Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (2020 m. kovo 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52653-19 nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis, 212 straipsnio 5 punktu), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2022 m. birželio 20 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, smurtavo prieš mažametį E. S. (gimusį (duomenys neskelbtini)): tyčia sugriebė už kaklo ir, pargriovęs ant žemės, stipriai ties kaklu prispaudęs jį laikė, taip smurtaudamas nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kaklo paviršinio sužalojimo, sumušimo (taškinės kraujosruvos kakle) nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 birželio 20 d. apie 16 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Namie susidėjo daiktus, nes turėjo vykti į mokslus (duomenys neskelbtini), pasikalbėjo su mama J. Bekalbant į namus parėjo apsiverkęs ir susinervinęs brolis D., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų ir pasakė, kad iš jo atėmė pinigus kaimynas E. S., jam yra irgi (duomenys neskelbtini) metų. Mama paprašė, kad jis nueitų su D. ir pasikalbėtų su E. dėl E. elgesio. Prieš jam su D. išeinant, mama paskambino E. mamai E. ir pasakė, kad jis eina pasikalbėti su E. E. davė sutikimą. Jie su broliu važiavo ir E. rado prie (duomenys neskelbtini) mokyklos esančio šaligatvio. Jis išlipo iš automobilio, priėjo prie E. ir, nieko nesakęs, jį sugriebė už megztuko sakydamas jam, kad nelįstų prie jo brolio ir pasakė E., kad šis grąžintų brolio dviračio ratą, kurį pavogė. Jis, E. laikydamas už megztuko, paguldė ant šaligatvio ir dar kartą pasakė, kad jis nelįstų prie brolio. Ant šaligatvio E. palaikė gulintį dar kokią pusę minutės, bet visą laiką jį tik laikė, jis pats buvo pritūpęs prie gulinčio E., keliu jis jam veido tikrai nespaudė. E. visą laiką tylėjo ir nieko jam nesakė. Su E. buvo jo brolis K., tačiau jis nieko nesakė, taip pat dar buvo ir jo draugas, jo vardo nežino, jis taip pat nieko nesakė. E. paleido ir priėjo prie E. draugo, kuriam taip pat pasakė, kad jis nelįstų prie brolio. Po visko jie sėdo su broliu į automobilį ir išvažiavo namo. Kai E. laikė suėmęs už megztuko, jam galėjo atsirasti raudonumas ant kaklo, bet sugriebęs tiesiogiai jam už kaklo nebuvo, keliu taip pat jo nespaudė. E. galėjo dėl veiksmų jausti trumpalaikį fizinį skausmą. E. mama jam atsiuntė nuotrauką, kur matėsi sužalotas E. kaklas. Taip jis galėjo būti sužalotas, kai jis jį suėmė už megztuko, megztukas galėjo nutrinti, kadangi jis E. laikė stipriai, nes megztukas buvo įsitempęs. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Papildomai apklaustas įtariamasis R. K. paaiškino, kad jis sugriebė E. už megztuko ties kaklu, sugriebimas buvo stiprokas, E. laikydamas paguldė ant žemės ir jį dar kokia pusę minutės laikė už to paties megztuko ties kaklu, laikė stipriai. Prie E., kol jį laikė, buvo pritūpęs. E. laikė ir pasakė, kad šis daugiau nelįstų prie jo brolio ir gražintų dviračio ratą, kurį E. iš brolio buvo paėmęs. E. jam sakė, kad gerai, bet matėsi, kad buvo nustebęs, kiek išsigandęs, tačiau neverkė. Paleidęs E., jis sėdo į savo automobilį su broliu ir išvažiavo. Jis supranta, kad laikydamas už kaklo, padarė E. sužalojimą kakle ir E. sukėlė skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Jie su E. ir jo mama E. susitaikė, jiems žalą atlygins.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. K. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas E. Ž. pareiškimas ir parodymai, kur ji pareiškė, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 20.30 val. į namus grįžęs sūnus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), papasakojo, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 18 val. prie parduotuvės „Iki“ adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas R. K. E. paėmęs už kaklo, pargriovė jį ant žemės, tada prie žemės keliu spaudė veidą, ties žandikaulio sritimi. Sūnus nurodė, kad jam trūko oro ir skaudėjo. Apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 20.30 val. į namus grįžęs sūnus E. S. papasakojo, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 18 val. E. S. buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), tuo metu kartu su juo buvo nepilnametis brolis K. S. ir nepilnametis draugas L. C., jie ėjo į minėtą parduotuvę. Automobiliu privažiavo jos kaimynai R. K. ir jo brolis D. K. R. ir D. K. išlipo iš automobilio ir, reikšdami pretenzijas jos nepilnamečiui sūnui E. S. dėl D. K. dviračio, priėjo prie E. S., tada R. K. paėmęs jos sūnui E. S. už kaklo, pargriovė jį ant žemės ir keliu prie žemės spaudė veidą, ties žandikaulio sritimi. R. K., trumpai palaikęs jos nepilnametį sūnų E. S. prie žemės, paleido jį, R. ir D. K. įlipo į automobilį ir išvažiavo. Jos sūnus E. S. nurodė, kad jam trūko oro ir skaudėjo, taip pat ant sūnaus kaklo priekio, tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje matėsi kraujosruvos. 2022 m. birželio 21 d. E. S. nuvežė pas medikus į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Minėtas D. K. dviratis, dėl kurio reiškė pretenzijas, pas juos namuose buvo apie metus laiko, nes buvo sugedęs ir prieš mėnesį laiko šį dviratį jie pasiėmė atgal, nes ji liepė pasiimti, kadangi ji mano, jog jie buvo pamiršę, kad dviratis buvo paliktas. Jos sūnus iki įvykio su D. K. buvo geriausi draugai, jis maždaug prieš 2 savaites iš D. K. buvo pasiskolinęs minėto dviračio ratą, ji sūnui R. K. liepė grąžinti ratą, tačiau ji nežino, ar sūnus ratą grąžino, tačiau ji su D. K. mama J. R.-K. dėl minėto įvykio yra kalbėjusios, viską išsiaiškino ir pretenzijų neturėjo. Taip pat prieš minėtą įvykį jai skambino D. K. mama J. R.-K., kuri pasakė, kad jei kažkas atsitiks, ji nepyktų, nes jos sūnūs R. ir D. K. išvažiavo pas jos sūnų, kurio tuo metu nebuvo namuose, pasiaiškinti dėl 1 euro, bet ji nežinojo ir nesuprato, kas atsitiko. Sūnus E. S. apie tą eurą nieko jai nepasakojo. Taip pat L. C. jai sakė, kad minėto įvykio metu buvo aiškinamasi dėl dviračio, apie jokį eurą nebuvo jokios kalbos.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. S. kūno paviršiuje, apžiūrint 2022 m. birželio 29 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Kliniškai nustatytas kaklo paviršinis sužalojimas, sumušimas (taškinės kraujosruvos kakle). Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 82-84).

