Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1172-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
2A-1172-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Albinas Čeplinskas
Pareiškėjas
R. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno
Civilinė byla Nr. 2A-1172-324/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba;
procesinio sprendimo kategorija 121.21; 128.2; 118.1.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei ir Violetai Mažeikienei, dalyvaujant pareiškėjui R. R., suinteresuotojo asmens atstovei Neringai Kananavičiūtei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5812-364/2009 pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuo 1978 m. sausio 3 d. iki 1990 m. gruodžio 29 d. dirbant Rusijoje, Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse, kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, atskaitant įmokas senatvės pensijos draudimui. Nurodė, kad 2006 metais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją, nes 1978 – 1990 metais dirbo Rostovo gamybinės dailės dirbtuvėse juvelyrinių dirbinių iš netauriųjų metalo meistro antraeilėse pareigose. 2006 m. spalio 13 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog remiantis Rusijos Federacijos pensijų fondo valdybos 2006 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu, apskaitos knygose duomenų apie pareiškėjo uždarbį 1978 – 1990 metais nebuvo rasta, todėl perskaičiuoti senatvės pensiją atsisakyta. Pateiktos Rostovo gamybinių dailės dirbtuvių pažymos apie mokėtą darbo uždarbį, priėmimą į darbą bei atleidimą iš jo, įgaliojimai pirkti gintarą, leidimas gyventi Jantarnyj mieste įrodo, jog pareiškėjas dirbo Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse, kas mėnesį gavo darbo uždarbį, nuo kurio buvo atskaičiuojamos įmokos pensijai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1978 m. sausio 3 d. iki 1990 m. gruodžio 29 d. dirbo Rusijoje, Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse, kiekvieną mėnesį mokant darbo užmokestį, atskaičius įmokas senatvės pensijos draudimui. Sprendė, kad darbo fakto pareiškėjo nurodytoje įmonėje suinteresuotojo asmens atstovas neginčijo. Suinteresuotojo asmens pateiktas 2006 m. birželio 14 d. aktas prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – jame nurodyta, kad 1978 metais pareiškėjas priimtas, o 1990 m. atleistas. Laikė, kad dirbant rangos sutarties pagrindu, santykiai tarp subjektų nesiejami su priėmimu į darbą ir atleidimu iš jo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotasis asmuo nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Netinkamai vertinta ir interpretuota suinteresuoto asmens pozicija šioje byloje. Atsižvelgiant į suinteresuotojo asmens pateiktą atsiliepimą ir išsakytą nuomonę teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad jis prieštaravo, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Byla turėjo būti nutraukta, kaip neatitinkanti CPK 444 ir 445 straipsniuose nustatytų sąlygų. Rostovo gamybinės dailės dirbtuvės dokumentai yra išlikę. Tai patvirtina patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimui atlikti buvo pateiktos 1978-1990 metų įsakymų knygos, bei 1978-1990 metų darbo užmokesčio skaičiavimo apskaitos knygos, kuriose duomenų apie už darbą mokėtą darbo užmokestį nėra. Patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad dokumentai, galintys patvirtinti pareiškėjo darbo faktą ir jam mokėtą darbo užmokestį, nėra išlikę, priešingai buvo konstatuota, kad pareiškėjui atlyginimas nebuvo priskaičiuojamas. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėjas nedirbo Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse pagal darbo sutartį ir jam nebuvo kas mėnesį mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu sakė, jog jis atlyginimą gaudavo tik pardavus produkciją. Pareiškėjas šiuo savo teiginiu patvirtino faktą, kad jo veikla negali būti įvardinama kaip darbo santykiai, nes esant darbo santykiams, asmeniui yra nuosekliai mokamas darbo užmokestis, nepriklausomai nuo to, parduota produkcija ar ne. Pareiškėjas 2006 m. spalio 13 d. raštu Nr. (13.36)10.V.S-7629 buvo informuotas, kad perskaičiuoti jo senatvės pensiją nėra teisinio pagrindo, 2006 m. spalio 25 d. raštu Nr.(13.36)10.V.S-7971 jam buvo paaiškinta, kad nesutinkant su sprendimu dėl senatvės pensijos neperskaičiavimo, minėtą sprendimą jis gali apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pareiškėjas sprendimo dėl atsisakymo perskaičiuoti senatvės pensiją neskundė.

