- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-463-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00329-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. E.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. E. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. E. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 16 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 16 d.
2. Komisija 2020 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam E. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis E. E. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką, rodo, kad ji yra žema ir ženkliai sumažėjusi. Skatintas 18 kartų, pažeidimas ir nuobauda atsirado ginant savo garbę nuo rasistinių apraiškų.
3.2. Skunde pažymi, kad teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003) 22, kuri rekomenduoja taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.
3.3. Nuteistojo teigimu, jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, kokia gali būti neatlikta bausmės dalis – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nenurodoma, todėl negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Prikišant nusikaltimo sunkumą – baudžiama dar kartą – netaikomas lygtinis paleidimas. Teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. E. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.
6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. E. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, Komisijai yra pateikęs prašymą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, o tai leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip minėta, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 31 balas (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
7. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad E. E. už pavyzdingą elgesį, gerą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje darbą nuteistasis buvo paskatintas 18 kartų, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2013 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ paslaugų ir gamybos ceche siuvėjo vienetininko pareigose. Nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2020 m. kovo 4 d. dirbo valytojo pareigose. Pataisos įstaigoje nuteistasis mokosi neformalaus ugdymo kursuose ,,Lietuvių kalbos pagrindai“. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas. 2020 m. kovo 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo gyveno Italijoje, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodoma, kad jis negali teisėtai dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės liudija, kad lygtinio paleidimo atveju sėkminga E. E. probacijos taikymo galimybė yra mažai tikėtina, kadangi nuteistasis su Lietuvos Respublika nėra saistomais nei darbiniais, nei socialiniais ryšiais.
9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis E. E. gali būti lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, nusikalstamo elgesio motyvas – finansinės naudos siekis. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nepasiduos kitų įtakai ir siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų nusikalstamu būdu, juo labiau, kad šiuo metu atlieka bausmę už pasikėsinimą įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, rengimąsi daryti kontrabandą. Be to, atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau, priešingai, nei teigia nuteistasis, tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu E. E. 2 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 1 kartą baustas drausmine nuobauda. Nors šiuo metu nuobauda yra negaliojanti, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis E. E. bausmės atlikimo metu 18 kartų buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2017 m. spalio 6 d., nors iki tol jis buvo skatintas 11 kartų, bausmę atlieka nuo 2012 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.
11. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog E. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo pradinio įvertinimo yra sumažėjęs, vertinamas kaip žema rizika pakartotinai nusikalsti – 31 balas pagal OASys sistemą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutiniojo vertinimo rizika pakartotinai nusikalsti nekito, o tai nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos. Juo labiau, kad iš aptarto 31 balo, 5 balų yra statiniai ir net 26 balai yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai, paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
13. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Be to, akcentuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. E. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo E. E. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.