- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2-1206-901/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00244-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- A. O.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei R. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. O. prašo teismo nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų - H. O., gim. (duomenys neskelbtini), L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: kiekvienos porinės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; kiekvienos neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; neporinių metų šiomis valstybinių švenčių dienomis: kovo 11 d., pirmąją šv. Velykų dieną, gegužės 1 d., liepos 6 d., gruodžio 24 d., 25 d., 26 d.; porinių metų šiomis valstybinių švenčių dienomis: sausio 1 d., vasario 16 d., antrąją šv. Velykų dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.; kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį) ir ieškovo gimimo dieną - birželio mėn. 6 d.; mokslo metais - pusę suteikiamų mokymosi atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės; vasaros atostogų laikotarpiu - po 2 (dvi) savaites kiekvienų kalendorinių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovo pasirinkimu, pranešant apie pasirinktą atostogų laiką atsakovei R. K. prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki numatomo atostogų laikotarpio pradžios. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo jo ir vaikų motinos R. K. gyvenimo skyrium pradžios atsakovė visokiais būdais jam trukdo su vaikais bendrauti, dalyvauti juos auklėjant ir jais rūpintis, neatsižvelgdama į vaikų norą matytis su tėvu. Atsakovė, nesant nustatyto bendravimo grafiko, iš anksto suplanuotu ir su atsakove suderintu laiku vaikams atvykti pas ieškovą neleidžia, motyvuodama tuo, kad ji esą persigalvojo. Jei vaikai ir jų tėvas pasimatyti susitinka viešosiose miesto vietose, atsakovė ant vaikų pyksta, labai juos bara, kad šie su tėvu susitiko, draudžia tai daryti ateityje. Vaikai dėl to jaučia nerimą, įtampą ir baimę, patiria lojalumo tėvams konfliktą, stresuoja. Siekiant išvengti galimos žalos vaikų psichologinei raidai bei kad nenukentėtų vaikų interesai tinkamai socializuotis bei įgyti bendravimo patirties, reikalingas yra ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymas. Ieškovo atstovės teigimu vaikai gali nakvoti su tėvu jo sugyventinės vieno kambario bute, kadangi vaikai gali būti tokiomis pat sąlygomis kaip ir jis. Jei vaikams būtų blogai ir jie nenorėtų ilgesnį laiką su tėvu, jie bet kada gali grįžti pas motiną, nieks jų nelaikytų. Vasarą ieškovas norėtų ilgesniam laikui kur atostogauti nuvažiuoti su vaikais.
Atsakovė R. K. su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad būtų nustatyta minimali vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarka, t.y. kad ieškovas galėtų matytis su vaikais kiekvieną savaitgalį po 2-3 val. (pvz. nuo 12.00 val. iki 15.00 val.). Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad vaikai liktų pas tėvą su nakvyne, kadangi ieškovas nesudarytų jokių sąlygų vaikams išsimiegoti jo sugyventinės bute, kur be jų dar gyvena sugyventinės du nepilnamečiai vaikai. Atsakovė taip pat nesutinka, kad ieškovas bendrautų su vaikais darbo dienomis, kadangi vaikams reikia ruošti pamokas, be to vienas vaikų H. O. lanko muzikos mokyklą, kur mokymosi grafikas nėra pastovus. Nesutinka atsakovė ir kad vaikų tėvas su jais leistų atostogas, nes ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, vairuoja automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, su juo vežioja vaikus. Ieškovas ne kartą yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir kad vairavo automobilį neblaivus. Tai rodo jo kaip asmens neatsakingumą. Ieškovas taip pat yra baustas už smurtą artimoje aplinkoje. Atsakovė neprieštarautų, kad vaikai išvažiuotų su tėvu pailsėti, jei ieškovas pateiktų dokumentus, kad yra nupirkta vaikams kelionė į stovyklą arba prie jūros išnuomotas kambarys