Papildomai apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad sūnus E. po konflikto, kuris įvyko 2022 m. birželio 20 d. su kaimynu R. K., pasakojo, kad jį suėmė už kaklo, paguldė ant žemės ir laikė keliu prispaudęs. Tą pačią dieną buvo daryta ir jos nuotrauka, kuri pateikta prie pareiškimo, kur ant E. kaklo matėsi kraujosruvos. Prieš tai jai apie 17 val. paskambino R. mama J., kuri jai pasakė, kad R. su broliu D. nuvažiavo išsiaiškinti su E. dėl paimto 1 euro. E. jai nieko nesakė, kad jį būtų laikę už drabužių, jis jai nurodė, kad jį laikė už kaklo. Su R. kalbėjo po įvykio praėjus kuriam laikui, su juo dėl žalos atlyginimo E. susitarė, jis prižadėjo atlyginti, atlyginus žalą, su R. norėtų susitaikyti (b. l. 105-107).

Nepilnametis liudytojas (nukentėjusysis) K. S. parodė, kad tikslios dienos nei valandos jis nepamena, bet jie su broliu E. ėjo link namų pro (duomenys neskelbtini) mokyklą. Prie jų automobiliu privažiavo D. brolis R.. R. priėjo prie E., sugriebė už kaklo ir paguldė ant žemės. E., gulintį ant žemės, R. laikė už kaklo. R. E. palaikė už kaklo kokia pusę minutės. R. pasakė E., kad jei dar lįsit prie D., „gausit į snukį“. R. sėdo su broliu D. į automobilį ir išvažiavo. Einat namo jis pastebėjo, kad ant E. kaklo liko raudonumas. E., kai R. buvo paguldytas ant žemės, tiesiog gulėjo ir neverkė (b. l. 112-115)

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. K. 2022 m. birželio 20 d. apie 18 val. smurtavo prieš mažametį E. S., smurtaudamas R. K. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. K. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis R. K. neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių kitų neigiamai R. K. charakterizuojančių duomenų. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, jo veikoje yra ir kita jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti visas aplinkybes. Nors tokio pobūdžio teisės pažeidimą kaltinamasis R. K. padarė pirmą kartą, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

Kaltinamojo R. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vertinant visas aptartas kaltinamąjį R. K. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), todėl kaltinamajam R. K. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 3 mėnesių laikotarpiui.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė R. K. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 15 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 10 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis nuo 23 val. iki 6 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam R. K. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, galės paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti R. K.