- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- TS-27-482/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- E. Š.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi nuteistojo E. Š. dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-413,
susipažinusi su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017-05-08 gautas nuteistojo E. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017-04-26 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Mano, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas, pažymi, kad drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, turi gyvenamąją vietą, planuoja įsidarbinti, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis pažymi, kad padarė reikiamas išvadas, mano, jog paleistas lygtinai galėtų ir toliau tęsti pataisą lankydamas socialinės reabilitacijos programas, anoniminių alkoholikų grupes be to, turėtų galimybę išlaikyti savo mažametį sūnų. Be to, pažymi, jog Komisija nesudarė galimybės jam dalyvauti posėdyje, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnio 2 dalyje, numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorės nuomone, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokurorė pažymi, jog nuteistasis atlieka bausmę už smurtinį tyčinį sunkų nusikaltimą, už smurtinius nusikaltimus jis teistas ir anksčiau. Prokurorės vertinimu, nuteistasis neatlikęs dar didelės bausmės dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Teismas nustatė, kad E. Š. nuteistas 2016-04-12 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 6 mėnesiai 30 dienų.
2017-04-26 Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-413 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 7 Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu 1 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokosi. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis sistemingai darė nusikalstamas veikas, visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 6 kartus, nusikaltimai sunkėjo. Anksčiau teismas nuteistajam jau ne kartą rodė pasitikėjimą skirdamas jam bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu, be to, jo atžvilgiu jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiuo metu, nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio smurtinio sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė nepraėjus nei metams po bausmės už kito smurtinio nusikaltimo padarymą. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai- nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Akivaizdu ir neginčytina, kad aplinkybės, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus, bausmės atlikimo metu 1 kartą skatintas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, teigiamai charakterizuoja E. Š. bei patvirtina jo elgesyje esant tam tikrų korekcijos požymių, ką pagrįstai savo nutarime konstatavo ir Komisija. Tačiau vis tik pažymėtina, kad taikant BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors mažėja, tačiau išlieka vidutinė, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat išlieka vidutinė. Spręstina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Nuteistasis nurodo, jog buvo išreiškęs norą dalyvauti Komisijos posėdyje svarstant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau Komisija jam nesuteikė tokios galimybės ir taip pažeidė jo teises. Pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-237 pakeistas Teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 1R-154 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“. Pakeistuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., 33 punkte nurodyta, jog svarstant ir vertinant šių nuostatų 30.1 papunktyje nurodytą informaciją, komisijos kvietimu arba savo iniciatyva komisijos posėdyje gali dalyvauti nuteistasis, kurį komisijos nariai gali apklausti, siekdami tinkamai įvertinti 30.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti šių nuostatų 30.2–30.4 papunkčiuose nurodytus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo dalyvavimas komisijos posėdyje nėra privalomas, todėl spręsti, jog buvo pažeistos nuteistojo teisės nėra pagrindo.
Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė- nuteistasis 2017-05-05 dienai faktiškai atlikęs 1/3 bausmės. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. Š., būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl tenkinti skundą dėl jame nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas,
nutaria:
nuteistojo E. Š. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 26 d., nutarimo Nr.81/04-413 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.