ar pan. Atsakovė pažymėjo, kad vaikų tėvas neprisideda prie jų išlaikymo, galiausiai šiuo metu yra išvykęs gyventi ir uždarbiauti į užsienį (Švediją) ir neplanuoja artimiausiu metu grįžti. Atsakovės teigimu ji niekada netrukdydavo bendrauti vaikams su tėvu, jis pats tik dešimt kartų ieškojo kontaktų susitikti su vaikais, pažadėjęs neatvykdavo, tuo traumuodamas vaikus, ypač jautriai reaguodavo nepilnametis sūnus L. O. (15-17 b.l.). Ieškovas niekada nesirūpino vaikų mokslais, sveikata, vaikų nesveikindavo su jokiomis šventėmis, gimtadieniais. Atsakovės atstovo pastebėjimu ieškovas ieškiniu net nepageidauja su vaikais bendrauti per jų gimtadienius. Susitikęs, nuvesdavo į akropolį į žaidimų aikštelę, ten juos palikdavo. Buvo atvykęs susitikti su vaikais neblaivus, buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie vaikų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė iš dalies sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Nurodė, kad tikslinga kas antrą savaitgalį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nepaliekant vaikų per naktį su tėvu, kadangi ieškovas neturi jokių sąlygų vaikams nakvynei pas sugyventinę (viename kambaryje nakvotų skirtingų lyčių asmenys, nėra pakankamai lovų). Su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais sutiko ir atsakovės atstovas, iš esmės neprieštaravo ir pati atsakovė. Nustatant bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį ir vaikų motina galėtų savaitgaliais pabūti su vaikais, pailsėti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad vaikų tėvas su vaikais galėtų bendrauti ir darbo dienomis kaip jis ieškiniu prašo, įpareigojant užtikrinti, kad vaikai būtų pristatyti į būrelį (jei tuo metu reikia), mokymo įstaigą. Vaikų tėvui neturėtų būti atimta galimybė bendrauti su vaikais ir švenčių dienomis, taip pat leisti atostogas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). CK yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6846-79/2011 šalių sutarimu A. O. ir R. K. nepilnamečių H. O., gim. (duomenys neskelbtini), L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini) (3-5 b.l.), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jų motina R. K., A. O. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2011-09-01 iki jų pilnametystės (14, 28 b.l.).
Ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Vaikų motina (atsakovė), kadangi ieškovas su vaikais ketina bendrauti ir nakvoti jo sugyventinės vieno kambario bute, kur dar gyvena du nepilnamečiai vaikai, abejoja, kad tris ieškovo ir atsakovės vaikai galės tinkamomis sąlygomis leisti laiką su tėvu, išsimiegoti. Kadangi vaikų tėvas daro daugybę teisės pažeidimų, vairuoja be teisės vairuoti, piktnaudžiauja alkoholiu, finansiškai neremia vaikų, yra nusišalinęs nuo jų sveikatos, mokslų priežiūros, šiuo metu Lietuvoje neturi darbo, atsakovė abejoja, ar vaikai bus tinkamai pamaitinti, aprengti, ar bus pasirūpinta jų sveikata ir saugumu. Dėl šių priežasčių atsakovė nesutinka, jog vaikai maksimaliai bendrautų su tėvu ir pasiliktų nakvoti jo sugyventinės namuose, taip pat kad leistų kartu atostogas. Ieškovo atstovė pažymi, kad nėra duomenų, kad ieškovas būtų smurtavęs prieš vaikus, jo daromi kelių eismo taisyklių pažeidimai neįtakoja jo bendravimo su vaikais, jis vaikus myli, nori su jais bendrauti, o išvykęs į užsienį laikinai. Teigia, kad jei vaikų tėvui tinkamos sąlygos gyventi pas jo sugyventinę, tai ir vaikai turėtų tokiomis sąlygomis leisti laiką su tėvu.
2015-02-26 vaikų tėvo (ieškovo) buities tyrimo aktu nustatyta, kad A. O. gyvena kartu su sugyventine D. Š. ir du jos nepilnamečiais vaikais L. Š., gim. 2002 m., ir K. Š., gim. 2006 m., nuomojame vieno kambario bute, 37 kv.m. ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), namų aplinka yra tvarkinga, kambaryje yra dvi ištiesiamos lovos, kurių vienoje miega sugyventiniai, kitoje sugyventinės vaikai, sąlygų pasilikti nakvoti A. O. vaikams nėra (38-39 b.l.).
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).
