- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- I-6572-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00505-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. 2015-01-20 paštu išsiuntė teismui skundą (b. l. 1–6), prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-379(11); 3) priteisti iš atsakovės Ministerijos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. taikymo susidariusią neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 209,22 Eur.
Paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam buvo paskirta 953,86 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri 2010–2013 m. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Atkreipė dėmesį, kad Ministerija 2015-01-13 sprendimu Nr. 1D-379(11) pripažino, kad pensija mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 str., tačiau nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką. Pareiškėjas nesutinka su pensijos mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., savo reikalavimus grindžia, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais. Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Teigia, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime (b. l. 19) nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl atsakovės sprendimas ginčijamu laikotarpiu perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 str. teisėtumo.
Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjui.
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
LVAT naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas už 2010 m. sausio mėnesį sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-01-20 (spaudas ant voko, b. l. 10), t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo aiškiai nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymi, kad jie nėra objektyvūs ir nedaro pagrindo atnaujinti terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, o skundo padavimas 2015-01-20, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, teismo vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl reikalavimų priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį paduoti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str., buvo priimta praleidus nustatytus padavimo terminus ir teismas atmetė prašymą šį terminą atnaujinti, aptarta administracinės bylos dalis nutrauktina.
Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta LVAT praktika patvirtina, kad pareiškėjas skunde išdėstytų reikalavimų dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 2008-10-30 sprendimu nuo 2008-10-01 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 953,87 Lt per mėnesį (b. l. 14). Iš Tarnybos 2015-01-09 pažymos matyti, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama su 360 Lt valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu, bendras pensijos dydis buvo 1 313,87 Lt (b. l. 18). Pensija laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. Po sumažinimo buvo išmokama 1 083,02 Lt dydžio pensija, t. y. kiekvieną mėnesį buvo neišmokama 230,85 Lt pensijos dalis. Tarnyboje 2014-11-20 gautas pareiškėjo 2014-11-12 prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 15). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2015-01-13 sprendime Nr. 1D-379(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą, tačiau nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusios nepriemokos (b. l. 16–17).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą.
Pareiškėjas apie savo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmą pagal aptartas nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Taigi 3 metų procesinis terminas dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo 2015-01-20 pareiškėjui kreipusis į teismą dar nebuvo pasibaigęs, t. y. šioje dalyje skundas paduotas nepraleidus kreipimosi į teismą termino. Taigi nėra procesinių kliūčių pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.
Ginčui dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Taigi Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010 iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2012–2013 m.) buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri neprieštaravo Konstitucijai. Teismas daro išvadą, kad Ministerija teisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, todėl priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo 2012–2013 m. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-379(11). Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Ministerija atsisakė išmokėti pareiškėjui susidariusią pensijos nepriemoką ir suteikė R. R. prašytą informaciją apie pensijos sumažinimą. Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjo pensijos dydį, vadovavosi galiojančiomis ir Konstitucijai neprieštaraujančiomis teisės normomis, t. y. veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo R. R. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo R. R. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.