Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovei Viktorijai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014-05-22 sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-818 nusprendė susigrąžinti 216,55 Lt paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2011 ir 2012 deklaravimo metus (b. l. 3-5). 2014-06-03 raštu Nr. BRK-(3.144)-4895 pareiškėja buvo informuota, kad ši skola 2014-05-30 buvo išskaičiuota iš paramos už 2013 deklaravimo metus, pareiškėja Agentūrai nėra skolinga (b. l. 2).

Atkreipė dėmesį, kad Agentūra nesiėmė jokių priemonių jos išklausyti, o tai pažeidžia gero administravimo principą. Pažymėjo, kad nėra gavusi 2013-04-02 elektroniniu formatu VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktų duomenų, kuriais remiasi Agentūra. Mano, kad atsakovė neturi teisės priimti sprendimų remdamasi slapta, neskelbtina informacija. Sprendime nenurodoma, kaip nustatyta pareiškėjos subjektyvioji kaltės forma. Be to, patikrinimai ir vietoje, ir administraciniai turi būti atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateikta paraiška.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

2013 m. Paraiškoje laukų plotai, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, sumažėjo 0,32 ha, t. y. 5,90 proc. Kadangi sankcijos buvo pritaikytos po to, kai parama pagal 2011 m. ir 2012 m. Paraiškas jau buvo išmokėta, susidarė bendra 216,55 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.2 papunkčiu, susidariusi skola 2014-05-30 (216,55 Lt) buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos Priemonės programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2013 metus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Agentūros teisės susigrąžinti 216,55 Lt Lt paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2011 ir 2012 deklaravimo metus. Susigrąžinti paminėtas išmokas Agentūra nusprendė 2014-05-22 sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-818 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kurį pareiškėja apskundė teismui.

Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė atlikusi 2013-06-06 pateiktą pareiškėjos paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 metais (b. l. 51-57) ir nustatė, kad pareiškėja 2013 m. Paraiškoje sumažino laukų, dėl kurių prisiėmė įsipareigojimus, plotą daugiau nei 3 proc., todėl susidarė 216,55 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ už 2011-2012 deklaravimo metus, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai.

Agentūra 2014-01-22 atliko pareiškėjos 2013 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (ataskaitos Nr. 13-1011307928-D4-1), kurios metu buvo nustatė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 088567-8321 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,35 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, faktiškai rastas 3,45 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, t. y. 0,10 ha daugiau, negu deklaruota (b. l. 38-48). Tokią išvadą Agentūra padarė atlikusi pareiškėjos 2013 m. Paraiškos duomenų patikrinimą, vadovaujantis ŽŪIKVC 2013-04-02 elektroniniu formatu pateiktais duomenimis, nustatė neteisingo deklaravimo atvejus, kai laukas, už kurį 2013 m. Paraiškoje pareiškėja prašo išmokų (įbraižytas paramai skirtame plote), apima ir paramai skirti netinkamą plotą. Pareiškėjos 2013 m. Paraiškoje laukų plotai, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, sumažėjo 0,32 ha, t. y. 5,90 proc., Agentūra taikė sankcijas po to, kai parama pagal 2011 ir 2012 metų Paraiškas (b. l. 23-29, 58-64) jau buvo išmokėta, susidarė bendra 216,55 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.2 papunkčiu, susidariusi skola 2014-05-30 (216,55 Lt) buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos Priemonės programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2013 metus.

Pareiškėja su tokiu Agentūros vertinimu nesutinka, nes, jos nuomone, deklaruojant žemės sklypus 2013-06-06 laukuose nebuvo plotų, netinkamų paramai gauti. Medžiai ir krūmai buvo iškirsti, teritorija visiškai išvalyta ir netgi žymiai praplėsta. Šias aplinkybes patvirtino Agentūros 2014-01-29 atlikta patikra vietoje, kuri buvo pozityvi ir jos metu rasta daugiau ploto, nei buvo deklaruota. Agentūra nesiėmė jokių priemonių jos išklausyti, o tai pažeidžia gero administravimo principą, ji nėra gavusi 2013-04-02 elektroniniu formatu VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktų duomenų, kuriais remiasi Agentūra. Taigi iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas kyla dėl Agentūros nustatyto fakto dėl pareiškėjos deklaruoto 0,32 ha dydžio ploto netinkamumo paramai gauti tikrumo, taip pat atlikto elektroniniu formatu pateiktais duomenimis.

Paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles nustato 2006-12-15 Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, numatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL 2006 L 368, p. 15) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013-04-12 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 335/2013 (OL 2013 L 105, p. 1). Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 796/2004 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas.

Ginčui aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-152 (2013-04-16 įsakymo Nr. 3D-280 redakcija) (toliau - AGRO taisyklės). Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - GLAT), 7.1.3 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šie teisės aktai yra pagrindiniai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, atsižvelgiant į jų veikimo laike apibrėžtį ir pareiškėjos 2013 m. paraiškos pateikimo laiką.