Neatsižvelgta į Rusijos Federacijos pensijų fondo atlikto patikrinimo duomenis (Rusijos Federacijos pensijų fondo 2006 m. birželio 14 d. dokumentų dėl pensijų paskyrimo (perskaičiavimo) pagrįstumo ir tikrumo patikrinimo aktas bei Rusijos Federacijos pensijų fondo 2006 m. rugpjūčio 15 d. raštas Nr. ??-21/27641), kuriuose nurodyta, kad įrašai apie pareiškėjo darbą padaryti pieštuku, jam nebuvo priskaičiuojamas darbo užmokestis bei mokami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti, ar jis dirbo pagal darbo, rangos ar autorinę sutartį. Taip pat negalėjo tiksliai pasakyti, kokiu būdu jam buvo mokamas atlyginimas. Tai prieštarauja darbo santykių pobūdžiui, kurio esmė yra įsipareigojimas pagal darbo sutartį mokėti darbuotojui stabilų piniginį atlyginimą už funkcijas, kurios yra nuolatinio ir tęstinio pobūdžio. Be to, nuo 1978 iki 1990 metų pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį įvairiose įmonėse Lietuvoje, todėl darbo Rusijoje pagal darbo sutartį faktas kelia abejonių.

Nė vienas į teismo posėdį pakviestas liudytojas nedirbo kartu su pareiškėju Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse, tariamas darbo faktas jiems yra žinomas tik iš antrinių šaltinių. Liudytoja B. K. nurodė, kad faktas apie pareiškėjo darbo santykius jai yra žinomas, nes pareiškėjas „pats sakė“. Liudytojai negalėjo nurodyti pareiškėjo darbo laikotarpių, ar jis dirbo pagal darbo sutartį, ar jam buvo mokamas darbo užmokestis. Liudytojai tik „žinojo apie pareiškėjo dirbtuves, matė jo sukurtus dirbinius, žinojo, kad jis skrisdavo į Rostovą priduoti padarytų darbų ir pasiimti už juos atlyginimą“. Abstraktūs liudytojų paaiškinimai, kad jie žinojo, kad pareiškėjas dirbo ir važinėjo kartą per mėnesį į Rostovą, nepatvirtina fakto, kad pareiškėją siejo darbo santykiai, kas mėnesį mokant jam darbo užmokestį.

Prašo panaikinti sprendimą ir bylą nutraukti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuo 1978 m. sausio 3 d. iki 1990 m. gruodžio 29 d. dirbant Rusijoje, Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse, kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, atskaitant įmokas senatvės pensijos draudimui. Prašymą grindė rašytiniais įrodymais – Rostovo gamybinių dailės dirbtuvių pažymomis apie mokėtą darbo uždarbį, priėmimą į darbą bei atleidimą iš jo, įgaliojimais pirkti gintarą, leidimu gyventi Jantarnyj mieste. Į teismą dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjas kreipėsi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriui 2006 m. spalio 13 d. raštu Nr. (13.36)10.V.S-7629 jį informavus, jog Rusijos Federacijos pensijų fondas, atlikęs patikrinimą, 1978-1990 metų įsakymų bei 1978-1990 metų darbo užmokesčio skaičiavimo apskaitos knygose nerado duomenų apie pareiškėjui už darbą mokėtą darbo užmokestį. Darytina išvada, kad dokumentai, kuriais įrodinėtinas pareiškėjo darbo užmokesčio Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse mokėjimo faktas yra išlikę, todėl juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui 1978-1990 metais dirbant Rostovo gamybinėse dailės dirbtuvėse kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, negalėjo būti nustatinėjamas. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nustačiusi pagrindą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų teisinių argumentų.

Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičAlbinas Čeplinskas