- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-01
- Bylos Nr.
- ATP-899-383/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-07-30 nutarties, kuria P. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2015-01-27 Kauno apylinkės teismo nutarimu P. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
2015-07-28 Kauno apylinkės teisme buvo gautas P. K. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2015-07-30 nutartimi P. K. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-07-30 nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grąžinant atimtą teisę vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas nutartyje nepasisakė ir nevertino jo prašyme nurodytų svarbių aplinkybių bei byloje pateiktų dokumentų. Anksčiau apeliantas buvo baustas, tačiau dabar nuobaudos nebegalioja, taip pat nurodė, jog baigė 4 val. Privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą, buvo atestuotas ir gavo pažymėjimą. Apeliantas mano, jog tai patvirtina jo nusistatymą nekartoti ir nedaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat nurodė, kad gali vairuoti be apribojimų, sunku pragyventi tik iš žmonos A. K. uždirbamų lėšų ir, kad jam labai reikalinga anksčiau termino susigrąžinti vairavimo teisę. Apylinkės teismas, nutartyje dėl šių aplinkybių ir dokumentų nepasisakė ir nevertino, taip pat nevertino ir jo šeimyninės padėties, tai, kad žmona A. K. šiuo metu yra vienintelė jų šeimos išlaikytoja ir, kad jam yra reikės nuo rugsėjo mėn. vežioti dukrą M. į darželį ir į mokyklą. Taip pat teismas nutartyje nurodė, jog pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau apelianto nuomone, už tai jis jau buvo nubaustas, taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepadarė išvadų. Su tokiais teismo argumentais nesutinka. Dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones patiria daug nepatogumų ir nuostolių, mano, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai pasiekti, kadangi administracinės nuobaudos paskyrimas dėl padaryto teisės pažeidimo jam padarė auklėjamąjį poveikį, dėl tokio savo elgesio apeliantas padarė išvadas, be to pripažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, o paskirta nuobauda sukėlė neigiamas pasekmes. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ne tik kaip darbo priemonė, kuri padėtų išlaikyti šeimą, bet ir pagalba padedant šeimai ir šeimos artimiesiems, neturėjimas teisės vairuoti automobilio apsunkina ne tik jo, bet ir jo šeimos narių padėtį bei buitį.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į P. K. apeliacinį skundą prašė skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015-07-30 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
P. K. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 329 straipsnyje inter alia nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. K. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 str. reikalavimus – naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Sutinkamai su ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, P. K. 2015-01-27 Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, apeliantui buvo nustatytas lengvas, t.y. 1,11 promilių, girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais P. K. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas 0,4 promilių leistiną neblaivumo laipsnį, konstatavo, kad bet koks šios normos viršijimas kelia pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl yra baustinas. Tuo tarpu P. K. nustatytas girtumo laipsnis leistiną alkoholio koncentraciją organizme viršijo žymiai, todėl vien tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo funkcijoms atlikti ir padėti žmonai užtikrinti būtinus šeimos bei buities poreikius, nelaikytina esminėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu galima būtų priešpastatyti apelianto veiklą visos visuomenės saugumui ir konstatuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialųjį pagrindą, t. y. kad šiuo metu apelianto atžvilgiu taikant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t.y. jog P. K. padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, šiuo metu patiria nepatogumus ir nuostolius, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų, teisės atėmimo vykdymo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, siekia padėti žmonai, kuri šiuo metu vienintelė išlaiko šeimą, nuo rudens reikės vežioti mažametę dukrą į darželį ir į sporto mokyklą bei padėti artimiesiems, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad 2015-01-27 Kauno apylinkės teismo nutarimu P. K. atžvilgiu buvo paskirta minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda. Šių duomenų kontekste sutiktina su apylinkės teismo nutarties motyvu, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbine veikla ir šeimine padėtimi, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, P. K. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015-07-30 nutartimi teismas ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015-07-30 nutartį palikti nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.