Teismas pažymi, kad, kaip nurodyta Agentūros sprendime, pareiškėjo 2013 metų paraiška buvo administruojama vadovaujantis AGRO taisyklėmis. Šiuo bei kitais nacionaliniais poįstatyminiais teisės aktais, kaip pagrindiniais bylos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, vadovavosi Agentūra vertindama pareiškėjos pateiktas 2011, 2012, 2013 metų paraiškas.

Todėl tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT sprendimas Antonio Mu?oz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (ESTT 2011-07-14 sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (LVAT administracinėje byloje Nr. I143-18/2009). Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10, 39, 40, 41 p.).

Taigi vertinant bylos aplinkybes, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina. Siekiant įvertinti, ar Agentūra pagrįstai pripažino, jog dalis pareiškėjos 2013 metų paraiškoje deklaruoto ploto yra netinkama paramai gauti, būtina išanalizuoti byloje pateiktus įrodymus, kuriais rėmėsi Agentūra, nustatydama paminėtą faktą. Kaip minėta, Agentūra ginčijamą sprendimą grindė ŽŪIKVC 2013-04-02 elektroniniu formatu pateiktais duomenimis, kuriais nustatė, jog 2013 m. paraiškoje pareiškėjos lauko plotas, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, sumažėjo 0,32 ha, t. y. 5,90 proc. Todėl būtina įvertinti tiek pačių paminėtų įrodymų tinkamumą, pakankamumą ir patikimumą, tiek jais remiantis nustatytų faktų tikrumą ir tikslumą.

Pagal Reglamento 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. To paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 str. 1 d. c) p.). Pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 17 str.). Pažymėtina, jog ESTT 2014-04-10 sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 (tESTT sprendimas C-485/12), yra pateikęs išaiškinimų, kurie yra susiję su nagrinėjamoje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis bei bylos faktine situacija. Kaip šiame sprendime pažymėjo ESTT, iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus (ESTT sprendimo C-485/12 40–41 p.). Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą (ESTT sprendimo C-485/12 51 p.).

Šiame sprendime ESTT konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktų išaiškinimų matyti, jog ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Visgi, iš anksčiau paminėto ESTT sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ortofografinės medžiagos, kuria remiantis buvo nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių. Kaip jau minėta, byloje yra pateikti pareiškėjos kontroliniame žemės sklype Nr. 088567-8321 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,35 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, faktiškai rastas 3,45 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotas, t. y. 0,10 ha daugiau, negu deklaruota (b. l. 38-48). Agentūros papildomai gauta ortofotografija, kurioje matyti pareiškėjos 2013 metais įbraižytas laukas bei pažymėti netinkami paramai plotai (b. l. 29).

Teismo posėdyje atsakovo atsovė paaiškino, kad netinkami paramai plotai nagrinėjamu atveju buvo nustatyti analizuojant byloje pateiktą ortofotografinę medžiagą (b. l. 29), kurios deklaruotų laukų dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti, nors anksčiau tikrinant pareiškėjos paraiškų duomenų patikrą vietoje, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad ortofografinėje medžiagoje pažymėjus tokius laukus, jų plotas yra apskaičiuojamas automatiškai. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į byloje pateiktą ortofotografiją (b. l. 29), toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Iš į bylą pateiktos ortofotografijos, joje užfiksuotus vaizdus, nėra aišku, kokio dydžio, amžiaus, rūšies yra joje užfiksuota augalija, taip pat neaišku, kokie yra atstumai tarp nuotraukose matomų objektų. Todėl vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje pateikta ortofotografinė nuotrauka vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, kad galbūt buvo deklaruotas netinkamas paramai gauti plotas. Be to ankčiau tikrinant paraiškos duomenų patikrą vietoje pažeidimų nebuvo nustatyta, tai savo skunde nurodė pareiškėja ir teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovė. Todėl tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Kaip jau minėta, pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Teismas laiko, kad surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Šios aplinkybės pakanka pripažinti, jog ginčijamas Agentūros sprendimas yra priimtas neteisėtai bei nepagrįstai, yra naikintinas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, nesutinkanti su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jos deklaruoto ploto tinkamumo paramai gauti 2013 metais, jai nebuvo sutekta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus. Aplinkybė, kad dalis jos 2013 metais paraiškoje deklaruoto lauko yra pripažinta netinkama paramai gauti ir dėl to priimtas Agentūros sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėja sužinojo tik 2014 metais gavusi paminėtą sprendimą. LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal ESTT praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Kadangi pareiškėja iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo informuota apie Agentūrai pateiktus duomenis, paminėta teisė į gynybą jai nebuvo užtikrinta.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisės aktų normomis, teismo vertinimu, ginčo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 str., nurodytais motyvais, naikintinas, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniou, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. N. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-22 sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-818.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.