Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo, nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovo V. I. ieškinys atsakovui S. K., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 7000 eurus žalos atlyginimo, 6300 eurų nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas atsakovui grindžiamas tarp šalių sudaryta 2016-10-14 statybos mechanizmų nuomos sutartimi. Nurodo, kad išsinuomoto daikto atsakovas negrąžino, kurio vertė 7000 eurų. Taip pat nesumokėjo nuomos mokesčio, ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį už už 6 mėnesių laikotarpį.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis išnuomojo betonavimo įrangą atsakovui, tačiau suėjus nuomos terminui atsakovas paprašė pratęsti nuomą ir nurodė, kad dėl finansinių sunkumų negali atsiskaityti bei paprašė palaukti. Visą laiką buvo žadama, kad atsiskaitys. Vėliau pareikalavus grąžinti įrangą ji nebuvo grąžinta. Ieškovas kreipėsi į policiją, bet ten nurodė, kad turi kreiptis teismine tvarka. Įrangą jis įsigijo 2014 metais, kadangi ir pats verčiasi statybos darbais. Įsigijo naują įrangą ir už ją mokėjo 8000 eurų. Įranga nuomos metu buvo beveik nauja, nes buvo mažai naudota. Atsakovas savo pažado nupirkti naują įrangą neįvykdė. Su juo po parengiamojo teismo posėdžio nesusisiekė. Lietuvoje yra tik viena įmonė, kuri prekiauja šia technika. Jie pateikė komercinius pasiūlymus ir naudotos įrangos vertė siekia jo reikalaujamą sumą. Jo įranga buvo pilnos komplektacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prievolė, civilinėje teisėje apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2016-10-14 sudarė Statybos mechanizmų bei įrangos

nuomos sutartį (toliau- Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui išnuomojo įrangą - PFT G5C tinkavimo agregatą sukomplektuotą (elektros kabelis 30 m, padavimo žarna 20 m, vandens žarna 20 m, valymo reikmenis) (toliau- Įranga), kurios vertė 7000 eurų (e.b.l. 5-8).

Nuomos sutarties 2 punkte šalys susitarė dėl nuomos laikotarpio - nuo 2016-10-14 iki 2016-11-30 iki atskiro susitarimo dėl pratęsimo.

Nuomos sutarties 6.1. punktu šalys susitarė dėl nuomos mokesčio- 35 eurai per parą.

Byloje nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui ieškovui Įranga nebuvo grąžinta bei nebuvo sumokėtas nuomos mokestis.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad siekdamas suderinti skolos padengimo klausimą ikiteismine tvarka ieškovas kreipėsi į antstolės B. P. kontorą, kuri išsiuntė atsakovui 2017-02-24, 2017-03-28, bei 2017-04-13 registruotus pranešimus dėl skolos sumokėjimo (e.b.l. 9-15).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui nuostolius negrąžinus išnuomotos Įrangos bei sumokėti nuomos mokestį už šešių mėnesių laikotarpį.

Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Įrangą ieškovui grąžino tretieji asmenys, tačiau 2018-06-20 parengiamojo posėdžio metu pripažino, kad Įranga ieškovui nebuvo grąžinta, tačiau ginčijo ieškovo reikalaujamų nuostolių už Įrangą dydį.

Sprendžiant ginčą taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) XXVIII skyriaus bendrosios nuostatos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius.

CK 6.499 str. 1 d. įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.

CK 6.499 str. 3 d. nustatyta, kad kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.

Nuomos sutarties 5.2.9 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas atsako už Įrangos praradimą bei sunaikinimą, o 6.2 punktas nustato, kad nuomos mokestis skaičiuojamas bei mokamas už laikotarpį nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos iki Įrangos grąžinimo nuomotojui ar 5.2.9. punkte numatytais atvejais Įrangos vertės nuomotojui sumokėjimo dienos.

Byloje nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui išnuomota Įranga ieškovui nebuvo grąžinta. Nors atsakovas ginčija ieškovo prašomos atlyginti žalos dydį, tačiau į bylą nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad prašoma atlyginti žala yra nereali. Pažymėtina, kad šalys sudarydamos Nuomos sutartį susitarė, kad išnuomotos Įrangos vertė yra 7000 eurų. Ieškovas, pagrįsdamas savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, į bylą pateikė komercinį pasiūlymą iš kurio nustatyta, kad vien tinkavimo mašinos (be papildomos įrangos, kokia buvo išnuomota atsakovui) kaina siekia 6890 eurų be PVM, o naudoto įrenginio, be papildomos komplektacijos kaina siekia 6000 eurų plius PVM. Ieškovas remdamasis Nuomos sutarties 6.2 punktu bei vadovaudamasis protingumo principu iš atsakovo prašo priteisti nuomos mokestį tik už šešių mėnesių laikotarpį, kas sudaro 6300 eurus (35 eurai (Nuomos sutarties 6.1 punktas) * 30 * 6).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6300 eurus nuomos mokesčio, 7000 eurų žalos už negrąžintą Įrangą pagal šalių sudarytą Nuomos sutartį yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo teismo priteisti procesines palūkanas. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-01-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 299 eurai žyminio mokesčio bei 250 eurų atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo taip pat priteistina 8 eurai su procesinių dokumentų įteikimu susijusių pašto išlaidų valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1d. 3, 6 ir 8 p. p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

priteisti ieškovui V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 7000 eurų (septyni tūkstančiai) žalos, 6300 eurų (šeši tūkstančiai trys šimtai) nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 13300 eurų (trylika tūkstančių trys šimtai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-01-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 549 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.