Dėl vaikų bendravimo su tėvu savaitgaliais. Įvertinus atsakovės paaiškinimus, ieškovą charakterizuojančią medžiagą – daugybę jo padarytų teisės pažeidimų, tarp kurių daug kartų vairavimas neturint tam teisės, vairavimas neblaiviam, kas rodo jo neatsakingą elgesį visuomenėje ir teisės normų negerbimą, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad vaikai negali likti nakvoti su tėvu jo sugyventinės namuose, nors vaikai jau ne mažamečiai, tačiau teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo palikti savaitgalį vaikus nakvoti su A. O., kadangi ieškovas nesudarys tinkamų sąlygų vaikams. Teismas pripažįsta, kad tikslingiau kas antrą savaitgalį, bet ilgesnėmis valandomis, kaip siūlo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, bet ne kiekvieną savaitgalį kelioms valandoms kaip siūlo atsakovė, leisti vaikų tėvui bendrauti su vaikais. Atsižvelgiant į tai, teismas iš dalies tenkina ieškovo reikalavimą dėl jo bendravimo su vaikais savaitgaliais ir nustato tokią H. O., gim. (duomenys neskelbtini), L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jų tėvu A. O. tvarką: kiekvienos porinės metų savaitės savaitgalį šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val.
Pažymėtina, kad vaikų tėvas, norėdamas susitikti su vaikais teismo nustatytu laiku ir tvarka, įsipareigoja prieš tai įspėjęs vaikų motiną pats juos paimti iš vaikų motinos sutartu laiku ir sutartoje vietoje ir grąžinti jų motinai sutartu laiku ir sutartoje vietoje.
Dėl vaikų bendravimo su tėvu darbo dienomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančių vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003, 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007). Atsakovė nesutinka, kad vaikų tėvas su jais bendrautų darbo dienomis, tačiau svarių argumentų, kodėl jis tai negalėtų daryti teismui nepateikia, neprideda ir įrodymų, kad H. O. lanko muzikos mokyklą ir kad iš tiesų tomis valandomis jis mokosi, be to, net jei taip sutaptų, ieškovas turėtų pareigą šį vaiką nuvesti į būrelį, kaip kad pažymėjo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Teismas nenustatė kitų kliūčių, kodėl ieškovas negalėtų bendrauti su vaikais darbo dienomis pagal jo siūlomą bendravimo tvarką. Visa tai įvertinęs teismas šioje dalyje tenkina ieškovo ieškinio reikalavimą ir nustato tokią H. O., gim. (duomenys neskelbtini), L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jų tėvu A. O. tvarką: kiekvienos neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.
Dėl vaikų bendravimo su tėvu švenčių dienomis. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovo siūloma tėvo bendravimo su vaikais švenčių dienomis tvarka prieštarautų vaikų interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu. CPK 178 straipsnis, apibrėžiantis įrodinėjimo pareigą, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė nenurodė, kodėl vaikų tėvas negalėtų švenčių dienomis bendrauti su vaikais, kad vaikams darytų ypatingą žalą. Ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai pritarė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Pastebėtina, kad ieškovo teisė, bet ne pareiga bendrauti su vaikais per jų gimtadienius. Tik teismas norėtų atkreipti dėmesį dėl net trijų dienų per Kalėdas neporiniais metais. Ieškovas niekuo nemotyvavo, kodėl jis nori tiek dienų praleisti su vaikais. Teismo vertinimu per Kalėdas pakaktų ir dviejų dienų ieškovui bendrauti su vaikais, Kalėdų išvakarėse, t.y. Kūčių vakarą ir pirmą Kalėdų rytą vaikus paliekant su motina, kurios teigimu ieškovas ir taip vengdavo vaikus sveikinti ne tik su gimtadieniais, bet ir per Kalėdas ir kitas šventes. Kadangi ieškovas nenurodė jokių valandų, kada jis norėtų ir galėtų bendrauti su vaikais per šventes, ne į visus teismo posėdžius atvykdavo (į paskutinįjį neatvyko), dėl to kiek valandų vaikai leistų su tėvu per šventes nieko nepasisakė ir atsakovė, todėl šias valandas teismas nustato savo iniciatyva, nurodant tas pačias valandas kaip ir dėl vaikų bendravimo su tėvu savaitgaliais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas iš dalies tenkina ieškovo reikalavimą dėl jo bendravimo su vaikais švenčių dienomis ir nustato tokią H. O., gim. (duomenys neskelbtini), L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jų tėvu A. O. tvarką: neporinių metų šiomis valstybinių švenčių dienomis: kovo 11 d., pirmąją šv. Velykų dieną, gegužės 1 d., liepos 6 d., gruodžio 25 d., 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; porinių metų šiomis valstybinių švenčių dienomis: sausio 1 d., vasario 16 d., antrąją šv. Velykų dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį) ir ieškovo gimimo dieną - birželio mėn. 6 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.
