Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014-07-25 iki 2016-07-01 2-o sektoriaus 12 būrio 3 brigadoje, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2-o sektoriaus 12 būrio 3 brigadoje bausmę atliko nuo 2014-07-31 iki 2016-05-31 (b. l. 18, 29).

Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014-07-25 iki 2016-07-01 jam būnant 2-o sektoriaus 12 būrio 3 brigadoje. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018-09-12 (b. l. 12) skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014-07-25 iki 2015-09-11 atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos 2-o sektoriaus 12 būrio 3 brigadoje laikotarpiu nuo 2015-09-11 iki 2016-05-31.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014-07-25 iki 2016-07-01 gyveno 12 būrio 3 brigadoje. Gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 32,63 kv. m. ir iki 2016-07-01 buvo apgyvendinta 16 žmonių, todėl vienam asmeniui teko 2,03 kv. m. asmeninės erdvės (grindų) ploto. Nuo 2016-07-01 iki 2017-12-30 gyveno 10 žmonių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2-o sektoriaus 12 būrio 3 brigadoje bausmę atliko nuo 2014-07-31 iki 2016-05-31 (b. l. 18, 29), todėl bus vertinamas šis laikotarpis.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotą, turi būti įvertinamas gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Pravieniškių PN 12-o būrio 3-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje) pareiškėjas bausmę atliko nuo 2014-07-31 iki 2016-05-31, patalpos plotas 32,63 kv. m., joje buvo 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,27 kv. m. (b. l. 18, 29).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 12-o būrio 3-oje brigadoje, kurios plotas apie 32,63 kv. m. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo apgyvendinta 16 žmonių, nuo 2016 m. liepos 1 d. gyveno 10 žmonių, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų buvo laikoma gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius, į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo abstrakčių paaiškinimų apie gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičių nagrinėjamu atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad patalpose būtų laikoma daugiau asmenų, nei yra įrengta miegamųjų vietų, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Atsakovo pateikti oficialūs dokumentai – Pravieniškių PN 2-o sektoriaus 2018-10-02 pažyma Nr. 62-4636 (b. l. 29), laikytini patikimais įrodymais, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl vertina, kad laikotarpiu nuo 2015-09-11 iki 2016-05-31 12-o būrio 3 brigados gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko 3,27 kv. m. gyvenamojo ploto. Teismas negali nesutikti su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. p.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

Pareiškėjas nurodė, kad 12 būrys, kuriame buvo 100 žmonių, vėliau 70 žmonių naudojosi 8-iomis kriauklėmis, 4-iomis kojų plautuvėmis, 4-iais pisuarais ir 6-iais unitazais, duše buvo per mažas kiekis dušo purkštukų, neveikė vandens maišytuvai, nebuvo normalios srovės (spaudimo), grindys slidžios, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ar kūno prausiklio.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų, prausykloje praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, dušo sieteliai – 1 vnt. 15-ai asmenų.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 12-ame būryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo 72 nuteistieji, taip pat nurodė tą patį įrengimų kiekį prausykloje bei sanitariniame mazge, taip pat nurodė, kad dušinėje buvo 15 dušo purkštukų.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad 12-ame būryje Normos buvo pažeistos dėl per mažo kiekio pisuarų.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl neveikiančių vandens maišytuvų, nesančios normalios srovės (spaudimo), slidžių grindų ar nesančių guminių kilimėlių jis kreipėsi į atsakovą, tada, kai minėtus nepatogumus patyrė ir atsakovas į tai nereagavo. Pareiškėjui nenurodžius, kada konkrečiai minėtus nepatogumus jis galėjo patirti, vertintina, kad vien deklaratyvių pareiškėjo teiginių nepakanka atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Galiojantys teisės aktai nenumato, jog nuteistajam einančiam praustis duše turi būti išduodamas skystas muilas ar kūno prausiklis. Kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, dušo patalpose gali būti įrengiami tik esant poreikiui. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neišduodamo skysto muilo ar kūno prausiklio vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad būryje nebuvo poilsio kambario, patalpos batams ir rūbams džiovinti, nemokamai asmeniniai rūbai niekada nebuvo skalbiami.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - ir laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.).

Atsakovas pripažino, kad 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, todėl šis pažeidimas laikytinas nustatytu. Atsakovo į bylą pateiktoje Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 30-31) nurodoma, kad įstaigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti ir išsidžiovinti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Pareiškėjo teigimu, kieme yra virvė skalbiniams džiauti.

Pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu, nesuteikiant galimybės skalbti ir džiovinti rūbus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN pareigūnus ar administraciją dėl minėtos paslaugos suteikimo nemokamai, o ši jo prašymo netenkino. Todėl nurodytos aplinkybės dėl jam nesudarytų sąlygų naudotis drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis laikytinos abstrakčiomis, įrodymais nepagrįstomis, kurių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, nesudarant sąlygų asmeniniams drabužiams skalbti ar džiovinti, konstatavimas.

Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo termometro, rūbų ir batų džiovyklos, lentynų knygoms ir dėžių asmeniniams daiktams susidėti.

Tiek Normose, tiek Galiojančiose normose nurodoma, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti viena spinta, spintelė - 1 vnt. vienam asmeniui. Būtino termometro, rūbų ir batų džiovyklų, lentynų knygoms ir dėžių asmeniniams daiktams susidėti gyvenamosiose patalpose minėti teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio inventoriaus trūkumo atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl baldų trūkumo, o šis būtų atsisakęs tokį jo prašymą tenkinti. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pareiškėjo patiriamus nepatogumus), ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant tokių duomenų, atsakovui Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 30-31) atsakovui pateikus pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančius duomenis, pareiškėjo argumentai dėl baldų trūkumo atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bylos duomenis ir pareiškėjo abstrakčius teiginius, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, dėl gyvenamųjų patalpų aprūpinimo baldais.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose pilna blakių, tarakonų, vasarą musių, uodų, širšių.

Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 76:2010 60 p.; Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 33-36). Kenkėjus naikinančios bendrovės atliko kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo, dezinfekcijos darbus, kuriuos registruodavo Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 37-47). Tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį. Tačiau tarakonai buvo vėl pastebimi ir vėl naikinami. Blakės buvo pastebėtos ir 12-ame būryje, t. y. būryje, kuriame buvo apgyvendintas pareiškėjas. Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovui pažeidus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją ir pan. Atsakovo pateiktame Pravieniškių PN 2018 m. gegužės 31 d. Medicininiame pažymėjime (b. l. 27) nurodoma, kad duomenų, jog sveikatos pablogėjimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos nėra. 2018 m. spalio 2 d. Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 28) nurodoma, kad dėl diskomforto, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančių, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Administracinėje byloje nesant jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kalinimo sąlygos galėjo įtakoti pareiškėjo nurodytus sveikatos ar psichinės būklės sutrikimus (ABTĮ 56 str.).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 3 828 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punktas taip pat numato, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (pvz. 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A-2147-624/2017, Nr. A-667-602/2017 nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui kalintam pažeidžiant Taisyklių 5.8 punkto, Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto ir Normų reikalavimus (būryje nesant laisvalaikio kambario, atsakovui nepakankamai vykdant kenkėjų naikinimą (kontrolę) ir nepaneigus aplinkybių, kad sanitarinėse patalpose įrengimų kiekis atitiko Normas), tačiau byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis bei, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjo patalpinimą į Pravieniškių PN sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai – jis padarė nusikaltimą, ir jam turėjo būti akivaizdu, kad dėl to kils neigiamos pasekmės, bei į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista D. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.