Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo D. B. (Ž. B. teisių perėmėjas) pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M. ir R. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjo atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos Ž. B. tėvas A. M., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jis testamento nepaliko, todėl atsirado galimybė paveldėti atsiradusį palikimą pagal įstatymą pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams ir sutuoktinei - pareiškėjos motinai I. B. M. Ž. B. ir suinteresuotas asmuo E. M., yra vieninteliai pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Tėvai registruotos santuokos metu (susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusipirko dviejų kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas registruotas mirusio tėvo A. M. vardu. Po tėvo mirties palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir laiku priėmė Ž. B. motina I. B. M. paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui - Lazdijų rajono savivaldybės 3-iajam notarų biurui. Tą aplinkybę patvirtina pridedamas trečiojo notarų biuro raštas. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisės liudijimas iki (duomenys neskelbtini) neišduotas. Ž. B. su broliu E. M. atsisakė jiems priklausančios palikimo dalies. Motina I. B. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Motina testamento savo mirties atvejui nebuvo sudariusi. Dėl to, tiek Ž. B., tiek jos broliui E. M. atsirado galimybė paveldėti atsiradusį palikimą pagal įstatymą, tai yra, motinai priklausiusią turto dalį ir tą turto dalį, kurią galėjo paveldėti motina, priėmusi palikimą po savo sutuoktinio A. M. (jų tėvo), mirties. Po motinos I. B. M. mirties per tris mėnesius nepadavė Ž. B. pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui, t. y. Lazdijų rajono trečiajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina Lazdijų rajono trečiojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad po I. B. M. mirties paveldėjimo byla iki (duomenys neskelbtini) neužvesta. Palikimą Ž. B. priėmė kitu įstatymo leistinu būdu - paveldimą turtą pradėdama valdyti iš karto po motinos mirties. Motiną iki pat mirties prižiūrėjo, slaugė, ja rūpinosi. Jai atiteko visi motinos asmeniniai daiktai, kilnojamieji daiktai, santaupos, nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Jos žinion iš karto perėjo tėvams priklausęs butas. Šiame bute ji su šeima gyveno jau daugelį metų, nes tėvai gyveno kitur - (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyveno tiek tėvo mirties metu, tiek motinos mirties metu. Mirus motinai ir toliau gyveno šiame bute, juo naudojosi, jį faktiškai valdė, remontavo, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, šildymą, vandenį, komunalinių atliekų tvarkymą. Esant tokioms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, nes nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, Ž. B. teisių perėmėjas galės pilna apimtimi paveldėti Ž. B. motinai (pareiškėjo senelei) priklausiusią turto dalį ir, kaip motinos teisių perėmėja, paveldėti Ž. B. tėvui (pareiškėjo seneliui) priklausiusią turto dalį, kurią priimdama palikimą paveldėjo Ž. B. motina, nes jai paveldėjimo teisės liudijimas iki mirties nebuvo išduotas. Tokiu būdu, šio juridinio fakto nustatymas sukels teisines paskemes. Suinteresuotasis asmuo - E. M. nepretenduoja į atsiradusį palikimą, sutinka, kad visas tėvų turtas atitektų Ž. B. teisių perėmėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Ž. B., po motinos I. B. M. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po I. B. M. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina 2023 m. gegužės 22 d. Lazdijų rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas, kad po I. B. M. mirties, paveldėjimo byla neužvesta, terminas palikimui priimti praleistas (b. l. 11).

Pareiškėjo atstovo paaiškinimas, liudytojų A. M. ir V. J. Ž. parodymai, dokumentai: mirties liudijimo nuorašai (b. l. 5 - 7), santuokos liudijimų kopijos (b. l. 7, 9), gimimo liudijimo kopija (b. l. 8), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 10), Lazdijų rajono 3-ojo notarų biuro notarės liudijimo ir rašto kopijos (b. l. 11, 12), Ž. B. ir E. M. pareiškimų kopijos (b. l. 13,14), visiškai patvirtina pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, kad Ž. B. po motinos I. B. M. mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo ir naudojosi butu, mokėjo mokesčius, perėmė visus asmeninius daiktus bei buities reikmenis - valdė šį turtą kaip vienintelė savininkė, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir Ž. B.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Ši norma teisės doktrinoje ir praktikoje aiškinama taip, kad, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Kadangi Ž. B. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu Ž. B. įpėdiniai kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 33,20 Eur, todėl iš pareiškėjo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos I. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad Ž. B. teisių perėmėjas D. B., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios senelės I. B. M. palikimą.

Priteisti iš pareiškėjo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,20 (trisdešimt tris eurus 20 ct) Eur, valstybei bylinėjimosi išlaidų. (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.