Dėl vaikų bendravimo su tėvu per jų atostogas. Ieškovas prašo teismo leisti jam su vaikais mokslo metais bendrauti pusę suteikiamų mokymosi atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės; vasaros atostogų laikotarpiu - po 2 savaites kiekvienų kalendorinių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovo pasirinkimu, pranešant apie pasirinktą atostogų laiką atsakovei R. K. prieš 3 kalendorines dienas iki numatomo atostogų laikotarpio pradžios. Atsakovė apskritai nėra prieš, kad tėvas su vaikais leistų atostogas, tik prašo užtikrinti vaikų saugumą, tinkamas jų gyvenimo sąlygas atostogų metu, informuoti ją kur vaikai leis atostogas, ar tėvas turės pakankamai lėšų jų kelionėm, maistui ir kitoms reikmėms. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė iš esmės neprieštarauja, kad vaikų tėvui turėtų būti sudaryta galimybė atostogauti su vaikais, tik išreiškia abejones dėl vaikų saugumo, nes vaikų tėvas ne kartą vairavo automobilį neturėdamas teisių, be to vairavo neblaivus, šiuo metu yra užsienyje ir neaišku kada grįš.
Ieškovo neatsakingą elgesį su padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu), taip pat tai, kad ieškovas yra padaręs daugybę teisės pažeidimų, kad smurtaudavo prieš vaikų motiną patvirtina byloje esantys dokumentai (29-32, 52-59 b.l.). Be to iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei ieškovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad vaikų tėvas neturi nekilnojamo turto, o ieškovo sugyventinės bute neturi sąlygų apnakvindinti vaikų, neaišku kiek laiko bus išvykęs į užsienį, be to teismas neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas. Visa tai rodo, kad ieškovui negali būti nustatyta maksimali bendravimo su vaikais tvarka, nes nėra duomenų, kaip jis ilgesnį laiką galės tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovė nurodė, kad iš esmės ji geranoriškai sutiktų, kad vaikų tėvas ir atostogas leistų su vaikais, jei pateiktų jai konkretų kelialapį ar pan., todėl nėra būtina nustatyti tokios vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, kuri pažeistų vaikų interesus. Ieškovas jokiais leistinais įrodymais neįrodė savo ieškinyje išdėstytų teiginių, kad nuo jo ir vaikų motinos gyvenimo skyrium pradžios atsakovė visokiais būdais jam trukdė su vaikais bendrauti, dalyvauti juos auklėjant ir jais rūpintis, neatsižvelgdama į vaikų norą matytis su tėvu, kad atsakovė vaikams atvykti pas ieškovą neleidžia (CPK 178 str.). Be to, ieškovo reikalavimas dėl vaikų bendravimo tvarkos su juo per vaikų atostogas yra labai abstraktus, sunkiai įgyvendinamas, nėra nurodyta nei kaip bus apskaičiuojama pusė vaikų atostogų laikotarpio, nei kokiu laiku ir kokia tvarka ieškovas pasiims ir grąžins vaikų motinai vaikus, kur be sugyventinės būsto realiai vaikai galėtų leisti laiką su tėvu kartu su nakvynėmis. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo nustatyti ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos per vaikų atostogas ir šį ieškovo prašymą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 185 str.).
Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Abiems šalims buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl tiek žyminis mokestis, tiek valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, tiek procesinių dokumentų siuntimo išlaidos vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 str., 93 str., 6-7, 24-26 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų - H. O., gim. (duomenys neskelbtini), L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: kiekvienos porinės metų savaitės savaitgalį šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; kiekvienos neporinės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; neporinių metų šiomis valstybinių švenčių dienomis: kovo 11 d., pirmąją šv. Velykų dieną, gegužės 1 d., liepos 6 d., gruodžio 25 d., 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; porinių metų šiomis valstybinių švenčių dienomis: sausio 1 d., vasario 16 d., antrąją šv. Velykų dieną, birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį) ir ieškovo gimimo dieną - birželio mėn. 6 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.