-07-26 pažymoje Nr. 61/04-1797 nurodyta, kad nuo 2015-10-15 iki 2017-05-31 pareiškėjas S. J. nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų. 2016-07-22 pateikė skundą dėl netinkamai paskirtos nuobaudos ir paimtos valdiškos antklodės, skundas išspręstas.
Iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62/08-13 matyti, jog kamera Nr. 13 remontuota 2015 m. lapkričio mėn., įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, kamera Nr. 16 remontuota balandžio mėn., nuvalytas pelėsis, lapkričio mėn. nuvalytos, išglaistytos ir nudažytos sienos, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, kamera Nr. 18 remontuota birželio mėn., išklijuotos grindų plytelės, nuvalytos, išglaistytos ir nudažytos sienos, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, kamera Nr. 47 mėn. remontuota spalio - lapkričio mėn., išklijuotos grindų plytelės, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, kamera Nr. 88 remontuota 2015 m. lapkričio mėn., įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara.
Iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62-08-8 matyti, jog kamera Nr. 16 remontuota 2016 m. sausio mėn., išklijuotos grindų plytelės, nuvalytos, išglaistytos ir nudažytos sienos, užtemtas antiseptikas nuo pelėsio, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, kamera Nr. 90 remontuota 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., nuvalytas pelėsis, kamera Nr. 97 remontuota 2016 m. balandžio mėn., išklijuotos grindų plytelės, nuvalytos, išglaistytos ir nudažytos sienos, užtemtas antiseptikas nuo pelėsio, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, kameros Nr. 101, 103 remontuotos 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., nuvalytas pelėsis.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose 2015-12-21 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 94,103 santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, oro temperatūra per maža kameroje Nr. 94, dirbtinis apšvietimas per mažas kameroje Nr. 103, abejose kamerose rasta pelėsio. 2016-02-25 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 83 vizualiai pelėsio nėra. 2016-03-22 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 97,103 yra pelėsio, kameroje Nr. 97 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. 2016-05-02 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 18,47,103 oro temperatūra per žema, tačiau ji nevertinta, nes atviras langas, kameroje Nr. 47 pelėsio nėra, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. 2016-05-02 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 7,90,94,101 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, vizualiai pelėsis nustatytas kamerose Nr. 7,90,94,101, dirbtinis apšvietimas per mažas kameroje Nr. 101. 2016-09-20 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 7,90,94,101vizualiai pelėsis nenustatytas, dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 101 atitinka reikalavimus. 2016-09-20 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 103 dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, oro temperatūra nevertinta, esant atviram langui, pelėsio nėra. 2017-02-02 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 60 oro temperatūra santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, vizualiai pelėsis nenustatytas. 2017-02-20 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog patikrintos kameros Nr. 7,13,60,90,97,103,106, oro temperatūra per žema kamerose Nr. 103,106, santykinė oro drėgmė visose kamerose atitiko reikalavimus, dirbtinis apšvietimas per mažas kamerose Nr. 7,60, pelėsio yra kamerose Nr. 90,106. Galimybė vėdinti visas kameras yra. 2017-04-18 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr.7,13,60,90,97,103,106 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, pelėsio rasta tik kameroje Nr. 106. 2017-03-13 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 2931,101 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, pelėsio nerasta. 2017-05-03 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 29,83,88,90,94,101 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerose Nr. 88,94,102 rasta pelėsio
Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog jie nebūtų vykdomi, nėra.
Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorija matyti, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus kreipėsi dėl skausmo strėnose, nemigos, nurodė jog laisvėje vartojo vaistus, 2015-11-19 jam buvo nustatytas miokardo infarktas po buvimo sporto salėje, po to buvo miego sutrikimai, susiję su patirtu susirgimu, skundėsi galvos svaikimu, rėmeniu, dusinimu, kurį siejo su patirtu miokardo infarktu. Kad susirgimai susiję su prastomis sąlygomis kameroje, nenurodė.
Tokiu būdu, darytina išvada, ką nurodo pareiškėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau tai yra paneigta bylos medžiaga. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo ilgai, 513 dienų, iš šių dienų pažeidimai nėra nustatyti nė vieną dieną, pareiškėjui teko mažiausia 3,66 kv. m kameros ploto. Atkreiptinas dėmesys, jog iki 4 kv. m kameros ploto pareiškėjui teko 170 dienas, visas kitas dienas tekdavo daugiau nei 4 kv. m kameros ploto. Tačiau pareiškėjas savo skunde nurodo, jog kameros plotas turi būti skaičiuojamas, išskaičiuojant iš jos ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus, tačiau teismas taip pat įvertina tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tad šioje byloje kameros plotas taip pat vertintinas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas. Įvertinus kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, darytina išvada, jog kamerose Nr. 7,88,13,101,83,18,47,94,90,97,106, esant jose 5-6 asmenims, kiekvienam jų teko po nuo 3,30 kv. m iki 3,58 kv. m kameros ploto, atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą. Kitose kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, tam skaičiui kameroje esančių asmenų teko daugiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Viso mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinį mazgą, vienam asmeniui teko 170 dienų. Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos medžiaga iš dalies patvirtintas atliktų patikrinimų medžiaga, nustatant jo buvimo kamerose pelėsį, tačiau iš dalies ir paneigtas, be to, teismas atkreipia dėmesį, jog buvo imamasi priemonių pažeidimams šalinti, pateikti įrodymai, jog pelėsis valymas, atliekami remontai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl per mažo apšvietimo, oro temperatūros, ventiliacijos, kitų sąlygų kameroje, nereiškia pretenzijų dėl tualetų įrengimo, reiškia pretenzijas tik dėl pelėsio buvimo jo gyvenamosiose kamerose, ir mažo jam tekusio kameros ploto. Teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, nei buvo atliekami patikrinimai kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Pareiškėjo nurodymas, jog iš jo nepriimdavo rašytinių skundų, vertintinas kritiškai, pateikti įrodymai, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, skundas buvo priimtas ir išspręstas. Taip pat vertintinas kritiškai jo nurodymas, jog jo nevesdavo pas psichiatrus, pareiškėjas ne kartą buvo pas gydytojus, tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tiek Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, tačiau diagnozėje nė karto nėra užfiksuota, jog jis būtų skundęsis psichikos sutrikimais ir medicinos darbuotojams nurodęs psichiatro reikalingumą. Atmestinas argumentas dėl netinkamo vedimo į dušą, tai, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą praustis duše, pareiškėjas neneigia, tad teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose, prastos higienos sąlygos kamerose ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką, 513 dienų buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, bet 170 dienų nebuvo užtikrintas pakankamas kameros plotas, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose visą laiką nebuvo užtikrinamos visą laiką, kai kuriais laikotarpiais ir kai kuriose kamerose buvo nustatomas pelėsis, tačiau atsakovas ėmėsi tinkamų priemonių šiam pažeidimui šalinti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiama jo teisė į pakankamą gyvenamąjį plotą, buvo gana ilgas, 170 dienų, bet su pertraukomis, bei šis pažeidimas nebuvo žymus, pareiškėjui teko šias dienas virš 3,3 kv. m kameros ploto, atmetus sanitarinio mazgo plotą, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 450 (keturi šimtai penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.